Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 18oC temperatūra. Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius. Tad jeigu Jums per šalta arba per karšta, pirmiausia reikėtų kreiptis į namo vidaus šildymo sistemas prižiūrinčią įmonę ir išsakyti nusiskundimus. Kas yra Jūsų šildymo sistemų prižiūrėtojas galite sužinoti čia.
Šilumą bute lemia ir Jūsų buto langų bei lauko durų sandarumas. Jei esate tikri, kad Jūsų butas pakankamai apšiltintas, tačiau kambariuose temperatūra vis tiek nesiekia 18oC, būtinai kreipkitės į namo vidaus šildymo sistemas prižiūrinčią įmonę ir išsakykite savo nusiskundimus.
Jeigu įsiskolinote, susidūrėte su finansiniais sunkumais, nedelskite. Apsilankykite AB „Klaipėdos energija“ skolų valdymo grupėje (Šilutės pl. 26, Klaipėda). Ar pasinaudosite mūsų siūloma galimybe geranoriškai ir taikiai išspręsti problemas, priklauso tik nuo Jūsų. Mes pasirengę Jums padėti, kreipkitės nedvejodami.
Mūsų specialistai aptars iškilusias problemas ir pasiūlys Jums priimtiną sprendimo būdą. Jūs suderinsite skolos apmokėjimo terminus ir galėsite skolą išmokėti dalimis. Tik susitarę dėl skolos išmokėjimo ir gavę mūsų pažymą, galėsite kreiptis kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį. Jeigu mokėsite už šilumą sąskaitoje nurodytą sumą iki ataskaitinio mėnesio paskutinės dienos, niekada neturėsite skolų. Primename, kad gyventojams, laiku neapmokėjusiems skolos už šildymą ir karštą vandenį, yra pradedami skaičiuoti delspinigiai. Abejingumas skolai ir delsimas Jums suteiks rūpesčių ir papildomų išlaidų. Jūsų skolos išieškojimas bus perduotas skolų išieškojimo įmonei arba pateiktas ieškinio pareiškimas teismui. O tai papildomos išlaidos – delspinigiai, palūkanos, atstovavimo, bylinėjimosi bei vykdymo administravimo, taip pat sugaištas laikas ir sugadinta nuotaika.
Daugumos namų gyventojai kiekvieną mėnesį iš namą aptarnaujančios įmonės gauna mokėjimo pranešimą apie priežiūros mokestį už suteiktas paslaugas. Mokėjimo pranešimo lapelyje paprastai nurodomas aptarnaujančios įmonės adresas ir telefono numeris. Šiuo telefono numeriu ir reikėtų kreiptis pirmiausia.
Jei esate daugiabučių namų savininkų bendrijos narys, informaciją apie namo vidaus šildymo sistemas prižiūrinčią bendrovę galite gauti iš savo bendrijos pirmininko ar administracijos.
Kas yra Jūsų šildymo sistemų prižiūrėtojas galite sužinoti ir čia.
Ką daryti jei vonioje nešyla ,,gyvatukas“ arba žema karšto vandens temperatūra? Gali būti, kad dėl įvairių priežasčių sutriko cirkuliacija karšto vandens stovuose (užsinešę stovai, neveikia cirkuliacinis siurblys ir kt.). Tikrąją gedimo priežastį gali nustatyti tik specialistai. Todėl daugiabučio gyvenamojo namo gyventojas-vartotojas turi kreiptis į pastato šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtoją. Jei namą eksploatuoja AB „Klaipėdos energija", paskambinkite į Klientų aptarnavimo centrą, tel. 1333 arba (8 46) 392 666. į viršų
AB „Klaipėdos energija" negali tiesiogiai padidinti šilumos jūsų butuose. Daugiabutyje šiluma reguliuojama namo šilumos centre, kuris priklauso gyventojams. Patys gyventojai pasirenka šildymo sistemų prižiūrėtoją, ir tik prižiūrėtojas gali (ir privalo!) reguliuoti į butus nukreipiamos šilumos kiekį. Deja, Klaipėdoje daugumoje iki 2000 m. pastatytų daugiabučių įrengti šilumos punktai, kuriuose sumontuota primityvi elevatorinė šilumos tiekimo sistema. Juose šilumą reguliuoti yra keblu - tai tenka daryti rankiniu būdu. O kai oro temperatūra keičiasi kelis kartus per parą (dieną šilčiau, naktį vėsiau), retas šildymo sistemų prižiūrėtojas turi galimybę reguliuoti namo sistemas. Elevatoriniai šilumos centrai neekonomiški - gyventojams tenka permokėti už šilumą, nes sureguliuoti jos kiekį pagal nuolat kintančią lauko oro temperatūrą praktiškai neįmanoma. Išeitis - renovuoti šilumos centrą (tai Klaipėdoje yra padarę 58% DNSB ir 21% butų ūkiams priklausančių daugiabučių). Automatizuoti šilumos centrai reaguoja į lauko temperatūrą ir nukreipia į butus tiek šilumos, kiek nustato šildymo sistemų prižiūrėtojas. Automatizuotos sistemos nereikia perreguliuoti keliskart per parą, o butuose visada palaikoma ta pati temperatūra. Taip ir taupiau, ir nereikia gyventi atvirais langais dėl patalpų perkaitinimo.
