Renovacijos nauda

Didžiausią naudą duoda kompleksinis pastato konstrukcijų bei šildymo sistemų modernizavimas. Tačiau pasiekti rezultatai kol kas yra labai kuklūs. Iki 2007 m. mieste visiškai renovuotas vos vienas daugiabutis – Debreceno gatvėje esantis daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB) „Lelija” namas.

2008-03 -- 2007-10 kilovatvalandžių suvartojimo(kwh/m²) šildymui ir įkainių (Lt/m²) palyginimas naujos statybos bei renovuotuose namuose su vidutiniu suvartojimu mieste

39 naujos statybos namų
vidurkis

6-ių pilnai renovuotų namų
vidurkis

Vidutinis šilumos sunaudojimas
mieste

Valstybės ir savivaldybės parama teikiama:

Įkūrus DNSB;
Pasirašius Jungtinės veiklos sutartį.

Tačiau pastarosios daugiabučių namų administravimo formos nėra populiarios tarp gyventojų. Trūksta informacijos apie šių administravimo formų pranašumus. Šiuo metu yra įkurtos 269 DNSB, kurios administruoja 439 daugiabučius namus. Tai sudaro 28% visų daugiabučių namų, prijungtų prie centralizuotų šilumos tinklų.

Namas prieš renovaciją	Tas pats namas – po renovacijos

Didžiausias modernizacijos efektas gaunamas, kai daugiabučiai namai modernizuojami kompleksiškai:

Pagerėja gyvenamosios aplinkos sąlygos – švelnėja patalpų mikroklimatas, pakyla patalpų temperatūra ir sumažėja drėgmė;
Pradedama taupyti šiluma ir išlaidos už šildymą sumažėja iki 60%;
Palengvėja namo eksploatacija, mažėja jos išlaidos.
Pakyla name esančių butų kainos nekilnojamo turto rinkoje;

Tačiau dėl gyventojų ribotų finansinių galimybių renovacijos darbai atliekami etapais. Tikslingiausia energiją taupančias priemones diegti šiais etapais:

Šilumos mazgo renovacija ir šildymo sistemos subalansavimas;
Namo išorinių konstrukcijų apšiltinimas;
Šildymo sistemos pertvarkymas į dvivamzdę arba kolektorinę, šilumos reguliavimo priemonių ir individualios šilumos apskaitos įrengimas.

Dėl kainos ir atsiperkamumo optimaliausia iš šių etapų yra šilumos mazgo renovacija ir šildymo sistemos subalansavimas. Ši priemonė taip pat padeda sklandžiau pradėti ir baigti šildymo sezoną.

Patirtis rodo, kad modernizavus daugiabutį namą ar jo šildymo sistemą, sumažėja nusiskundimų dėl šildymo ar karšto vandens, padidėja klientų pasitenkinimas. Daugiabučių namų butų savininkai, kurie planuoja arba jau renovavo pastatą ar jo šildymo sistemą, nesiekia keisti šildymo būdo. Renovuotose namuose sumažėja šilumos suvartojimo apimtis.

Nepriklausomos pastatų šildymo sistemos leidžia sumažinti šilumos tinklų papildymus chemiškai valytu vandeniu. Įdiegus nepriklausomas pastatų šildymo sistemas visuose objektuose, bus sudaryta galimybė šilumos tinkluose pereiti nuo kokybinio reguliavimo prie kiekybinio, tai yra atleidžiamos šilumos kiekį reguliuoti kintamu srautu.

Lietuvos vyriausybei, priėmus sprendimą kompensuoti daugiabučių namų savininkams iki 50% modernizacijos kaštų, padidėjo DNSB susidomėjimas ir noras investuoti į daugiabutį namą. Jau 36 Klaipėdos miesto DNSB kreipėsi į Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Klaipėdos regiono padalinį dėl dalyvavimo daugiabučių namų modernizavimo programoje.

