Naujienos

Dvinaris mokesčių tarifas – tolygesnė mokesčių našta
2009-03-18 09:23:47

"Vakarų ekspresas" 2009 03 18

Daugelio Europos Sąjungos šalių vartotojai už komunalines paslaugas (elektrą, dujas, šilumą, vandenį) atsiskaito dvinariu tarifu, t. y. moka pastovų mokestį per mėnesį ir atskirai už suvartotą produkto kiekį (kilovatvalandę elektros energijos, kubinį metrą dujų). Kaip teigia Lietuvos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) specialistai, ši atsiskaitymo tvarka galioja ir mūsų šalyje.

Teisingesnė tvarka

Pavyzdžiui, kelios šeimos gyvena viename daugiabutyje. Viena iš jų suvartoja 20 kub. m dujų, 130 kWh elektros, kita šeima mažiau laiko būna namuose ir per mėnesį suvartoja tik 5 kub. m dujų, o elektros - 50 kWh. Tačiau dujų ir elektros įmonėms užtikrinimas, kad grįžusios į namus abi šeimos bet kada galės įsijungti dujas ar elektrą, kainuoja tiek pat, nepriklausomai nuo to, kiek jos naudoja. Todėl visa komunalinių paslaugų apmokesdinimo kainodara yra teisingesnė tuo atveju, kai ji pagrįsta dvinariu tarifu. Juk iš esmės komunalinių paslaugų įmonės „gyvena" tik iš vartotojų kišenės, tad jeigu pastovios sąnaudos neapmokestinamos pastoviuoju (kitaip - abonentiniu) mokesčiu, tai jos visos įskaičiuojamos į kubo ar kilovatvalandės kainą. Tada išeitų, kad vartotojas, kuris suvartoja daugiau produkto, moka daugiau už pastoviąsias sąnaudas, vadinasi, sumoka iš dalies ir už kaimyno, kuris naudoja mažai, garantiją bet kada pasinaudoti teikiamomis kokybiškomis komunalinėmis paslaugomis.

Kaip mokame už šilumą?

Mokėdami už vandens pašildymą, mes mokame ne tik už šilumą, sunaudotą kūbinio metro pašildymui, bet ir vadinamąjį "gyvatuko", karšto vandens cirkuliacijos, mokestį. Pastovi karšto vandens cirkuliacija name užtikrina, kad bet kuriame daugiabučio namo bute (nepriklausomai nuo aukšto) atsukus karšto vandens čiaupą turėtų bėgti 55°C karščio vanduo (higienos normų reikalavimas), neatsirastų pelėsis vonios kambaryje. Tarkime, 9 aukštų name nėra karšto vandens cirkuliacijos, tad leidžiant iš čiaupo vandenį, laukiant, kol jis sušils, gali tekti visą kubą veltui išleisti ir taip prarasti pinigus bei patirtį nepatogumą, kai karšto vandens reikia greitai. Visam cirkuliacijos procesui užtikrinti šilumos tiekimo įmonės patiria pastoviųjų sąnaudų, kurios padengiamos "gyvatuko" mokesčiu.

Už šildymą irgi galima atsiskaityti dvinariu tarifu. Dabartinė šilumos kainų skaičiavimo metodika numato, kad už šilumos tiekimą būtų galima mokėti ir nešildymo sezono metu. Kam tai naudinga? Jeigu už centralizuotą butų šildymą mokėtume ištisus metus "abonentinį" mėnesinį mokestį ir šaltuoju metų periodu papildomai mokėtume už sunaudotas kilovatvalandes, tai mūsų mokėjimo sumos būtų tolygesnės, o šeimos piniginės nepatirtų tokio stipraus šoko žiemos metu. Juk šilumos tiekimo įmonė tiek vasarą, tiek žiemą prižiūri vamzdynus ir katilus, moka mokesčius, atlyginimus darbuotojams ir t.t., taigi nepriklausomai nuo to, tiekia ar ne šilumą, ji patiria sąnaudų. Nereikia manyti, kad kas mėnesį mokėdami pastovų mokestį net ir nešildymo sezono metu, per metus iš viso sumokėtume daugiau pinigų nei mokėdami už šildymą tik šaltuoju metų laiku. Pinigų suma būtų ta pati, tik mažesnėmis sumomis padalinta visiems metams. Lietuvoje vartotojai nenoriai renkasi apmokėjimą už šilumą dvinare kaina. Tai galima paaiškinti tik vartotojų psichologiniu nepasirengimu mokėti už šildymą, kai lauke +15°C ar daugiau.

Dauguma paslaugų - dvinariu tarifu

Lietuvoje gamtinių dujų sektorius toliausiai pažengęs šiuo keliu, kur net gyventojai moka 2,22 Lt ar 14,66 Lt per mėn. pastovų mokestį ir atskirai už suvartotą gamtinių dujų kiekį (už kubus). Elektros energetikos sektoriuje dvinariu tarifu atsiskaito tik verslo klientai. Šalto geriamojo vandens sąskaitose ne taip seniai irgi atsirado „naujovė" - eilutė „pardavimo kaina". "Pardavimo kaina" - tai ne kas kitas, o mokestis už skaitiklį ir jo eksploataciją. VKEKK metodikose išgrynino skaitiklių sąnaudas (visos sąnaudos, susijusios su skaitiklių eksploatavimu, yra pastovios) ir apmokestino jas atskiru mokesčiu. Apibendrinant galima pasakyti, kad VKEKK stengiasi komunalinių paslaugų kainodarą padaryti teisingesnę ir aiškesnę, kad viena vartotojų grupė neapmokėtų paslaugas teikiančios įmonės sąnaudų, patiriamų dėl kitų vartotojų poreikių, kad kiekvienas produktas ar paslauga turėtų savo kainą, o ne visos sąnaudos sumetamos krūvon ir bendrai išdalinamos visiems vartotojams per kubo ar kilovatvalandės kainą.

AB "Klaipėdos energija" komentaras:

Mūsų klientai irgi gali rinktis, kaip atsiskaityti už šilumos tiekimo paslaugas: mokėti pagal dvinarę arba vienanarę kainą. Deja, dvinarė kaina nėra populiari, ir "Klaipėdos energija" dar nėra sulaukusi nė vieno vartotojo prašymo taikyti dvinarį tarifą. Konsultacijų su bendrijų pirmininkais, namų administratoriais dėl dvinarės kainos mūsų bendrovėje yra buvę. Bet kilo keletas neaiškumų. Pavyzdžiui, nėra nustatyta tvarka, kaip taikant dvinarę kainą skaičiuojama kompensacija už buto šildymą ir karštą vandenį mažas pajamas gaunantiems gyventojams. Tuos formalumus, turėtų išspręsti valstybės institucijos.

O mūsų bendrovės pozicija vienareikšmiška - vėliau ar anksčiau visi turėtume mokėti už centralizuoto šildymo paslaugas dvinariu tarifu, kaip tai yra Vakarų Europos valstybėse. Be jokios abejonės, dvinarė kaina užtikrintų tolygesnius mokėjimus už šildymą, ir sausio vasario mėnesiais nebūtų „ekstremalių" sąskaitų. Taip pat vartotojams būtų lengviau planuoti savo išlaidas šildymui.

Paruošta pagal www.regula.lt

Atgal į sąrašą