Ar reikia mokėti už šildymą, jei butas atjungtas nuo centralizuoto šildymo sistemos? Kadangi centralizuotai tiekiama šilumos energija naudojama ne tik butų, bet ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui, todėl net ir atjungus savo buto šildymo įrenginius nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, reikia mokėti už bendrojo naudojimo patalpose suvartojamą šilumos energiją (Bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.76 straipsnis). Bendrojo naudojimo patalpose suvartota šiluma apskaičiuojama vadovaujantis Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr.5 (2005-07-22 patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr.03-41), ir paskirstoma visiems gyvenamojo namo vartotojams (butų savininkams) proporcingai jiems priklausančių patalpų bendrajam naudingam plotui, nepriklausomai nuo to ar patalpų šilumos įrenginiai yra prijungti ar atjungti nuo centralizuoto šildymo tiekimo sistemos. į viršų
Ką daryti, norint pertvarkyti buto ir kitų patalpų šildymo sistemą (pakeisti šildymo prietaisus)? Patalpų savininkas, pageidaujantis pertvarkyti buto ir kitų patalpų šildymo sistemą (pakeisti šildymo prietaisus, panaikinti šildymo prietaisą rekonstruojant (sujungiant) patalpas, ar perkelti ant kitos sienos ir kt.), turi kreiptis į AB “Klaipėdos energija” Šilutės pl. 26, 302 kab. arba faksu 41 08 71 pateikti raštišką prašymą (žiūr. prašymo pvz.) dėl techninių sąlygų gavimo. Pagal gautas technines sąlygas paruošti techninį darbo projektą. Projektuoti gali specializuota organizacija arba asmenys turintys tiems darbams kvalifikacijos atestatą. Paruoštą techninį darbo projektą pritarimui pateikti namo administratoriui (bendrijos pirmininkui), namo šilumos ūkį eksploatuojančiai organizacijai ir AB “Klaipėdos energija”. Vidaus šildymo sistemos pertvarkymo darbus vykdyti nešildymo sezono metu. Šiuos darbus gali atlikti specializuota organizacija arba asmenys, turintys tiems darbams kvalifikacijos atestatus. Prieš vykdant darbus, atsijungimo terminus derinti su šilumos ūkį eksploatuojančia bendrove, namo administratoriumi (bendrijos pirmininku), pateikti raštišką prašymą AB “Klaipėdos energija” dėl susimokėjimo už termofikacinį vandenį, šildymo sistemos užpildymui. Pabaigus buto ir kitų patalpų šildymo sistemos pertvarkymą, darbus priduoti namo administratoriui (bendrijos pirmininkui), šilumos ūkį eksploatuojančiai bendrovei ir AB “Klaipėdos energija”. Šilumos įrenginių projektavimo, montavimo ir jų prijungimo darbus patalpų savininkas atlieka savo lėšomis pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, išduotas technines sąlygas ir jas atitinkantį projektą.
Už ką atsakinga AB „Klaipėdos energija“? AB „Klaipėdos energija", kaip šilumos energijos tiekimo įmonė, atsako už nustatytų parametrų šilumos energijos ir karšto vandens tiekimą iki namo įvado.
Namo šilumos centre, kuris priklauso visiems namo gyventojams ir yra aptarnaujamas gyventojų pasirinkto šildymo sistemų prižiūrėtojo, „Klaipėdos energija" patiekta šiluma naudojama karšto vandens ruošimui ir patalpų šildymui.
