Dažniausiai užduodami klausimai

Gali būti, kad dėl įvairių priežasčių sutriko cirkuliacija karšto vandens stovuose (užsinešė stovai, neveikia cirkuliacinis siurblys ir kt.). Tikrąją gedimo priežastį gali nustatyti tik specialistai. Todėl daugiabučio gyvenamojo namo gyventojas-vartotojas turi kreiptis į pastato šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtoją. Kas yra Jūsų namo šldymo sistemų prižiūrėtojas, galite sužinoti čia.
Jei pastatą eksploatuoja AB „Klaipėdos energija“, paskambinkite į Klientų aptarnavimo centrą tel. (8 46) 39 26 66.

Ginčai tarp vartotojo bei šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sprendžiami tarpusavio susitarimu. Nepavykus ginčų išspręsti tarpusavio susitarimu, vartotojų skundus teisės aktų nustatyta ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja:

1. Valstybinė energetikos inspekcija – dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir mokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, dėl šilumos ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo veiklos ar neveikimo;

2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija – dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, energijos tiekimo kainų ir tarifų taikymo, dėl pastate suvartotos šilumos paskirstymo (išdalijimo) vartotojams;

3. Savivaldybės vykdomoji institucija – dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo, dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifų nustatymo, dėl administracinę priežiūrą atliekančių pareigūnų įgaliojimų, dėl karšto vandens skaitiklių aptarnavimo mokesčio bei šios priežiūros atlikimo tvarkos;

4. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba – dėl šilumos energijos pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo ir kitose nenumatytose valstybinės vartotojų teisių apsaugos srityse.

Daugumos namų gyventojai kiekvieną mėnesį iš namą aptarnaujančios įmonės gauna mokėjimo pranešimą apie priežiūros mokestį už suteiktas paslaugas. Mokėjimo pranešimo lapelyje paprastai nurodomas aptarnaujančios įmonės adresas ir telefono numeris. Šiuo telefono numeriu ir reikėtų kreiptis pirmiausia.

Jei esate daugiabučių namų savininkų bendrijos narys, informaciją apie namo vidaus šildymo sistemas prižiūrinčią bendrovė galite gauti iš savo bendrijos pirmininko ar administracijos.

Kas yra Jūsų šildymo sistemų prižiūrėtojas galite sužinoti ir čia.

AB „Klaipėdos energija“ negali tiesiogiai padidinti šilumos jūsų butuose. Daugiabutyje šiluma reguliuojama namo šilumos centre, kuris priklauso gyventojams. Patys gyventojai pasirenka šildymo sistemų prižiūrėtoją, ir tik prižiūrėtojas gali (ir privalo!) reguliuoti į butus nukreipiamos šilumos kiekį. Deja, Klaipėdoje daugumoje iki 2000 m. pastatytų daugiabučių įrengti šilumos punktai, kuriuose sumontuota primityvi elevatorinė šilumos tiekimo sistema. Juose šilumą reguliuoti yra keblu – tai tenka daryti rankiniu būdu. O kai oro temperatūra keičiasi kelis kartus per parą (dieną šilčiau, naktį vėsiau), retas šildymo sistemų prižiūrėtojas turi galimybė reguliuoti namo sistemas. Elevatoriniai šilumos centrai neekonomiški – gyventojams tenka permokėti už šilumą, nes sureguliuoti jos kiekį pagal nuolat kintančią lauko oro temperatūrą praktiškai neįmanoma. Išeitis – renovuoti šilumos centrą (tai Klaipėdoje yra padarė 58% DNSB ir 21% butų ūkiams priklausančių daugiabučių). Automatizuoti šilumos centrai reaguoja į lauko temperatūrą ir nukreipia į butus tiek šilumos, kiek nustato šildymo sistemų prižiūrėtojas. Automatizuotos sistemos nereikia perreguliuoti keliskart per parą, o butuose visada palaikoma ta pati temperatūra. Taip ir taupiau, ir nereikia gyventi atvirais langais dėl patalpų perkaitinimo.

