Audito komiteto narių kandidatų prašymai priimami 30 (trisdešimt) dienų nuo Audito komiteto nario atrankos skelbimo pateikiant juos elektroninio pašto adresu [email protected] nuoroda „Audito komiteto narys“ nurodant kompetencijos sritį. 

Kandidatas privalo pateikti:  

1. Gyvenimo aprašymą (CV); 
2. Motyvacinį laišką; 
3. Kandidato tapatybę patvirtinančio asmens dokumento kopiją; 
4. Aukštojo išsilavinimo diplomų kopijas; 
5. Pasirašytą Kandidato Interesų deklaraciją (Priedas nr. 1); 
6. Pasirašytą Kandidato paraišką dalyvauti atrankoje ir sąžiningumo deklaraciją (Priedas nr. 2);
7. Pasirašytą Kandidato Nepriekaištingos reputacijos deklaraciją (Priedas nr. 3).

Nuostatos

Priedas nr. 1

Priedas nr. 2

Priedas nr. 3

Miško sodinimas, kadaise buvęs tik miškininkų darbu, dabar yra tapęs gražia ir prasminga švente, kurioje kasmet dalyvauja gamtą mylintys ir tausojantys žmonės. Tarptautinei motinos Žemės dienai pažymėti, pirmą kartą prie iniciatyvos prisijungė AB „Klaipėdos energija“ darbuotojai kartu su šeimos nariais. Visa komanda savo rankomis prisidėjo prie svarbaus tikslo – miško atkūrimo ir įveisimo.

Susitelkė prasmingam darbui

Praėjusį šeštadienį „Klaipėdos energija“ į talką rinkosi VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Šernų girininkijos Miško kvartale.

Kolektyvas, prižiūrimas ir padedamas miškininkų, sodino mišrų medyną, kuriame augs pagrindinės medžių rūšys: pušys, eglės ir beržai. Per 3 valandas susiskirsčiusios poromis komandos sodindamos mišriu būdu atkūrė 2,9 hektaro miško plotą. Iš viso buvo pasodinta 10 350 pušelių ir 1 800 eglučių. Pasak miškininkų, „Klaipėdos energijos“ atkurtas miškas brandą pasieks po 101 metų.

„Bendrovės veikla ir dalyvavimas šioje socialinėje akcijoje yra glaudžiai susiję, nes viena iš mūsų krypčių – mažinti bendrovės veiklos neigiamą poveikį aplinkai. Miškasodžio iniciatyva siekėme grąžinti gamtai tai, ką sudeginame šildydami gyventojų namus. Taip pat siekiame didinti darbuotojų įsitraukimą, ieškodami ir siūlydami jiems naujų, neišbandytų veiklų. Šis renginys suteikė mums progą turiningai praleisti dieną gamtoje, pabūti bendrystėje su kolektyvu“, – apie miškasodžio prasmę pasakojo „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis.

Surengė edukaciją apie miškininkystę

Pasodinus mišką, komanda įsikūrė poilsiavietėje, kurioje prie kavos ir arbatos puodelio miškininkai pasakojo apie miško atkūrimą, sodmenų išauginimą, miškininkystės istorijas. Surengtoje edukacijoje norintieji galėjo pasitikrinti žinias, atspėjant medžių rūšis arba žvėrių pėdsakus.

Po renginio „Klaipėdos energijos” darbuotojai dalijosi įspūdžiais: „Patiko daryti gerą darbą, tai yra sodinti medelius. Jaučiau pasitenkinimą, kad šeštadienį leidžiu prasmingai”. „Labai patiko pats sodinukų sodinimo procesas ir mintis, kad mano pasodinti medeliai žaliuos dar daug metų”, – antrino kitas kolega.

„Džiaugiamės, kad šiais metais „Klaipėdos energijos“ kolektyvas pasiryžo sudalyvauti miškasodyje, ne tik pabūti gamtoje, bet ir padirbėti sodinant medelius. Lietuvos miškai yra unikalus turtas, kurį tvariai naudodami galime sėkmingai atkurti. Labai gerai vertiname tai, kad kolektyvas su šeimos narias dalyvavo medelių sodinime. Tai – pagarbos gamtai ir sau ir visuomenei ženklas“, – dalijosi mintimis Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis.

Simono Dacho progimnazijos trečiokai turėjo galimybę susipažinti su energetikos pasauliu iš arti, dalyvaudami edukacinėje ekskursijoje „Klaipėdos energijoje”.