AB „Klaipėdos energija" niekaip negali įtakoti radiatorių ar karšto vandens temperatūros Jūsų butuose. Tad besiskundžiantiems per žema ar per aukšta temperatūra butuose, „Klaipėdos energija" tiesiogiai padėti negali. Paprastai problemą išspręsti gali tik namo vidaus sistemas aptarnaujanti bendrovė. į viršų
1) priemonės, kurios leidžia reguliuoti šilumos kiekį ir taupyti, pvz.: šilumos mazgo renovacija ir šildymo sistemos subalansavimas; šildymo sistemos pertvarkymas į dvivamzdę arba kolektorinę, šilumos reguliavimo priemonių ir individualios šilumos apskaitos įrengimas. 2) priemonės, kurios mažina šilumos nuostolius, pvz.: sienų remontas ir šiltinimas, stogo remontas ir šiltinimas, rūsio lubų šiltinimas, langų ir durų remontas ar keitimas naujais, vėdinimo sistemos remontas.
Dėl kainos ir atsiperkamumo optimaliausia iš šių etapų yra šilumos mazgo renovacija ir šildymo sistemos subalansavimas. Ši priemonė taip pat padeda sklandžiau pradėti ir baigti šildymo sezoną į viršų
Kokius dokumentus reikia pristatyti, norint gauti kompensaciją už šildymą ir vandenį?
Reikalingi šie dokumentai: - prašymas (rašomas Socialinės paramos centre); - pažyma iš Klaipėdos Savivaldybės apie visų šeimos narių deklaruotą gyvenamąją vietą; - pažyma iš gyvenamuosius pastatus administruojančių bendrovių UAB “UAB Namų administravimo centras”, UAB ,,Mūsų namų valdos”, UAB ,,Vitės valdos”, UAB ,,Paslaugos būstui”, UAB ,,Ąžuolyno valdos”, UAB ,,Pempininkų valda”, UAB ,,Debreceno valdos”, UAB ,,Marių valdos”, UAB ,,Buitis be rūpesčių”, UAB ,,Vingio valdos”, UAB ,,Laukininkų valdos”, UAB „Klaipėdos bendrabutis“) arba daugiabučių namų savininkų bendrijų, kad šeima neturi įsiskolinimo už komunalines paslaugas. Jei šeima turi skolą, pažymoje turi būti nurodytas jos dydis. Skola nelaikomos gyventojų skolos už būsto (stogo, langų, durų, šilumos centrų) renovaciją. Esant tokio tipo skolai, gyventojams turi būti taikoma kompensacija įstatymų nustatyta tvarka. - visų pilnamečių šeimos narių pasai (ir/arba kopijos); - atsiskaitomoji (buto eksploatavimo išlaidų) knygelė; - pažymos apie kiekvieno šeimos nario pajamas už 3 paskutinius mėnesius (realus uždarbis, pašalpos, dividendai, stipendija, bedarbio pažyma ir t.t.); - pažyma apie gaunamus arba negaunamus alimentus iš antstolių kontoros arba teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl vaiko išlaikymo; - kai šeima nepilna – ištuokos ar mirties liudijimas, vienišos mamos pažyma ir jų kopijos; - kai šeimoje yra besimokančių vaikų, vyresnių nei 16 metų,– pažyma iš mokymo įstaigos; - „Sodros“ pažymėjimai (buto savininko ir visų pilnamečių šeimos narių).
Dokumentai turi būti pateikiami valstybine kalba, o vertimai, esant reikalui, turi būti notariškai patvirtinti. į viršų
1. Nešildymo sezono metu visa name sunaudota šiluma yra skirta vandeniui pašildyti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti. 1m3 vandens pašildymo kaina nustatoma taip: iš sunaudoto šilumos kiekio vertės atimama karšto vandens temperatūrai palaikyti skirto šilumos kiekio vertė, likęs šilumos kiekis dalijamas iš name sunaudoto tą mėnesį karšto vandens kiekio.
2. Šildymo sezono metu mokestis už šildymą nustatoma taip: iš bendro šilumos kiekio atėmus temperatūros palaikymo ir vandens pašildymo šilumos kiekį nustatomas šilumos kiekis, sunaudotas patalpoms šildyti. Jį padalinus iš gyvenamojo namo bendro naudingojo ploto ir padauginus iš šilumos kainos 1kWh nustatoma 1m2 šildymo kaina per ataskaitinį mėnesį. Ją padauginus iš bendro naudingojo buto ploto apskaičiuojamas buto mokestis už patalpų šildymą.
