Renovacijos nauda

Visa naujausia informacija apie renovaciją pateikiama interneto svetainėje http://www.atnaujinkbusta.lt/.

Klaipėdoje yra virš 1630 gyvenamųjų namų, kuriems šilumą tiekia AB „Klaipėdos energija". Dauguma (97 proc.) šių namų yra daugiabučiai, pastatyti dar iki 1993 metų. Didžiausias tokių gyvenamųjų namų trūkumas - ypač neefektyvus šilumos vartojimas. Dėl pasenusių pastatų konstrukcijų brangi šiluma skverbiasi per stogą, sienas, rūsius, nesandarius langus ir laiptinių duris. Kaip taisyklė, tokiuose namuose dideli mokesčiai už šildymą, namui reikalingas pastovus aptarnavimas, o butuose - netolygus šiluminės energijos paskirstymas. Kai kurie butai perkaitinami, kitiems šilumos trūksta, nėra galimybės butuose reguliuoti šilumos kiekio pagal gyventojų poreikius. Taip pat senuose daugiabučiuose susiduriama su techninėmis problemomis: šiluminiam punktui įrengti reikalinga didelė patalpa, atsiranda šilumos nuostoliai dėl didelio įrenginių paviršiaus ploto, galimi radiatorių įtrūkimai įvykus hidrauliniams smūgiams ar hidrauliškai išbandant šilumos tinklus. Todėl senų netvarkingų daugiabučių gyventojų išlaidos už eksploataciją ir šildymą yra daug didesnės, nei kompleksiškai atnaujintuose daugiabučiuose namuose. Pagal 20010/2011 metų šildymo sezono rezultatus atnaujintuose daugiabučiuose sunaudota 59 proc. mažiau šilumos nei nerenovuotuose senos statybos namuose, tad ir šildymo kaštai yra tiek pat mažesni.

Energinį efektyvumą didina šios priemonės:

1. Šildymo, karšto ir šalto vandens sistemų kapitalinis remontas ar rekonstravimas: Šilumos punkto įrenginių keitimas ar rekonstravimas; Balansinių ventilių stovams įrengimas; Vamzdynų šiluminės izoliacijos pagerinimas; Šildymo vamzdynų šildymo prietaisų keitimas; Individualios šilumos apskaitos, daliklių ir termostatinių ventilių įrengimas butuose; Karšto vandens sistemos vamzdynų ir įrenginių keitimas ar pertvarkymas; Ventiliacijos sistemos keitimas ar pertvarkymas.

2. Langų ir lauko durų keitimas.

3. Stogo šiltinimas, įskaitant naujo šlaitinio stogo įrengimą (išskyrus patalpų pastogėje įrengimą).

4. Balkonų (lodžijų) įstiklinimas pagal vieningą projektą.

5. Fasadinių sienų apšiltinimas.

6. Rūsio perdangos apšiltinimas.

7. Cokolio šiltinimas.

Didžiausią naudą duoda kompleksinis pastato konstrukcijų bei šildymo sistemų modernizavimas. Tačiau vertinant viso miesto renovacijos tempą, pasiekti rezultatai kol kas yra labai kuklūs. 2011 metais Klaipėdos mieste kompleksinį modernizavimą atliko tik 15 daugiabučių namų (keitė stogus, langus, šiltino sienas, renovavo vidaus šildymo sistemas).

Sutaupymus galima apskaičiuoti pakankamai tiksliai.

Energijos suvartojimas prieš renovaciją ir palaipsniui renovuojant, kWh/m2 per metus

Kaip matote grafike, prieš renovaciją namo suvartojimas siekė 150 kWh/m2 per metus, po visų renovacijos darbų - jau tik 70 kWh/m2. Taigi, kompleksiškai renovavus pastatą vėliau sutaupoma apie 60 proc. šilumos energijos.

Po modernizacijos pagerėja gyvenamosios aplinkos sąlygos - švelnėja patalpų mikroklimatas, pakyla patalpų temperatūra ir sumažėja drėgmė, pradedama taupyti šiluma ir kaštai už apšildymą sumažėja iki 60 proc., palengvėja namo eksploatacija, mažėja jos išlaidos, pakyla name esančių butų kainos nekilnojamo turto rinkoje. Dažniausiai dėl gyventojų ribotų finansinių galimybių renovacijos darbai atliekami etapais. Tikslingiausia energiją taupančias priemones diegti šiais etapais:

Šilumos mazgo renovacija ir šildymo sistemos subalansavimas.
Namo išorinių konstrukcijų apšiltinimas.
Šildymo sistemos pertvarkymas į dvivamzdę arba kolektorinę, šilumos reguliavimo priemonių ir individualios šilumos apskaitos įrengimas.

Dėl kainos ir atsiperkamumo optimaliausia iš šių etapų yra šilumos mazgo renovacija ir šildymo sistemos subalansavimas. Ši priemonė taip pat padeda sklandžiau pradėti ir baigti šildymo sezoną. Patirtis rodo, kad modernizavus daugiabutį namą ar jo šildymo sistemą, sumažėja nusiskundimų dėl šildymo ar karšto vandens kokybės. Daugiabučių namų butų savininkai, kurie planuoja arba jau renovavo pastatą ar jo šildymo sistemą, nesiekia keisti šildymo būdo, nes renovuotose namuose sumažėja šilumos suvartojimo apimtis ir apšildymo kaštai.

Pastato atnaujinimas gali būti vykdomas:

1. Daugiabučio namo patalpų savininkų lėšomis;
2. Bendrijų rėmimo fondo lėšomis (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 25 d. sprendimas Nr. T2-333 „Dėl Specialiojo daugiabučių namų savininkų bendrijų rėmimo fondo nuostatų patvirtinimo ir fondo tarybos sudarymo");

3. Paramos lėšomis pagal Būsto atnaujinimo programą (Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2009, Nr. 112-4776); Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 (Žin., 2009, Nr. 156-7024));

4. Banko lengvatinių kreditų lėšomis. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra vykdo Daugiabučių namų modernizavimo programos administravimą, taip pat teikia pagalbą savivaldybėms būsto priežiūros ir atnaujinimo klausimais.

Dėl naujausios informacijos apie būsto atnaujinimą bei energijos efektyvumo didinimą siūlome kreiptis į Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Klaipėdos skyrių Liepojos g. 10, LT-92296, tel. (8-46) 35 06 53, el. paštas: klaipeda@bkagentura.lt.