Klaipėdos energija : Gyventojams : Mokesčių apskaičiavimo tvarka

Paskirstymo metodai

Valstybinė kainų ir energetikos komisija yra patvirtinusi šilumos paskirstymo metodus, iš kurių reikėtų pasirinkti vieną visam pastatui:

Balansinis šilumos paskirstymo metodas nr.1
gali būti taikomas, kai pastato įvade įrengti šilumos apskaitos prietaisai, matuojantys atskirai šilumos kiekį, suvartotą šildymui, ir šilumos kiekį, suvartotą šaltam vandeniui pašildyti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti. Šiluma apskaičiuojama pagal butų naudingą plotą, o karštas vanduo pagal butuose įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis arba pagal karšto vandens suvartojimo normas. Jeigu dalis patalpų atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.) taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 1 kartu su Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5. Šis metodas gali būti taikomas, kai šiluma šildymui ir karštam vandeniui tiekiama iš grupinio šilumokaičio.

Metrologinis šilumos paskirstymo metodas nr. 2
gali būti taikomas, kai pastato įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, o kiekviename bute įrengtas kompaktinis šilumos punktas, skirtas šildymui ir karštam vandeniui ruošti, ir kiekvieno buto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja visą buto suvartotą šilumos kiekį. Visų vartotojų suvartota šiluma pastato bendrojo naudojimo patalpoms šildyti nustatoma iš įvadinio skaitiklio išmatuoto šilumos kiekio atimant butuose suvartotų šilumos kiekių sumą, butams padalinant pagal naudingąjį plotą.

Paskirstymo metodas nr. 3
gali būti taikomas naujos statybos namuose, kai pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, o kiekviename bute įrengta kolektorinė šildymo sistema su buto įvade įrengtais šilumos apskaitos prietaisais šildymui bei kiekvieno buto įvade įrengtais karšto vandens kiekio apskaitos prietaisais. Šilumos kiekis vandens pašildymui nustatomas suvartotą vandens kiekį padauginus iš vandens pašildymo normos ir sumuojant šilumos kiekį karšto vandens cirkuliacijai palaikyti. Likęs šilumos kiekis padalinamas bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.

Paskirstymo metodas nr. 4
gali būti taikomas visuose namuose, kur šiluma šildymui ir karštas vanduo tiekiami iš individualaus šilumos punkto stovais. Šį metodą gali pasirinkti didžioji dalis Klaipėdos miesto vartotojų, kurių butuose nėra individualios apskaitos. Pastate suvartotas šilumos kiekis pagal pastato įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstomas patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Butuose ir patalpose suvartoto karšto vandens kiekis nustatomas pagal butuose ar laiptinėse įrengtų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis arba pagal karšto vandens suvartojimo normas. Šilumos kiekis vandens pašildymui nustatomas suvartotą vandens kiekį padauginus iš vandens pašildymo normos ir sumuojant šilumos kiekį karšto vandens cirkuliacijai palaikyti. Likęs šilumos kiekis patalpų šildymui išdalinimas pagal butų naudingą plotą.

Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas nr. 5
gali būti taikomas kartu su bet kuriuo Komisijos rekomenduojamu ar vartotojų siūlomu su Komisija suderintu šilumos paskirstymo metodu, kuriuo nustatomas šilumos kiekis pastato šildymui, kai:

1. Šis paskirstymo metodas gali būti taikomas kartu su bet kuriuo Komisijos rekomenduojamu ar vartotojų siūlomu su Komisija suderintu šilumos paskirstymo metodu, kuriuo nustatomas (išmatuotas ar apskaičiuotas) šilumos kiekis pastato šildymui (QPŠ ), kai:
1.1. dalis vartotojams priklausančių patalpų prijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos, o šilumos kiekis naudingojo ploto šildymui nematuojamas;
1.2. dalis vartotojams priklausančių patalpų prijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos, o šilumos kiekis naudingojo ploto šildymui nustatomas pagal individualių šilumos apskaitos prietaisų, teisėtai įrengtų po įvadinio šilumos apskaitos prietaiso, rodmenis;
1.3. dalis vartotojams priklausančių patalpų prijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos, o šilumos kiekis naudingojo ploto šildymui nustatomas pagal individualių šilumos apskaitos prietaisų, teisėtai įrengtų prieš įvadinį šilumos apskaitos prietaisą, rodmenis;
1.4. dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.).