Valstybinė kainų ir energetikos komisija yra patvirtinusi šešis šilumos paskirstymo metodus, iš kurių reikėtų pasirinkti vieną visam pastatui. Paskirstymo metodas gali būti taikomas ne mažiau kaip vieno pastato visoms šilumos ir karšto vandens vartojimo sutarčių šalims sutarus. Paskirstymo metodą pasirenka daugiabučio namo butų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Pilną paskirstymo metodų tekstą galite rasti Valstybinės kainų ir Energetikos kontrolės komisijos žiniatinklyje http://www.regula.lt/index.php?-984457481 į viršų
Kaip skaičiuojamas mokestis vandeniui pašildyti? Mokesčių už šalto vandens pašildymui ir karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai) sunaudotą šilumą skaičiavimo tvarka yra patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintuose šilumos paskirstymo metoduose.
Nešildymo sezono laikotarpiu įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis susideda iš šilumos šalto vandens pašildymui ir cirkuliacijai palaikyti suvartotos šilumos kiekių sumos. Šilumos kiekis 1 m3 vandens pašildymui apskaičiuojamas šilumos kiekį šalto vandens pašildymui padalinus iš pastate suvartoto karšto vandens kiekio.
Šildymo sezono metu vandens pašildymo mokestis (šilumos kiekis 1m3 vandens pašildyti padaugintas iš šilumos kainos) nustatomas išvedant nešildymo sezono metu vandens pašildymo mokesčio vidurkį (skaičiuojamas trijų mėnesių - liepos, rugpjūčio, rugsėjo - vidurkis). PVZ?
Klaipėdos mieste dažniausiai naudojami cirkuliacijos mokesčio tarifai (visi tarifai be PVM): 1) su KV cirkuliacine sistema, vonios šildytuvu (-ais) ir papildomu cirkuliaciniu stovu virtuvėje – 140 kWh/mėn. (nuo 2009-02-01 mokestis 35,31 Lt/mėn. be PVM) ; 2) su KV cirkuliacine sistema ir vonios šildytuvu (-ais) – 100 kWh/mėn. (nuo 2009-02-01 mokestis 25,22 Lt/mėn. be PVM); 3) su KV cirkuliacine sistema ir be vonios šildytuvo (-ų) – 70 kWh/mėn. (nuo 2009-02-01 mokestis 17,65 Lt/mėn. be PVM); 4) su KV tiekimo sistema be priverstinės cirkuliacijos ir su vonios šildytuvu (-ais) – 43 kWh/mėn. (nuo 2009-02-01 mokestis 10,85 Lt/mėn. be PVM); 5) be KV cirkuliacinės sistemos ir be vonios šildytuvo – 10 kWh/mėn. (nuo 2009-02-01 mokestis 2,52 Lt/mėn. be PVM). Mokestis, kai vonios ar virtuvės grindys šildomos, naudojantis cirkuliacine sistema, skaičiuojamas taikant 51 kWh/m2 kiekį (nuo2009-02-01 mokestis 12,86 Lt/mėn. be PVM); į viršų
Iki kada gyventojai turi apmokėti praėjusio mėnesio sąskaitas? Klientai už jų būstams tiekiamą šilumą, karštą vandenį bei kitas suteiktas paslaugas atsiskaito kiekvieną mėnesį pagal pateiktą paštu sąskaitą. Už praėjusio mėnesio suteiktas paslaugas reikia sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Pavyzdžiui, už balandžio mėnesio šildymą reikia sumokėti iki gegužės mėnesio paskutinės dienos. Laiku neapmokėjus sąskaitos skaičiuojami delspinigiai. į viršų
Jei sugedo šilumos skaitiklis reikia skambinti į AB ,,Klaipėdos energija" Apskaitos prietaisų aptarnavimo grupę tel. (8 46) 392764. į viršų
Kaip elgtis pavėluotai apmokėjus sąskaitą? Jei sąskaitą apmokėjote pavėluotai, tai šis mokėjimas bus įvertintas kitoje sąskaitoje. Mokant antrą kartą tą patį mėnesį, jau sumokėtą sumą atimkite. Karšto vandens skaitiklio rodmenis deklaruokite nuosekliai, t.y. nekartokite apmokėtoje sąskaitoje įrašytų rodmenų. Rodmenis galite deklaruoti telefonu arba el.paštu. į viršų
Kaip pranešti karšto vandens skaitiklio rodmenis? Karšto vandens ir šilumos apskaitos rodmenis galima deklaruoti sąskaitose, internetu (bankų internetiniuose puslapiuose) arba paskambinus į AB ,,Klaipėdos energija“ klientų aptarnavimo centrą tel.: 1333, 392666; el. paštu: Kac@klenergija.lt . į viršų
Kada reikia sudaryti sutartį su šilumos tiekėju? NEGYVENAMŲ PATALPŲ SAVININKUI ARBA NUOMININKUI 1. Pasikeitus patalpų savininkui ar nuomininkui; 2. Pasikeitus įmonės pavadinimui; 3. Rekonstravus šildymo sistemą; 4. Pakeitus patalpų paskirtį.