Vaikai pamokose uoliai mokosi apie energetiką, o lankydamiesi „Klaipėdos energijoje“ pamatė, kad energetika gali būti ne tik sudėtinga, bet ir įdomi. Ekskursijos metu mokiniai sužinojo šilumos gamybos ir tiekimo procesus, taip pat apžiūrėjo įrenginių salę. 

Kelionė nuo teorijos iki praktikos mokiniams atvėrė naujas žinias ir parodė, kaip mūsų kasdienybę keičia energetika. Tikimės, kad ši ekskursija paskatins mokinius domėtis energetika ir ateityje rinktis šios srities specialybes.

AB „Klaipėdos energija“ paruošė sąskaitas už kovo mėnesio šildymą, kurių dalis jau pasiekė uostamiesčio ir rajono gyventojus. Šių metų pirmasis pavasario mėnuo buvo šiltesnis nei vasaris, todėl ir sąskaitos už šildymą mažėjo.

Šių metų kovo mėnesio šilumos kaina buvo 8 procentais mažesnė nei pernai kovo ir 7 procentais mažesnė nei šių metų vasario. Pirmąjį pavasario mėnesį gyventojams šilumos kilovatvalandė kainavo 7,10 ct be PVM, prieš metus kovą – 7,87 ct be PVM, o šių metų vasarį – 7,41 ct be PVM.

Orams šylant šildymo sąskaitos traukiasi

Viena pagrindinių priežasčių, lemiančių mažesnes sumas už šildymą – mažesnis šilumos kiekio suvartojimas. Kuo lauko oro temperatūra didesnė, tuo įprastai mažiau šilumos energijos sunaudojama būstams šildyti. Šiemet kovas buvo 1,8 laipsnio šiltesnis nei pernai kovą ir 1,6 laipsnio šiltesnis nei šį vasarį.

Už šių metų kovą naujos statybos arba visiškai renovuotame pastate esančio standartinio 2 kambarių buto, apie 50 kvadratinių metrų, gyventojai turėtų gauti vidutiniškai 27 eurų dydžio sąskaitą: 15 procentų mažiau nei pernai kovą ir 33 procentais mažiau nei šį vasarį. Tuo tarpu tokio paties ploto senos statybos, nerenovuoto būsto savininkai sulauks didesnės, vidutiniškai 51 euro dydžio, sąskaitos už šildymą, tai yra 18 procentų mažiau lyginant su pernai kovu ir 31 procentu mažiau nei šį vasarį. Įtaką sąskaitų už šildymą dydžiui taip pat daro gyventojų įpročiai bei elgesys, pastatų būklė.

Šildymo sezono pabaigą lemia lauko temperatūra

„Klaipėdos energija“ atkreipia vartotojų dėmesį, kad šildymo sezono pabaigą, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato miesto savivaldybė. Kiti šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, gali baigti šildymą savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų. Tam reikia kreiptis į namo administratorių ir gauti daugumos savininkų sutikimą. Nepasinaudojus šia galimybe visi vartotojai baigia šildymo sezoną pagal savivaldybės sprendimu nustatytą grafiką. Įprastai uostamiestyje šildymo sezonas būdavo baigiamas balandžio pabaigoje. Dėl nepalankių orų pernai šildymo sezonas Klaipėdoje buvo tęsiamas iki gegužės 3 dienos, 2022 metais – iki gegužės 5 dienos.

Prisidedame prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ir partnerių įgyvendinamo projekto, skirto legioneliozės prevencijai ir gyventojų sąmoningumo didinimui.

Daugiau informacijos: https://legionas.nvsc.lt/

AB „Klaipėdos energija” aukciono būdu parduoda keturis traktorius.

Turtas parduodamas portale www.evarzytynes.lt. 

Traktoriai parduodami aukcionuose, kurių numeriai:

Traktorius T-40. Gamyklinis Nr. 312259

Traktorius LTZ-55A. Gamyklinis Nr. 011210

Traktorius LTZ-55A. Gamyklinis Nr. 011214

Traktorius T-25A. Gamyklinis Nr. 653446

AB „Klaipėdos energija“ surengė geoterminės jėgainės „Geoterma“ veiklos atnaujinimo ir geotermijos panaudojimo galimybių darbo grupės posėdį, kurio metu pristatyta bendrovės specialistų parengta esamų pajėgumų ir veiklos atkūrimo galimybių bendroji analizė. Taip pat apžvelgtas geotermijos panaudojimo šilumos gamybai potencialas uostamiestyje. Posėdžio metu diskutuota ir apie kitas galimas koncepcijas bei alternatyvas geoterminių vandens išteklių panaudojimo Klaipėdos mieste įvairaus spektro paslaugoms teikti.