• dalis vartotojams priklausančių patalpų prijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos, o šilumos kiekis naudingojo ploto šildymui nematuojamas;
• nustatomas pagal individualių šilumos apskaitos prietaisų, įrengtų po įvadinio šilumos apskaitos prietaiso, rodmenis;
• nustatomas pagal individualių šilumos apskaitos prietaisų, įrengtų prieš įvadinį šilumos apskaitos prietaisą, rodmenis;
• dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.).
  

Šiluma pastato bendrojo naudojimo patalpoms šildyti apskaičiuojama pagal koeficientą, įvertinantį laiptinių skaičių name, arba pagal audito duomenis.

Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas nr. 6
gali būti taikomas, kai:

• parengtas šilumos daliklių įrengimo, rodmenų registravimo bei jų paskirstymo vartotojams projektas;
• šilumos kiekis pastato šildymui nustatomas pagal įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenų ataskaitas arba pagal Komisijos rekomenduotą ar vartotojų siūlomą ir su ja suderintą šilumos paskirstymo metodą, kai įvadinis šilumos apskaitos prietaisas matuoja šilumą šildymui, šalto vandens pašildymui bei karšto vandens temperatūrai palaikyti;
• įrengti vieno tipo šilumos dalikliai;
• pastate įrengta „dvivamzdė” arba „kolektorinė” šildymo sistema.
• šiluma šildymui apskaičiuojama proporcingai pagal vartotojui tenkančių daliklių rodmenų dalies.

Šilumos paskirstymo metodas Nr.7
Šiuo metu AB „Klaipėdos energija” taiko VKEKK rekomenduojamą bendrijos „Dvyniai” pasiūlytą šilumos paskirstymo metodą Nr. 7, patvirtintą 2007-02-19 nutarimu Nr. O3-14.

Nešildymo sezono metu (vasarą) visą sunaudotą šilumą pastate sudaro šalto vandens pašildymas ir karšto vandens temperatūros palaikymas.

Šilumos kiekis šalto vandens pašildymui apskaičiuojamas iš šilumos kiekio, nustatyto įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, atėmus šilumos kiekį, suvartotą karšto vandens temperatūros palaikymui. Likusį šilumos kiekį padalinus iš gyvenamojo namo butų (patalpų) suvartoto karšto vandens kiekio, gaunamas šilumos kiekis 1 m³ pašildyti.

Šilumos kiekis karšto vandens temperatūros palaikymui skaičiuojamas taip, kaip ir šildymo sezono metu, t.y. pagal patvirtintas normas, įvertinant karšto vandens ruošimo ir tiekimo į butus (patalpas) sistemos tipus. (Žiūrėti lentelę)

Šildymo sezono metu visą sunaudotą šilumą pastate sudaro šalto vandens pašildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas ir patalpų šildymas.
Šilumos kiekis skirtas šaltam vandeniui pašildyti gyvenamajame name nustatomas pagal praėjusios vasaros 3 mėnesių vidurkį (liepos, rugpjūčio, rugsėjo), neviršijant nustatytų maksimalių dydžių.

Šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai), nustatomas įvertinant karšto vandens ruošimo ir tiekimo į butus (patalpas) sistemos tipus:

Šilumos kiekis šildymui apskaičiuojamas iš įvade šilumos apskaitos prietaisu išmatuoto šilumos kiekio atimant šilumos kiekį, skirtą šaltam vandeniui pašildyti, ir šilumos kiekį, skirtą karšto vandens temperatūrai palaikyti. Gautas šilumos kiekis dalijamas iš namo bendrojo naudingojo ploto. Taip apskaičiuotą šilumos kiekį, tenkantį 1m² šildyti, padauginus iš buto naudingojo ploto, gaunamas bute sunaudotas šilumos kiekis patalpų šildymui.