BUTO SAVININKUI ARBA NUOMININKUI 1. Pasikeitus patalpų savininkui ar nuomininkui; 2. Pasikeitus buto bendram naudingam plotui; 3. Kai teismo sprendimu padalijamas butas; 4. Rekonstravus šildymo sistemą.
NAMO ŠILDYMO IR KARŠTO VANDENS PRIŽIŪRĖTOJUI 1. Kai namas pasirenka šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją.
Ką daryti, jei teka žalios spalvos vanduo? AB „Klaipėdos energija“ nudažo cirkuliuojantį termofikacinį fluorasceinu, kad nustatytu nesandarumus šilumos tinkluose ir tiekimo įrenginiuose. Fluorasceiną leidžia naudoti sveikatos ir higienos centras.
Pastebėjus iš čiaupo tekantį žalią vandenį būtina informuoti šilumos ūkį prižiūrinčią organizaciją arba AB ,,Klaipėdos energija“ tel. 410869
Naudojantis Internet Explorer naršykle, dėl kenkėjiškų programų esančių Jūsų kompiuteryje, gali neatsidaryti AB ,,Klaipėdos energija" tinklapyje E-paslaugos svetainė arba mesti klaidą. Todėl siūlome Jums išvalyti naršyklės istoriją, patikrinti kompiuterį nuo virusų arba pasinaudoti alternatyviomis, saugesnėmis naršyklėmis.
Žemiau pateikiame nuorodą kur galėsite parsisiųsti naujas interneto naršyklių įdiegimo instrukcijas.
Turbūt esate pastebėję, kad skirtingais metais tą patį mėnesį Jūsų name suvartojamas skirtingas šilumos kiekis. Pavyzdžiui, nors 2010 metų spalis buvo 1,1°C šiltesnis už 2009 metų spalį, Klaipėdos mieste šildymui suvartota daugiau energijos. Taip yra todėl, kad pastatų šildymo sąnaudas smarkiai įtakoja klimatinės sąlygos.
Specialistai, norėdami išsiaiškinti, kiek reikia šilumos vienu ar kitu laikotarpiu, naudoja dienolaipsnius - jais nustatomas santykinis šilumos poreikis pasirinkto laikotarpio metu. Dienolaipsniai paskaičiuojami laikotarpio trukmę, matuojamą paromis, dauginant iš vidutinių patalpos ir lauko oro temperatūrų skirtumo.
Pavyzdžiui, norime sužinoti kiek dienolaipsnių turėjo 2009 ir 2010 metų spalio mėnesiai. Iš klimatologinių duomenų žinome, kad vidutinė ataskaitinė tų mėnesių temperatūra 2009 metų spalį buvo +5,5°C; o 2010 metų spalį +6,6°C. Laikydami, kad patalpose buvo +18°C, tai dienolaipsnių bus:
a) 2009 m. spalio mėn. (18°C - 5,5°C)*15 parų (šildymo trukmė) = 187.5 DL (dienolaipsnių);
b) 2010 m. spalio mėn. (18°C - 6,6°C)*18 parų (šildymo trukmė) = 205.2 DL (dienolaipsnių).
Iš šių dienolaipsnių santykio (205.2 : 187.5 = 1.09) apskaičiuojame, kad 2010 m. spalio mėnesį toms pačioms patalpoms šildyti reikėjo apytikriai 1.09 karto daugiau šilumos, lyginant su 2009 m. spalio mėnesiu.
Daugiau informacijos apie šilumos suvartojimą rasite internete www.klenergija.lt grafoje „Šilumos kokybė Jūsų name".
Ką daryti jei kambariuose per šalta ar per karšta?
Ką daryti, jei įsiskolinau AB ,,Klaipėdos energijai“ už paslaugas?