Klaipėdos energija : Gyventojams : Mokesčių apskaičiavimo tvarka

Paskirstymo metodai

AB "Klaipėdos energija" nori supažindinti šilumos vartotojus su Valstybinės kainų ir energetikos komisijos (toliau Komisija) patvirtintais šilumos paskirstymo metodais, iš kurių reikėtų pasirinkti vieną visam pastatui:

Šilumos paskirstymo šildymui ir karštam vandeniui metodas nr. 1

gali būti taikomas, kai pastato įvade įrengti du atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai matuojantys:

A variantas: atskirai šilumos kiekį suvartotą šildymui ir šilumos kiekį suvartotą šalto vandens pašildymui bei karšto vandens temperatūros palaikymui.

B variantas: pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o šilumos kiekis karštam vandeniui nustatomas pagal nuosekliai įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Šildymui šilumos kiekis nustatomas iš viso pastate suvartoto šilumos kiekio atėmus šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti.

C variantas: pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o šilumos kiekis šildymui nustatomas pagal nuosekliai įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Šilumos kiekis karštam vandeniui apskaičiuojamas iš viso pastate suvartoto šilumos kiekio nustatyto pagal pastato įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis atėmus šilumos kiekį šildymui.

Šiluma šildymui išdalinama pagal butų naudingą plotą, o šiluma karštam vandeniui ruošti pagal butuose įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis arba pagal karšto vandens suvartojimo normas. Jeigu dalis patalpų atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.) taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 1 kartu su Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5.

Metrologinis šilumos paskirstymo metodas nr. 2

gali būti taikomas, kai pastato įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, o kiekviename bute įrengtas kompaktinis šilumos punktas, skirtas šildymui ir karštam vandeniui ruošti ir kiekvieno buto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja visą buto suvartotą šilumos kiekį. Visų vartotojų suvartota šiluma pastato bendrosioms reikmėms tenkinti ir (ar) bendrojo naudojimo patalpoms šildyti nustatoma iš įvadinio skaitiklio išmatuoto šilumos kiekio atimant butuose suvartotų šilumos kiekių sumą, butams padalinant pagal naudingąjį plotą.

Paskirstymo metodas nr. 3

gali būti taikomas daugiabučiuose namuose, kai pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, šiluma šildymui ir karštas vanduo tiekiami iš pastato šilumos punkto „keturvamzde" kolektorine sistema, o kiekviename bute įrengta kolektorinė šildymo sistema su buto įvade įrengtais šilumos apskaitos prietaisais šildymui bei kiekvieno buto įvade įrengtais karšto vandens kiekio apskaitos prietaisais. Šilumos kiekis vandens pašildymui nustatomas suvartotą vandens kiekį padauginus iš vandens pašildymo normos ir sumuojant šilumos kiekį karšto vandens cirkuliacijai palaikyti. Likęs šilumos kiekis pastato bendrosioms reikmėms tenkinti ir (ar) bendrojo naudojimo patalpoms šildyti padalinamas butams pagal butų ar patalpų naudingąjį plotą. Metode taikoma visų butų ar patalpų tolygaus šildymo sąlyga. Vartotojui nesilaikančiam visų patalpų tolygaus šildymo sąlygos, priskiriamas papildomas šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.

 

Paskirstymo metodas nr. 4

gali būti taikomas visuose namuose, kur šiluma šildymui ir karštas vanduo tiekiami iš individualaus šilumos punkto stovais. Šį metodą gali pasirinkti didžioji dalis Klaipėdos miesto vartotojų, kurių butuose nėra individualios apskaitos. Pastate suvartotas šilumos kiekis pagal pastato įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstomas patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Butuose ir patalpose suvartoto karšto vandens kiekis nustatomas pagal butuose ar laiptinėse įrengtų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis arba pagal karšto vandens suvartojimo normas. Šilumos kiekis vandens pašildymui nustatomas suvartotą vandens kiekį padauginus iš vandens pašildymo normos ir sumuojant šilumos kiekį karšto vandens cirkuliacijai palaikyti. Likęs šilumos kiekis patalpų šildymui išdalinimas pagal butų naudingą plotą.