2022 metais Klaipėdos miesto savivaldybės taryba „Klaipėdos energijai“ perdavė valdyti 2019 metais bankrutavusios geoterminės jėgainės, buvusios AB „Geotermą“, turtą. Darbo grupė apžvelgė bei dalinosi įžvalgomis apie buvusioje jėgainėje likusių įrenginių būklę, nusidėvėjimo lygį, remonto bei galimas tolimesnes atstatymo ir eksploatavimo galimybes bei problemas.

„Mūsų tikslas buvo pristatyti „Klaipėdos energijos“ komandos atliktą studiją, taikant praktinę patirtį, įgytą pernai geotermijos forume Danijoje bei kovo pradžioje vykusiame forume apie geotermijos vystymą Vokietijoje. Turime sukaupę pakankamai įvairių įžvalgų, kuriomis norėjome pasidalinti. Taip pat šiuo posėdžiu siekėme išgirsti iš darbo grupės kritinių pastabų, nuomonių, išvystyti diskusiją“, – teigė „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis.

Posėdžio metu pristatytas geoterminės jėgainės veiklos atnaujinimui atliktas pirminis šilumos gamybos savikainos vertinimas pagal egzistuojantį geoterminės jėgainės veikimo modelį – išgaunamo geoterminio vandens pašildymą dujomis kūrenamų katilų pagalba. Vertinimo metu esamų atstatytų pajėgumų savikaina buvo lyginama su bendrovėje sėkmingai veikiančiais esamais biokuro katilais, kurie šiuo metu yra naudojami kaip pagrindinis šilumos energijos gamybos šaltinis. Atlikus vertinimą paaiškėjo pirminis indikatyvus geotermijos pagalba išgaunamos šilumos konkurencingumo lygis ir galimų investicijų įtaka pagamintos šilumos savikainai.

„Klaipėdos energija“ pateiktoje analizėje pabrėžė geoterminės energijos išgavimo tipų svarbą, kurie buvo lyginami pagal technologinius, socialinius, aplinkosauginius ir kitus veiksnius. Taip pat buvo identifikuotos suinteresuotosios šalys ir kiekvienos iš jų galimas indėlis į projektą arba iš projekto gaunama tiek tiesioginė, tiek netiesioginė nauda.

„Šis projektas visų pirma turi būti ekonomiškai gyvybingas – mažinti šilumos gamybos savikainą ir nedidinti išlaidų vartotojams. Turime išvystyti tvarų verslo modelį, kuris teiktų naudą tiek bendrovei, tiek visiems vartotojams. Kaip matome iš galimybių studijos, yra daug rizikų, tačiau sieksime jas eliminuoti ir ieškoti būdų įgyvendinti projektą, kuris būtų visapusiškai naudingas miestui ir suinteresuotoms šalims“, – darbo grupės posėdį reziumavo R. Baltuonis.

AB „Klaipėdos energija“ skelbia balandžio mėnesio centralizuotos šilumos kainas uostamiesčio ir Gargždų gyventojams. Jos bus beveik 18 procentų mažesnės nei praėjusių metų balandį ir 20 procentų mažesnės nei šį kovą.

Kovą klaipėdiečiams ir gargždiškiams šilumos kilovatvalandė kainavo 7,10 ct/kWh be PVM, o prieš metus balandį – 6,91 ct/kWh be PVM. Nuo šių metų pradžios pastebima šilumos kainos mažėjimo tendencija, kuri išlieka ir šį balandį – šiluma pinga iki 5,68 ct/kWh be PVM.

Krintančiai šilumos kainai taip pat įtakos turi biokuro, naudojamo  šilumos gamybai ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos krintančios kainos. Tai lemia ir besibaigiantis šildymo sezonas, kuris mažina biokuro poreikį rinkoje.

Viso šildymo sezono metu apie 75 procentus visos šilumos kainos sudaro kintamoji dalis – biokuro, dujų, elektros energijos, vandens ir kitų kintamų sąnaudų bei šilumos superkamos iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąnaudos, kurių dalis siekia 61 procentų kintamosios dalies.

Likusią šilumos kainos dalį sudaro pastoviosios sąnaudos. Tai sąnaudos, kurias įmonės patiria nepriklausomai nuo pagaminto ir vartotojams patiekto šilumos kiekio. Jas sudaro personalo, nusidėvėjimo (amortizacijos), einamojo remonto ir kitos sąnaudos bei reguliatoriaus nustatyta investicijų į turtą grąža.