Naujienos

AB „Klaipėdos energija“ šiemet vėl taikosi į rekordą. Per 9 mėnesius prie centralizuotų šilumos tinklų prisijungė dar 22 nauji objektai, daugiausia gyvenamieji namai. Tikėtina, kad nauji pastatai Klaipėdoje noriai jungiasi prie centralizuoto šildymo dar ir dėl to, jog uostamiestyje šis šildymo būdas leidžia pasiekti aukščiausią A++ pastato energetinio naudingumo klasę.

Uostamiesčio savivaldybės valdomos AB „Klaipėdos energija” specialistai antradienį supažindino naujuosius įmonės Stebėtojų tarybos narius su investicijomis – trimis biokuro katilais – ir pristatė porą kitų brandinamų projektų.

Uostamiesčio energetikai prognozuoja, jog artėjantis šildymo sezonas bus maždaug 15 procentų pigesnis nei pernykštis. Tam didžiausią įtaka turės šiemet pradėti eksploatuoti 3 nauji AB „Klaipėdos energija“ biokuro katilai, atpigęs kuras ir išlikusi gamintojų konkurencija.

Rugsėjui persiritus į antrą pusę, kai kurie klaipėdiečiai tikina namuose šąlantys. Vieni žmonės nekantraudami laukia, kada pradės kaisti radiatoriai, kiti priešingai – linkę taupyti ir tikina, kad šildymas dar nereikalingas. Vis dėlto, panašu, šąlantiesiems vilnonių kojinių prireiks, mat šildyti pradėti dar nesiruošiama.

Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) istorija pradėta skaičiuoti nuo 1939 metų liepos mėnesio. Ši energetinė technologija pradėta naudoti tuo metu užbaigtame didžiausiame tarpukario Lietuvos statybų projekte – Vytauto Didžiojo universiteto klinikų miestelio Kauno mieste pastatų komplekse, kurį suprojektavo prancūzų architektas Urbain Cassan kartu su kolega Elie Ouchanoff.