 

Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas nr. 5

gali būti taikomas kartu su bet kuriuo Komisijos rekomenduojamu ar vartotojų siūlomu su Komisija suderintu šilumos paskirstymo metodu, kuriuo nustatomas šilumos kiekis pastato šildymui, kai:

 

• dalis vartotojams priklausančių patalpų prijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos, o šilumos kiekis naudingojo ploto šildymui nematuojamas;

• nustatomas pagal individualių šilumos apskaitos prietaisų, įrengtų po įvadinio šilumos apskaitos prietaiso, rodmenis;

• nustatomas pagal individualių šilumos apskaitos prietaisų, įrengtų prieš įvadinį šilumos apskaitos prietaisą, rodmenis;

• dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.).

Šiluma pastato bendrojo naudojimo patalpoms šildyti apskaičiuojama pagal koeficientą, įvertinantį laiptinių skaičių name, arba pagal audito duomenis.

Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas nr. 6
gali būti taikomas, kai:

• parengtas šilumos daliklių įrengimo, rodmenų registravimo bei jų paskirstymo vartotojams projektas;

• šilumos kiekis pastato šildymui nustatomas pagal įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenų ataskaitas arba pagal Komisijos rekomenduotą ar vartotojų siūlomą ir su ja suderintą šilumos paskirstymo metodą;

• įrengti vieno tipo šilumos dalikliai;

• pastate įrengta „dvivamzdė” arba „kolektorinė” šildymo sistema.

Pastato butų ar kitų patalpų, kuriose įrengti dalikliai, naudingojo ploto šildymui priskiriamas šilumos kiekis susideda iš individualiai reguliuojamų ir nereguliuojamų šilumos kiekių. Nereguliuojamos šilumos sąnaudos padalinamos proporcingai butų ar patalpų naudingam plotui. Reguliuojamo šilumos kiekio šildymui dalis butui ar patalpai priskiriama pagal daliklių rodmenų vartotojo bute ar patalpoje bei visame pastate santykį.

Vartotojams kurių butuose ar kitose patalpose dalikliai neįrengti arba dalikliai įrengti, tačiau daliklių rodmenys laikinai negali būti taikomi, šiluma šildymui paskaičiuojama šilumos sąnaudų normatyvą padauginus iš šiems vartotojams priskirto naudingojo ploto. Metode taikoma visų butų ar patalpų tolygaus šildymo sąlyga.

Šilumos paskirstymo metodas Nr.7
Šiuo metu AB „Klaipėdos energija” taiko VKEKK rekomenduojamą bendrijos „Dvyniai” pasiūlytą šilumos paskirstymo metodą Nr. 7, patvirtintą 2007-02-19 nutarimu Nr. O3-14.
Nešildymo sezono metu (vasarą) visą sunaudotą šilumą pastate sudaro šalto vandens pašildymas ir karšto vandens temperatūros palaikymas.
Šilumos kiekis šalto vandens pašildymui apskaičiuojamas iš šilumos kiekio, nustatyto įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, atėmus šilumos kiekį, suvartotą karšto vandens temperatūros palaikymui. Likusį šilumos kiekį padalinus iš gyvenamojo namo butų (patalpų) suvartoto karšto vandens kiekio, gaunamas šilumos kiekis 1 m³ pašildyti.
Šilumos kiekis karšto vandens temperatūros palaikymui skaičiuojamas taip, kaip ir šildymo sezono metu, t.y. pagal patvirtintas normas, įvertinant karšto vandens ruošimo ir tiekimo į butus (patalpas) sistemos tipus (žiūrėkite lentelę apačioje).
Šildymo sezono metu visą sunaudotą šilumą pastate sudaro šalto vandens pašildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas ir patalpų šildymas.
Šilumos kiekis skirtas šaltam vandeniui pašildyti gyvenamajame name nustatomas pagal praėjusios vasaros 3 mėnesių vidurkį (liepos, rugpjūčio, rugsėjo), neviršijant nustatytų maksimalių dydžių.
Šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai), nustatomas įvertinant karšto vandens ruošimo ir tiekimo į butus (patalpas) sistemos tipus:

140 kWh šilumos	Įrengta karšto vandens cirkuliacinė sistema, su vonios šildytuvu ir papildomu cirkuliaciniu stovu virtuvėje.
100 kWh šilumos	Įrengta cirkuliacinė sistema su vonios šildytuvu.
70 kWh šilumos	Įrengta cirkuliacinė sistema be vonios šildytuvo.
43 kWh šilumos	Įrengta cirkuliacinė sistema be priverstinės cirkuliacijos su vonios šildytuvais.
10 kWh šilumos	Cirkuliacinė sistema įrengta rūsyje.