Kadangi centralizuotai tiekiama šilumos energija naudojama ne tik butų, bet ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui, todėl net ir atjungus savo buto šildymo įrenginius nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, reikia mokėti už bendrojo naudojimo patalpose suvartojamą šilumos energiją (Bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.76 straipsnis). Bendrojo naudojimo patalpose suvartota šiluma apskaičiuojama vadovaujantis Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr.5 (2005-07-22 patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr.03-41), ir paskirstoma visiems gyvenamojo namo vartotojams (butų savininkams) proporcingai jiems priklausančių patalpų bendrajam naudingam plotui, nepriklausomai nuo to ar patalpų šilumos įrenginiai yra prijungti ar atjungti nuo centralizuoto šildymo tiekimo sistemos.

Jeigu įsiskolinote, susidūrėte su finansiniais sunkumais, nedelskite. Apsilankykite AB „Klaipėdos energija“ skolų valdymo grupėje (Šilutės pl. 26, Klaipėda).
Ar pasinaudosite mūsų siūloma galimybe geranoriškai ir taikiai išsprėsti problemas, priklauso tik nuo Jūsų. Mes pasirengė Jums padėti, kreipkitės nedvejodami.
Mūsų specialistai aptars iškilusias problemas ir pasiūlys Jums priimtiną sprendimo būdą. Jūs suderinsite skolos apmokėjimo terminus ir galėsite skolą išmokėti dalimis. Tik susitarė dėl skolos išmokėjimo ir gavė mūsų pažymą, galėsite kreiptis kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį.
Jeigu mokėsite už šilumą sąskaitoje nurodytą sumą iki ataskaitinio mėnesio paskutinės dienos, niekada neturėsite skolų. Primename, kad gyventojams, laiku neapmokėjusiems skolos už šildymą ir karštą vandenį, yra pradedami skaičiuoti delspinigiai.
Abejingumas skolai ir delsimas Jums suteiks rūpesčių ir papildomų išlaidų. Jūsų skolos išieškojimas bus perduotas skolų išieškojimo įmonei arba pateiktas ieškinio pareiškimas teismui. O tai papildomos išlaidos – delspinigiai, palūkanos, atstovavimo, bylinėjimosi bei vykdymo administravimo, taip pat sugaištas laikas ir sugadinta nuotaika.

Negavus sąskaitos, reikia skambinti į AB ,,Klaipėdos energija“ klientų aptarnavimo centrą tel. 1333, 392666.

Mūsų bendrovės Jums pateiktas sąskaitas taip pat galite peržiūrėti internete, „Klaipėdos energijos“ e-paslaugoje.

Reikia sutvarkyti pastatą panaudojant šilumą taupančias priemones:

1) Priemonės, kurios leidžia reguliuoti šilumos kiekį ir taupyti, pvz.: šilumos mazgo renovacija ir šildymo sistemos subalansavimas; šildymo sistemos pertvarkymas į dvivamzdę arba kolektorinę, šilumos reguliavimo priemonių ir individualios šilumos apskaitos įrengimas.
2) Priemonės, kurios mažina šilumos nuostolius, pvz.: sienų remontas ir šiltinimas, stogo remontas ir šiltinimas, rūsio lubų šiltinimas, langų ir durų remontas ar keitimas naujais, vėdinimo sistemos remontas.

Dėl kainos ir atsiperkamumo optimaliausia iš šių etapų yra šilumos mazgo renovacija ir šildymo sistemos subalansavimas. Ši priemonė taip pat padeda sklandžiau pradėti ir baigti šildymo sezoną.