Bendra bendrijų projektų investicija sudaro 22,087 mln. Lt Pasirašyta rangos darbų sutarčių už 9,116 mln. Lt šiai dienai atlikta darbų už 5,053 mln. Lt

Sujungus valstybės lėšas, Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto subsidijas, daugiabučių namų savininkų nuosavas ir skolintas lėšas bei remiantis sukaupta patirtimi, bus sukurtas daugiabučių namų renovacijos mechanizmas, įgalinantis įgyvendinti daugiabučių namų šiltinimą ir šildymo sistemų modernizavimą.

Kad modernizacijos mechanizmas įgautų pagreitį, taip pat būtina propaguoti ir skatinti DNSB kurimąsi ir Jungtinės veiklos sutarčių pasirašymą, nes tik šios daugiabučių namų administravimo formos yra remiamos.

Teikti daugiau informacijos apie sėkmingus modernizacijos projektus ir jų faktinę naudą.

Kur yra didžiausi šilumos nuostoliai?

Kaip sumažinti šilumos nuostolius nebloginant komforto sąlygų?

Procesas	Sprendimas
Nuolat vengti patalpų perkaitinimo.	Termostatiniai ventiliai ant radiatorių.
Kambarius šildyti pagal poreikį: mažiau miegamuosius, daugiau gyvenamuosius kambarius.	Termostatiniai ventiliai ant radiatorių.
Sumažinti šildymą tuo metu, kai jis mažiausiai reikalingas,pvz.: naktį.	Temperatūros reguliavimas šilumos punkte
Sumažinti šildymą atskiruose kambariuose, kai nėra poreikio, pvz.: gyvenamajame kambaryje, dienos metu, kai esate darbe.	Termostatiniai ventiliai ant radiatorių.

Perdavimo nuostolių sumažinimas

Dažnai naudingiausia yra:

- stogo šiltininimas;
- sienų šiltininmas;
- palėpių šiltininmas;
- rūsio lubų šiltinimas;
- sienų už radiatorių šiltinimas.

Sutaupymus galima apskaičiuoti pakankamai tiksliai.
Svarbu ne tik atsipirkimo laikas. Šiltinimas visada turi būti siejamas su pastato atnaujinimu ir mažesniais priežiūros kaštais.

Energijos suvartojimas prieš renovaciją ir palaipsniui renovuojant, kWh/m2 per metus

Prieš - 185 kWh/m2 per metus, po 74 kWh/m2. Per metus sutaupoma 60%

Esamos konstrukcijos šildymo sistema

Didelės eksploatacinės išlaidos - reikalingas pastovus aptarnavimas;
Netolygus šiluminės energijos paskirstymas - kai kurie butai perkaitinami, o kitiems šilumos trūksta;
Nėra galimybės reguliuoti, pagal gyventojų poreikius, atiduodamos šilumos kiekio;
Šiluminiam punktui įrengti reikalinga didelė patalpa;
Atsiranda dideli šilumos nuostoliai dėl didelio įrenginių paviršiaus ploto;
Galimi radiatorių įtrūkimai įvykus hidrauliniams smūgiams ar hidrauliškai išbandant šilumos tinklus.

Šiuolaikiškas šilumos punktas su karšto buitinio vandens ruošimu

Nepriklausomos šildymo sistemos privalumai

Šiluminis punktas kompaktiškas;
Minimalios išlaidos priežiūrai ir eksploatacijai;
Tolygus šiluminio srauto paskirstymas visuose pastato aukštuose;
Suteikia galimybę kokybiškai reguliuoti optimalią temperatūrą pastate;
Bet kuriuo paros metu užtikrina karšto buitinio vandens temperatūrą 50 - 52^oC , nepriklausomai nuo pastate naudojamo karšto buitinio vandens kiekio;
Suteikia nustatyti temperatūrinį šildymo ir karšto vandens tiekimo rėžimą tam tikram laiko tarpui (t.y. parai, savaitei, mėnesiui ir t.t.).

Pastato atnaujinimo finansavimo galimybės

Pastato atnaujinimas gali būti vykdomas:

Daugiabučio namo patalpų savininkų lėšomis;
Bendrijų rėmimo fondo lėšomis;
Gautos paramos lėšomis;
Banko kreditų lėšomis;