Šilumos paskirstymo metodų pasirinkimas
Šilumos paskirstymo metodų vartotojams pasirinkimas reglamentuotas Valstybinės kainų ir Energetikos kontrolės komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr. 03-121 patvirtintose taisyklėse.

Paskirstymo metodas gali būti taikomas ne mažiau kaip vieno pastato visoms šilumos ir karšto vandens vartojimo sutarčių šalims sutarus. Paskirstymo metodą pasirenka daugiabučio namo butų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Pasirinktas paskirstymo metodas turi būti taikomas ne mažiau kaip vienerius kalendorinius metus. Vartotojai ar jų atstovas prieš mėnesį ne šildymo sezono metu pateikia prašymą tiekėjui, dėl paskirstymo metodo pakeitimo, jei tai nesusiję su papildomos informacijos surinkimu, matavimo prietaisų įrengimu, kompiuterinių programų įsigijimu ar pakeitimo darbais ir išlaidomis.

Iki vartotojų apsisprendimo ir sutarties pasirašymo, taikoma galiojanti paskirstymo tvarka. Vartotojai gali pasiūlyti ir pateikti Komisijai suderinti savo parengtą paskirstymo metodą, parengtą taikant Šilumos paskirstymo metodų rengimo ir taikymo taisyklėse priimtus terminus ir žymėjimus.

Visą paskirstymo metodų tekstą galite rasti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos žiniatinklyje adresu www.regula.lt/index.php?-984457481

Mokėjimo tvarka.

Klientai už jų būstams tiekiamą šilumą, karštą vandenį bei kitas suteiktas paslaugas atsiskaito kiekvieną mėnesį pagal pateiktą paštu sąskaitą. Už praėjusio mėnesio suteiktas paslaugas reikia sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Pavyzdžiui, už balandžio mėnesio šildymą reikia sumokėti iki gegužės mėnesio paskutinės dienos. Laiku neapmokėjus sąskaitos skaičiuojami delspinigiai.

Karšto vandens ir šilumos apskaitos rodmenis galima deklaruoti sąskaitose, internetu (bankų internetiniuose puslapiuose) arba paskambinus į AB „Klaipėdos energija” klientų aptarnavimo centrą tel. 1333, 392666

Mokėjimo vietos.

Be papildomų mokesčių sąskaitą už šildymą galima apmokėti Lietuvos pašto skyriuose, spaudos kioskuose, AB „Klaipėdos energija” kasoje Klientų aptarnavimo centre (Šilutės pl. 26, 2 aukštas). Taip pat mokesčius priima bankai SEB, „DnB Nord”, Ūkio, „Snoro”, „Danske”, „Parex”, Šiaulių, Medicinos, „Swedbank”, ,,Nordea" ir bankų poskyriai, kurie taiko savo nustatytą mokestį už šią paslaugą.

AB „Klaipėdos energija” sąskaitą galima apmokėti bankų internetiniuose puslapiuose pagal paštu atsiųstoje sąskaitoje nurodytus duomenis.

Turintys sąskaitų šiuose bankuose, už šilumą gali sumokėti tiesioginio debeto būdu. Už šią paslaugą bankai ima mažesnį mokestį.

Nuo lapkričio mėnesio mokesčius už AB ,,Klaipėdos energija" teikiamas paslaugas priima loterijos  ,,Perlas" terminalai. Terminalai veikia prekybos centruose bei mažesnėse parduotuvėse. Terminalo darbo valandos sutampa su parduotuvių darbo valandomis. ,,Perlo" paslaugos kaina už priimamus mokesčius - 85 centai.

Sąskaitos pildymo pavyzdys.