Šilumos priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti teisiniai pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje nurodyta, kad daugiabučio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Taigi daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes, kaip jau buvo minėta, pagal Civilinio kodekso 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Daugiabučio namo bendrasavininkai privalo mokėti už bendrųjų patalpų šildymą, net ir tuo atveju, jei laiptinėse yra atjungti radiatoriai, taip yra, todėl, kad šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu. Šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines. Šį komentarą pateikė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Dažniausiai Klaipėdos mieste yra taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos  rekomenduojamas šilumos paskirstymo metodas Nr. 7. Pagal jį šildymo sezono metu vandens pašildymo mokestis (šilumos kiekis 1m3 vandens pašildyti padaugintas iš šilumos kainos) nustatomas išvedant nešildymo sezono metu vandens pašildymo mokesčio vidurkį (skaičiuojamas trijų mėnesių – liepos, rugpjūčio, rugsėjo – vidurkis).
Nešildymo sezono laikotarpiu įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis susideda iš dviejų dalių: šilumos šalto vandens pašildymui ir cirkuliacijai palaikyti suvartotos šilumos kiekių sumos. Yra nustatytas normatyvinis  šilumos kiekis cirkuliacijai palaikyti (Pvz.,
100 kWh būstui per mėnesį. Šis dydis gali kisti tik hidraulinių bandymų metu ar panašiais atvejais).
Šilumos kiekis 1 m3 vandens pašildymui apskaičiuojamas šilumos kiekį šalto vandens pašildymui padalinus iš pastate suvartoto karšto vandens kiekio, kurį deklaruoja patys gyventojai. Šilumos kiekis 1 m3 vandens pašildymui priklauso nuo namo karšto vandens ruošimo sistemos būklės ir sureguliavimo. Karšto vandens sistemą eksploatuoja gyventojų pasirinktas prižiūrėtojas, kuris ir turi tinkamai  remontuoti ir reguliuoti karšto vandens ruošimo įrenginius. Taip pat šilumos kiekis priklauso nuo karšto vandens temperatūros, gyventojų savalaikio ir tikslaus sunaudoto karšto vandens kiekio deklaravimo ir kt.
Pavyzdžiui (žr. paveiksliuką žemiau), name, esančiame Mogiliovo g. 15, per paskutinius 13 mėnesių šilumos kiekis 1 m3 vandens pašildymui svyravo nuo 47 kWh iki 106 kWh. Deklaruotas vandens kiekis svyravo nuo 59 m3 iki 113 m3. Tikslesnes šilumos kiekio 1 m3 vandens pašildymui svyravimo priežastis gali pateikti šio namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos  prižiūrėtojas (Mogiliovo g.  15 namo šildymo sistemas prižiūri UAB „Lamberta“). Vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 142 punktu, pastato administratorius (šiuo atveju tai yra UAB „Laukininkų valdos“) turi teisę patikrinti “…karšto vandens skaitiklių ir neatsiskaitomųjų šilumos prietaisų būklę ir rodmenis, jeigu jų rodmenys turi įtakos kitų butų savininkų mokėjimams, nepriklausomai nuo jų įrengimo vietos“.
Daugiau informacijos apie savo namo šilumos suvartojimą ieškokite https://www.klenergija.lt/lt/gyventojams/silumos-kokybe-jusu-name

Pavyzdys:

Sąskaitos dydis ar mokėjimas už daugiabučio buto šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio. Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir taikoma vienoda visiems vieno šilumos tiekėjo vartotojams. Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo trijų faktorių: namo būklės, temperatūrinio šilumos tiekimo režimo ir oro temperatūros. Net ir esant tai pačiai lauko temperatūrai, daugiabučio namo šilumos suvartojimas gali kisti dėl likusių dviejų faktorių (galbūt per metus kai kuriuose butuose buvo prijungti papildomi radiatoriai ir taip išbalansuota vidaus šildymo sistema, dėl ko vienuose butuose buvo šalčiau, bet siekiant užtikrinti visiems higienos normas atitinkantį šildymą, į namą paduota daugiau šilumos ir pan.). Konkretaus daugiabučio namo šilumos suvartojimo augimo analizę turėtų pateikti namo administratorius ir pasiūlyti sprendimo būdus, kaip sumažinti šilumos poreikį. Šį komentarą pateikė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

AB „Klaipėdos energija“, kaip šilumos energijos tiekimo įmonė, atsako už nustatytų parametrų šilumos energijos ir karšto vandens tiekimą iki namo įvado.

Namo šilumos centre, kuris priklauso visiems namo gyventojams ir yra aptarnaujamas gyventojų pasirinkto šildymo sistemų prižiūrėtojo, „Klaipėdos energija“ patiekta šiluma naudojama karšto vandens ruošimui ir patalpų šildymui.

AB „Klaipėdos energija“ niekaip negali įtakoti radiatorių ar karšto vandens temperatūros Jūsų butuose. Tad besiskundžiantiems per žema ar per aukšta temperatūra butuose, „Klaipėdos energija“ tiesiogiai padėti negali. Paprastai problemą išsprėsti gali tik namo vidaus sistemas aptarnaujanti bendrovė.