Šilumos kiekis šildymui apskaičiuojamas iš įvade šilumos apskaitos prietaisu išmatuoto šilumos kiekio atimant šilumos kiekį, skirtą šaltam vandeniui pašildyti, ir šilumos kiekį, skirtą karšto vandens temperatūrai palaikyti. Gautas šilumos kiekis dalijamas iš namo bendrojo naudingojo ploto. Taip apskaičiuotą šilumos kiekį, tenkantį 1m² šildyti, padauginus iš buto naudingojo ploto, gaunamas bute sunaudotas šilumos kiekis patalpų šildymui.

Šilumos paskirstymo metodų pasirinkimas
Šilumos paskirstymo metodų vartotojams pasirinkimas reglamentuotas Valstybinės kainų ir Energetikos kontrolės komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr. 03-121 patvirtintose taisyklėse.
Paskirstymo metodas gali būti taikomas ne mažiau kaip vieno pastato visoms šilumos ir karšto vandens vartojimo sutarčių šalims sutarus. Paskirstymo metodą pasirenka daugiabučio namo butų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85. straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Pasirinktas paskirstymo metodas turi būti taikomas ne mažiau kaip vienerius kalendorinius metus. Vartotojai ar jų atstovas prieš mėnesį ne šildymo sezono metu pateikia prašymą tiekėjui, dėl paskirstymo metodo pakeitimo, jei tai nesusiję su papildomos informacijos surinkimu, matavimo prietaisų įrengimu, kompiuterinių programų įsigijimu ar pakeitimo darbais ir išlaidomis.

Iki vartotojų apsisprendimo ir sutarties pasirašymo, taikoma galiojanti paskirstymo tvarka. Vartotojai gali pasiūlyti ir pateikti Komisijai suderinti savo parengtą paskirstymo metodą, parengtą taikant Šilumos paskirstymo metodų rengimo ir taikymo taisyklėse priimtus terminus ir žymėjimus.
Visą paskirstymo metodų tekstą galite rasti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos žiniatinklyje adresu www.regula.lt/index.php?-984457481

 

Mokėjimo tvarka

Klientai už jų būstams tiekiamą šilumą, karštą vandenį bei kitas suteiktas paslaugas atsiskaito kiekvieną mėnesį pagal pateiktą paštu sąskaitą. Už praėjusio mėnesio suteiktas paslaugas reikia sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Pavyzdžiui, už balandžio mėnesio šildymą reikia sumokėti iki gegužės mėnesio paskutinės dienos. Laiku neapmokėjus sąskaitos skaičiuojami delspinigiai.

Karšto vandens ir šilumos apskaitos rodmenis galima deklaruoti sąskaitose, internetu (bankų internetiniuose puslapiuose) arba paskambinus į AB „Klaipėdos energija” klientų aptarnavimo centrą tel. 1333, 392666

Mokėjimo vietos.

Už paslaugas galite atsiskaityti:

• UAB „Lietuvos spauda" kioskuose ir „R-Kiosk" parduotuvėse.

• AB „Lietuvos paštas" filialuose.

• UAB „Perlo paslaugos" terminalų vietose.

• AB „Klaipėdos energija" kasoje, klientų aptarnavimo centre, Šilutės pl. 26 (2 aukštas).

• Lietuvos centrinės kredito unijos narėse kredito unijose (tik unijų nariams).

• PC "Maxima" kasose.

• Žemiau išvardintų bankų poskyriuose ir jų internetinės bankininkystės svetainėse: „SEB bankas", „Swedbank", „DNB", Ūkio bankas, „Danske bank", „Citadelė", Šiaulių bankas, Medicinos bankas, „Nordea".

AB „Klaipėdos energija" informacijos telefonai: 1333; (8 46) 39 26 66.

Šiais numeriais Jums bus suteikta visa informacija apie AB „Klaipėdos energija" paslaugas, mokėjimo vietas, terminus.

Sąskaitos pildymo pavyzdys.