„Klaipėdos energijos“ šilumos kaina išlieka žemesnė už šalies vidurkį
2025-12-30

„Klaipėdos energijos“ šilumos kaina išlieka žemesnė už šalies vidurkį

AB „Klaipėdos energija“ ir toliau išlaiko vieną mažiausių šilumos kainų Lietuvoje Klaipėdos ir Gargždų gyventojams. Nuo šio šildymo sezono pradžios bendrovės tiekiamos šilumos kaina yra maždaug 11 proc. mažesnė nei šalies vidurkis, o 2026 metų sausį, tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų, „Klaipėdos energijos“ šilumos kaina bus antra mažiausia.

Sprendimai, keičiantys šilumos kainą

Kainų skirtumą aiškiai atskleidžia Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) šio šildymo sezono duomenys: vidutinė šilumos kaina Lietuvoje siekia 7,14 ct/kWh be PVM, tuo tarpu „Klaipėdos energijos“ tiekiamos šilumos kaina sudaro 6,25 ct/kWh be PVM.

 

2026-aisiais numatomi šilumos kainų pokyčiai. Sausį šilumos kaina gyventojams sieks 7,24 ct/kWh be PVM, arba 8,76 ct/kWh su 21 proc. PVM. Tai yra 2,4 proc. daugiau nei 2025 metų sausį, kai šiluma kainavo 7,07 ct/kWh be PVM, ir 6,5 proc. daugiau nei šių metų gruodį, kai kaina sudarė 6,80 ct/kWh be PVM.

Didžiausią įtaką šiam kainos augimui daro Seimo sprendimas nuo 2026 metų sausio visoje šalyje panaikinti PVM lengvatą šildymui. Iki šiol taikytas 9 proc. PVM tarifas didėja iki 21 proc. Nepaisant to, „Klaipėdos energija“ šį šildymo sezoną siekia, kad šilumos kainos, kiek tai priklauso nuo bendrovės pastangų, išliktų kuo artimesnės praėjusių metų lygiui.

Kita šilumos kainos augimo priežastis – sausio mėnesį išaugusios biokuro kainos, kurios lėmė 5,9 proc. didesnę superkamos šilumos kainą, palyginti su 2025 metų sausiu.

Šilumos kaina už kilovatvalandę susideda iš kelių dalių: pastoviosios kainos dedamosios, kintamosios dedamosios, papildomos dedamosios ir pridėtinės vertės mokesčio. Didžiausią galutinės šilumos kainos dalį sudaro kintamoji dedamoji – tai biokuro, gamtinių dujų, elektros energijos, vandens bei kitos kintamos sąnaudos, taip pat šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Likusią kainos dalį sudaro pastoviosios sąnaudos, kurias bendrovė patiria nepriklausomai nuo pagaminto ir vartotojams patiekto šilumos kiekio.

Būsto šildymas: nuo šilumos kainos iki vartojimo

Svarbu pažymėti, kad galutinė suma už būsto šildymą sąskaitoje priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo suvartoto šilumos kiekio. Jam didelę įtaką turi oro temperatūra, pastato sandarumas bei individualūs gyventojų šilumos vartojimo įpročiai. Gyventojams rekomenduojama įvertinti, ar šiluma naudojama efektyviai – ar ji neprarandama per nesandarius langus, duris ir sienas, ar tinkamai veikia pastato vidaus šildymo sistema. Kuo pastatas sandaresnis ir šiluma naudojama taupiau, tuo mažesnės gali būti būsto šildymo sąskaitos.

Daugiabučių namų gyventojai pastebėję, kad radiatoriai nešyla ar šyla netolygiai, turėtų kreiptis į savo namo administratorių ar bendrijos pirmininką. „Klaipėdos energija“ šilumą tiekia iki pastato įvado, o už vidines pastato šildymo ir karšto vandens sistemas atsakingas jų prižiūrėtojas.