Reikalingi šie dokumentai:
– prašymas (rašomas Socialinės paramos centre);
– pažyma iš Klaipėdos Savivaldybės apie visų šeimos narių deklaruotą gyvenamąją vietą;
– pažyma iš gyvenamuosius pastatus administruojančių bendrovių UAB „UAB Namų administravimo centras“, UAB ,,Mūsų namų valdos“, UAB ,,Vitės valdos“, UAB ,,Paslaugos būstui“, UAB ,,Ąžuolyno valdos“, UAB ,,Pempininkų valda“, UAB ,,Debreceno valdos“, UAB ,,Marių valdos“, UAB ,,Buitis be rūpesčių“, UAB ,,Vingio valdos“, UAB ,,Laukininkų valdos“, UAB „Klaipėdos bendrabutis“) arba daugiabučių namų savininkų bendrijų, kad šeima neturi įsiskolinimo už komunalines paslaugas. Jei šeima turi skolą, pažymoje turi būti nurodytas jos dydis. Skola nelaikomos gyventojų skolos už būsto (stogo, langų, durų, šilumos centrų) renovaciją. Esant tokio tipo skolai, gyventojams turi būti taikoma kompensacija įstatymų nustatyta tvarka.
– visų pilnamečių šeimos narių pasai (ir/arba kopijos);
– atsiskaitomoji (buto eksploatavimo išlaidų) knygelė;
– pažymos apie kiekvieno šeimos nario pajamas už 3 paskutinius mėnesius (realus uždarbis, pašalpos, dividendai, stipendija, bedarbio pažyma ir t.t.);
– pažyma apie gaunamus arba negaunamus alimentus iš antstolių kontoros arba teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl vaiko išlaikymo;
– kai šeima nepilna – ištuokos ar mirties liudijimas, vienišos mamos pažyma ir jų kopijos;
– kai šeimoje yra besimokančių vaikų, vyresnių nei 16 metų,- pažyma iš mokymo įstaigos;
– „Sodros“ pažymėjimai (buto savininko ir visų pilnamečių šeimos narių).

Dokumentai turi būti pateikiami valstybine kalba, o vertimai, esant reikalui, turi būti notariškai patvirtinti.

Sunaudotas šilumos kiekis skaičiuojamas atsižvelgiant į sezoną:

1. Nešildymo sezono metu visa name sunaudota šiluma yra skirta vandeniui pašildyti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti. 1m3 vandens pašildymo kaina nustatoma taip: iš sunaudoto šilumos kiekio vertės atimama karšto vandens temperatūrai palaikyti skirto šilumos kiekio vertė, likęs šilumos kiekis dalijamas iš name sunaudoto tą mėnesį karšto vandens kiekio.

2. Šildymo sezono metu mokestis už šildymą nustatoma taip: iš bendro šilumos kiekio atėmus temperatūros palaikymo ir vandens pašildymo šilumos kiekį nustatomas šilumos kiekis, sunaudotas patalpoms šildyti. Jį padalinus iš gyvenamojo namo bendro naudingojo ploto ir padauginus iš šilumos kainos 1kWh nustatoma 1m2 šildymo kaina per ataskaitinį mėnesį. Ją padauginus iš bendro naudingojo buto ploto apskaičiuojamas buto mokestis už patalpų šildymą.

Valstybinė kainų ir energetikos komisija yra patvirtinusi šešis šilumos paskirstymo metodus, iš kurių reikėtų pasirinkti vieną visam pastatui. Paskirstymo metodas gali būti taikomas ne mažiau kaip vieno pastato visoms šilumos ir karšto vandens vartojimo sutarčių šalims sutarus. Paskirstymo metodą pasirenka daugiabučio namo butų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Pilną paskirstymo metodų tekstą galite rasti Valstybinės kainų ir Energetikos kontrolės komisijos žiniatinklyje  http://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/Teisine-informacija/teis%C4%97s-aktai-pagal-sritis/silumos-sektorius.aspx

Mokesčių už šalto vandens pašildymui ir karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai) sunaudotą šilumą skaičiavimo tvarka yra patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintuose šilumos paskirstymo metoduose.

