AB „Klaipėdos energija“ pirmoji šalyje įdiegs kainas mažinančią naujovę

AB „Klaipėdos energija“ pirmoji šalyje įdiegs kainas mažinančią naujovę

Jau keletą metų klaipėdiečiai savo sąskaitose stebi mažėjančias išlaidas už šildymą. Viena iš šilumos pigimo priežasčių, jog uostamiesčiui centralizuotos šilumos tiekimą užtikrinanti AB „Klaipėdos energija“ nuo 2015 m. pasistatė 6 biokuro katilus. Kadangi biokuras yra kelis kartus pigesnis už gamtines dujas, šilumos kaina uostamiestyje mažėja.

Tačiau kai lauke smarkiai atšąla, Klaipėdoje nebepakanka šilumos pagamintos iš biokuro ir tos šilumos energijos, kurią miestui tiekia nepriklausomi šilumos gamintojai. Tokiais atvejais AB „Klaipėdos energija“ savo katilinėse užkuria rezervinius dujinius katilus ir trūkstamą šilumą gamina degindama brangias gamtines dujas. To pasekmė – didesni mokesčiai visiems bendrovės klientams.

Tobulindama šilumos gamybos procesus AB „Klaipėdos energija“ rado dar vieną galimybę sumažinti dujų vartojimą – uostamiesčio bendrovė pirmoji šalyje statys akumuliacinę talpą, kurioje bus kaupiamas karštas vanduo, pagamintas iš pigesnio kuro.

„Akumuliacinės talpos gana populiarios Skandinavijos šalių energetikos įmonėse. Taupymo principas paprastas: pagaminę karštą vandenį naktį, kai šilumos vartojimas minimalus, laikysime jį sandariai izoliuotoje talpoje, o atsiradus poreikiui per rytinius ir vakarinius vartojimo pikus, iš rezervuaro gražinsime į šilumos tiekimo ciklą. Taip sumažinsime tiek gamtinių dujų vartojimą, tiek gamybinius nuostolius. Mat dažnai užkuriant ar gesinant katilus trumpėja jų eksploatacijos laikas, didėja kuro sąnaudos, o kol pasiekiamas katilo darbinis režimas, ženkliai pakyla taršos išmetimai“, – techninius aspektus aiškino Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Galimybių studiją atlikę mokslininkai nustatė, kad bendrovei pakaktų pagrindiniame padalinyje –  Šilutės plente esančioje katilinėje – pastatyti 3000 m³ akumuliacinę talpą. Tokiu atveju vien šilumos gamybai naudojamų gamtinių dujų sutaupytas kiekis sudarytų virš 15000 megavatvalandžių (MWh) per metus.

Ekologiniu aspektu akumuliacinės talpos įrengimas padėtų mažinti šiltnamio efektą. Kasmet į atmosferą būtų išmetama virš 2900 tonų mažiau anglies dvideginio (CO2).

Preliminariai 3000 m³ talpos rezervuaro įrengimas gali kainuoti apie 600 tūkstančių eurų, bet galutinė kaina paaiškės viešo konkurso metu. Studijos autoriai pažymi, kad net skaičiuojat maksimalią kainą investicija atsipirktų per 3-4 metus, o tokios akumuliacinės talpos tarnauja 40 metų.

„Be abejo, pagrindinis tikslas yra ekonominis – dalį brangesnio iškastinio kuro pakeisti pigesniu atsinaujinančiu ištekliu – biokuru. O tarp netiesioginių naudų taip pat verta paminėti, kad talpos įrengimas padidins visos sistemos patikimumą. Tinklų avarijos atveju akumuliacinėje talpoje bus sukauptas pakankamas karšto vandens kiekis, kad išlaikyti sistemos veiksnumą, kol būtų likviduojama gedimo priežastis“, – sakė A. Katinas.

AB „Klaipėdos energija“ šio projekto finansavimui pateikė paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūrai ir gavo patvirtinimą, kad bus koofinansuojama iki 30 proc. akumuliacinės talpos įrengimo išlaidų. Statybos darbus ir rezervuaro eksploataciją planuojama pradėti 2021 metais.

 

Kviečiame prisijungti prie AB „Klaipėdos energija“ e-paslaugos, kur galėsite peržiūrėti Jums išrašytą sąskaitą ir deklaruoti karšto vandens bei šilumos apskaitos prietaisų rodmenis

Prisijungimas prie e-paslaugos

Daugiau informacijos