Klaipėdos miesto centralizuoto šildymo tinklų atnaujinimas, diegiant šiuolaikines technologijas

2006-2007 metais AB „Klaipėdos energija” įgyvendino Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų ir bendrovės lėšomis finansuojamą projektą „Klaipėdos miesto centralizuoto šildymo tinklų atnaujinimas, diegiant šiuolaikines technologijas”. Šio projekto tikslas – mažinti šilumos nuostolius ir užtikrinti šilumos tiekimo patikimumą. Per 2006-2007 metus bendrovė Klaipėdoje rekonstravo 9,8 km šilumos trasų, atnaujindama 25-30 metų senumo vamzdynus. Viso projekto „Klaipėdos miesto centralizuoto šildymo tinklų atnaujinimas diegiant šiuolaikines technologijas” vertė – 17,3 mln. Lt. ES regioninės plėtros fondo parama – 7,3 mln. Lt. Tai – 50 proc. projekto vertės. Dar tiek pat investavo pati bendrovė.


Projektas „Klaipėdos miesto centralizuoto šildymo tinklų atnaujinimas diegiant šiuolaikines technologijas” buvo vykdomas pagal patvirtintą planą keturių miesto šilumos tinklų magistralių teritorijose. ES struktūrinių fondų finansuojami šilumos trasų keitimo darbai buvo pradėti 2006 metų gegužę, o baigti 2007 metų rugsėjį. Pirmaisiais projekto vykdymo metais šildymo trasos pakeistos senamiestyje - Turgaus, Tiltų, J. Janonio, Daržų, Bažnyčių, Didžiojoje Vandens gatvėse bei Taikos pr., M. Mažvydo alėjoje, Herkaus Manto ir kitose atokiau nuo centro esančiose gatvėse. 2007 m. šilumos trasų renovacijos darbai buvo tęsiami I pietinėje magistralėje Taikos pr., Tiltų, Žvejų gatvėse ir I šiaurinėje magistralėje H. Manto, Liepų, Sodų gatvėse, Mažvydo alėjoje. Dalis vamzdynų buvo atnaujinta II pietinėje magistralėje Taikos pr. ir Debreceno gatvėse. 2006 m. buvo atnaujinta 5,7 km vamzdynų už 8,0 mln. Lt. Šiemet – 4,1 km už 6,75 mln. Lt.

Pasenusios šilumos trasos mieste buvo rekonstruojamos nedideliais ruožais. Kai kuriose vietose vamzdynai buvo keičiami moderniu, pusiau uždaru būdu, dangas praardant tik ties šilumos tinklų kameromis, o naujus vamzdžius įstumiant ar įtraukiant į senus kanalus. Dėl to buvo išvengta gyventojams nepatogių gatvių perkasimų ir ilgai trunkančių tvarkymo darbų. Rekonstruojant šilumos trasas, buvo naudojami naujos kartos putų poliuretanu ir polietileno apvalkalu izoliuoti vamzdžiai, kurių eksploatacijos sąnaudos ir šilumos nuostoliai bus žymiai mažesni.


AB „Klaipėdos energija” uostamiestyje eksploatuoja virš 210 km termofikacinių tinklų. Nors Klaipėdos vamzdynų būklė buvo patenkinama, o miestui šiluma tiekiama be sutrikimų, susirūpinimą kėlė trasos, kurių „amžius” daugiau nei 25-30 metų. Tokių trasų, kurių eksploatacijos laikotarpis artėjo prie pabaigos, mieste buvo apie 30 proc. Kad situacija Klaipėdos šilumos ūkyje ir toliau išliktų stabili, pasenusius vamzdynus buvo būtina keisti naujais. Bendrovė savo lėšomis kasmet rekonstruodavo nemažai susidėvėjusių vamzdynų, tačiau atnaujinti jų tiek, kiek iš tiesų reikia, lėšų nepakako. ES struktūriniams fondams suteikus paramą, pakeistos labiausiai susidėvėjusios trasos. Visi numatyti darbai buvo atlikti laiku ir be didelių kliūčių. Šis AB „Klaipėdos energija“ įgyvendintas projektas laikomas vienu sėkmingiausių iš ES fondų finansuojamų projektų visoje šalyje.


Įgyvendinus projektą, bendrovė sutaupys 5223 megavatvalandes (MWh) per metus susidėvėjusių vamzdynų prarandamos šilumos. Importinio kuro bus sutaupyta 352 tonos naftos ekvivalento. Klaipėdoje bus kuriama švaresnė aplinka, nes į ją paklius mažiau teršalų CO2 - 355 t ir NOx - 230 kg. Bendrovė sutaupys išlaidas ne tik kurui, bet ir elektrai, vandeniui. Pakeitus vamzdynus, tikimybė, kad įvyks avarija, minimali.