Nešildymo sezono laikotarpiu įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis susideda iš šilumos šalto vandens pašildymui ir cirkuliacijai palaikyti suvartotos šilumos kiekių sumos. Šilumos kiekis 1 m3 vandens pašildymui apskaičiuojamas šilumos kiekį šalto vandens pašildymui padalinus iš pastate suvartoto karšto vandens kiekio.

Šildymo sezono metu vandens pašildymo mokestis (šilumos kiekis 1m3 vandens pašildyti padaugintas iš šilumos kainos) nustatomas išvedant nešildymo sezono metu vandens pašildymo mokesčio vidurkį (skaičiuojamas trijų mėnesių – liepos, rugpjūčio, rugsėjo – vidurkis). PVZ?

Klaipėdos mieste dažniausiai naudojami cirkuliacijos mokesčio tarifai (visi tarifai be PVM):
1) su KV cirkuliacine sistema, vonios šildytuvu (-ais) ir papildomu cirkuliaciniu stovu virtuvėje – 140 kWh/mėn. (nuo 2009-02-01 mokestis 35,31 Lt/mėn. be PVM) ;
2) su KV cirkuliacine sistema ir vonios šildytuvu (-ais) – 100 kWh/mėn.
3) su KV cirkuliacine sistema ir be vonios šildytuvo (-ų) – 70 kWh/mėn.
4) su KV tiekimo sistema be priverstinės cirkuliacijos ir su vonios šildytuvu (-ais) – 43 kWh/mėn.
5) be KV cirkuliacinės sistemos ir be vonios šildytuvo – 10 kWh/mėn
Mokestis, kai vonios ar virtuvės grindys šildomos, naudojantis cirkuliacine sistema, skaičiuojamas taikant 51 kWh/m2 kiekį.

Klientai už jų būstams tiekiamą šilumą, karštą vandenį bei kitas suteiktas paslaugas atsiskaito kiekvieną mėnesį pagal pateiktą paštu sąskaitą. Už praėjusio mėnesio suteiktas paslaugas reikia sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Pavyzdžiui, už balandžio mėnesio šildymą reikia sumokėti iki gegužės mėnesio paskutinės dienos. Laiku neapmokėjus sąskaitos skaičiuojami delspinigiai.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 29 d. įsakymą Nr.Nr.V-479 LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 42:2004 Gyvenamųjų pastatų patalpų pakankamos šiluminės aplinkos parametrų temperatūra turi būti:

Pakankamos šiluminės aplinkos parametrai Normuojamos vertės
šaltuoju metų laikotarpiu šiltuoju metų laikotarpiu
1. Oro temperatūra, C 18-26 22-28
2. Santykinė oro drėgmė, % 30-75 30-75
3. Oro judėjimo greitis, m/s 0,05-0,1 0,15-0,5


Pakankama šiluminė
aplinka tai tokia aplinka kuri nekenkia sveikatai bei nesukelia jos sutrikimų.

Jeigu sugedo ar reikia atplombuoti, ar užplombuoti Jūsų bute įrengtą karšto vandens skaitiklį, tai reikia kreiptis į AB ,,Klaipėdos vanduo“ klientų aptarnavimo centrą tel. (8 46) 466146, 466147.

Jei sugedo šilumos skaitiklis reikia skambinti į AB ,,Klaipėdos energija“ Apskaitos prietaisų aptarnavimo grupė tel. (8 46) 392764.

Jei sąskaitą apmokėjote pavėluotai, tai šis mokėjimas bus įvertintas kitoje sąskaitoje. Mokant antrą kartą tą patį mėnesį, jau sumokėtą sumą atimkite. Karšto vandens skaitiklio rodmenis deklaruokite nuosekliai, t.y. nekartokite apmokėtoje sąskaitoje įrašytų rodmenų. Rodmenis galite deklaruoti telefonu arba el.paštu.

Reikia skambinti į AB ,,Klaipėdos energija“ klientų aptarnavimo centrą tel. 1333, (8 46) 392666.
Gargždų miesto klientų aptarnavimo centro tel. (8 46) 473155.

NEGYVENAMŲ PATALPŲ SAVININKUI ARBA NUOMININKUI
1. Pasikeitus patalpų savininkui ar nuomininkui;
2. Pasikeitus įmonės pavadinimui;
3. Rekonstravus šildymo sistemą;
4. Pakeitus patalpų paskirtį.

BUTO SAVININKUI ARBA NUOMININKUI
1. Pasikeitus patalpų savininkui ar nuomininkui;
2. Pasikeitus buto bendram naudingam plotui;
3. Kai teismo sprendimu padalijamas butas;
4. Rekonstravus šildymo sistemą.

NAMO ŠILDYMO IR KARŠTO VANDENS PRIŽIŪRĖTOJUI
1. Kai namas pasirenka šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją.

AB „Klaipėdos energija“ nudažo cirkuliuojantį termofikacinį vandenį fluorasceinu, kad nustatytų nesandarumus šilumos tinkluose ir tiekimo įrenginiuose. Fluorasceiną leidžia naudoti sveikatos ir higienos centras.

Pastebėjus iš čiaupo tekantį žalią vandenį būtina informuoti šilumos ūkį prižiūrinčią organizaciją arba AB ,,Klaipėdos energija“ tel. 410869.

Naudojantis Internet Explorer naršykle, dėl kenkėjiškų programų esančių Jūsų kompiuteryje, gali neatsidaryti AB ,,Klaipėdos energija“ tinklapyje E-paslaugos svetainė arba mesti klaidą. Todėl siūlome Jums išvalyti naršyklės istoriją, patikrinti kompiuterį nuo virusų arba pasinaudoti alternatyviomis, saugesnėmis naršyklėmis.

Žemiau pateikiame nuorodą kur galėsite parsisiųsti naujas interneto naršyklių įdiegimo instrukcijas.

Alternatyvių interneto naršyklių instaliavimo instrukcijos.

Turbūt esate pastebėjė, kad skirtingais metais tą patį mėnesį Jūsų name suvartojamas skirtingas šilumos kiekis. Pavyzdžiui, nors 2010 metų spalis buvo 1,10C šiltesnis už 2009 metų spalį, Klaipėdos mieste šildymui suvartota daugiau energijos. Taip yra todėl, kad pastatų šildymo sąnaudas smarkiai įtakoja klimatinės sąlygos.

Specialistai, norėdami išsiaiškinti, kiek reikia šilumos vienu ar kitu laikotarpiu, naudoja dienolaipsnius – jais nustatomas santykinis šilumos poreikis pasirinkto laikotarpio metu. Dienolaipsniai paskaičiuojami laikotarpio trukmė, matuojamą paromis, dauginant iš vidutinių patalpos ir lauko oro temperatūrų skirtumo.

Pavyzdžiui, norime sužinoti kiek dienolaipsnių turėjo 2009 ir 2010 metų spalio mėnesiai. Iš klimatologinių duomenų žinome, kad vidutinė ataskaitinė tų mėnesių temperatūra 2009 metų spalį buvo +5,50C; o 2010 metų spalį +6,60C. Laikydami, kad patalpose buvo +180C, tai dienolaipsnių bus:

a) 2009 m. spalio mėn. (180C – 5,50C)*15 parų (šildymo trukmė) = 187.5 DL (dienolaipsnių);

b) 2010 m. spalio mėn. (180C – 6,60C)*18 parų (šildymo trukmė) = 205.2 DL (dienolaipsnių).

Iš šių dienolaipsnių santykio (205.2 : 187.5 = 1.09) apskaičiuojame, kad 2010 m. spalio mėnesį toms pačioms patalpoms šildyti reikėjo apytikriai 1.09 karto daugiau šilumos, lyginant su 2009 m. spalio mėnesiu.

Daugiau informacijos apie šilumos suvartojimą rasite internete www.klenergija.lt grafoje „Šilumos kokybė Jūsų name“.

Karšto vandens ir šilumos apskaitos rodmenis galima deklaruoti sąskaitose, pasinaudojus E-paslauga,  internetu (bankų internetiniuose puslapiuose) arba paskambinus į AB ,,Klaipėdos energija“ klientų aptarnavimo centrą tel.: 1333, 392666; el. paštu: Kac@klenergija.lt

Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 18oC temperatūra. Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius. Tad jeigu Jums per šalta arba per karšta, pirmiausia reikėtų kreiptis į namo vidaus šildymo sistemas prižiūrinčią įmonę arba namo administratorių ir išsakyti nusiskundimus.
Kas yra Jūsų šildymo sistemų prižiūrėtojas galite sužinoti čia.