AB „Klaipėdos energija“: žiema parodė dantukus, bet neįkando

AB „Klaipėdos energija“: žiema parodė dantukus, bet neįkando

Praėjusią savaitę Lietuvą užklupusią pirmąją rimtesnę šalčio bangą Klaipėdos energetikai atlaikė. Tiesa, ne be nuostolių. Vienas nepriklausomas šilumos gamintojas dėl gedimo sustabdė veiklą, kiti dirbo mažesniais pajėgumais nei buvo numatyta. O Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama bendrovė „Klaipėdos energija“ šilumai gaminti pasitelkė rezervinius katilus ir panaudojo sukauptą rezervinį kurą – mazutą, kuris šiuo metu pigesnis už gamtines dujas.

Dirbo visi padaliniai

Kai paspaudžia rimti šalčiai, energetikams darbe visada daugiau nerimo.

„Didesnis šaltis mums reiškia didesnius slėgius trasose, aukštesnę ruošiamo termofikacinio vandens temperatūrą. Dirbant maksimaliu režimu mažiausias techninis nesklandumas gali įtakoti šilumos gamybos sutrikimus ir tuomet jau turim situaciją, kai reikia  čia ir dabar spręsti iškilusią problemą“, – pasakojo Marius Prelgauskis, AB „Klaipėdos energija“ technikos direktorius.

Pasak energetiko, kai lauke šalta, visi sektoriai naudoja daugiau elektros energijos, tad galimi jos tiekimo sutrikimai, dėl ko išsijungia svyravimams jautri valdymo automatika. Arba, jei nukrenta dujų slėgis, stoja šilumą gaminantys katilai. Šįkart, skirtingai nei pernykštę žiemą, tokių avarinių situacijų nebuvo.

Žinia, Klaipėdoje šilumą miestui gamina ne tik savivaldybės kontroliuojama AB „Klaipėdos energija“, bet ir 5 nepriklausomi gamintojai.  Tačiau praėjusią savaitę, kai uostamiestyje kelias paras lauke spaudė 11-17 laipsnių šaltis, dalis jų miestui šilumos netiekė.

„Senamiesčio ir šiaurinėje miesto dalyje turime tris nepriklausomus gamintojus, bet jų katilinių pajėgumai gana maži. Kai oro temperatūra ženkliai nukrenta, nepriklausomi gamintojai negali patenkinti išaugusio šilumos energijos poreikio. Tuomet mes užkuriame savo rezervinius katilus“, – aiškino M. Prelgauskis.

Būtent todėl praėjusią savaitę baltas garas kilo ir iš Danės gatvėje esančios katilinės kamino – dujas deginantis katilas gamino šilumą šiaurinei miesto daliai.

Pasinaudojo pigesniu kuru

Šilutės plente esančioje pagrindinėje AB „Klaipėdos energija“ katilinėje buvo užkurti trijų rūšių kurą naudojantys katilai.

„Pagrindinis mūsų kuras yra biokuras. Šioje katilinėje turime keturis biokuro katilus, kurie praėjusią savaitę dirbo visu pajėgumu. Per didžiausius šalčius užkuriame ir mūsų galingiausią 100 MW galios gamtines dujas deginantį katilą. O šįkart pasinaudojome ir rezerviniu mazutą deginančiu katilu“, – pasakojo bendrovės technikos direktorius.

Mazuto rezervus bendrovė turi sukaupusi dar iš tų laikų, kai Lietuva neturėjo dujų tiekimo alternatyvos per jūrinį terminalą ir privalėjo laikyti tokį mazuto kiekį, kad galėtų mėnesį apšildyti Klaipėdą, jei vamzdynu iš Rusijos nutrūktų gamtinių dujų tiekimas.

Dabar šis rezervas pravertė taupant vartotojų išlaidas šilumai.

„Iki praėjusių metų mazutas buvo brangesnis už gamtines dujas, tad naudoti jį šildymui buvo ekonomiškai nenaudinga. O šiemet gamtinių dujų kaina pašoko į neregėtas aukštumas, todėl, siekiant taupyti klientų išlaidas šildymo paslaugai, per didžiuosius šalčius deginome mažiau dujų ir dalį šilumos gaminome iš mazuto“, – sakė M. Prelgauskis.

Mazutas šiuo metu yra beveik dvigubai pigesnis už gamtines dujas, kurios per metus pabrango net 240 procentų. Pernai lapkritį deginamų gamtinių dujų kaina buvo 47 eurai už megavatvalandę (Eur/MWh), o šiemet lapkritį jų kaina pasiekė 112 Eur/MWh.

Saugant klaipėdiečių sveikatą ir tuo pačiu užtikrinant, kad nebūtų viršijami nustatyti taršos reikalavimai, mazutas yra deginamas tame pačiame katile kartu su gamtinėmis dujomis. Tuomet visiškai sudega mazute esantys teršalai, realiu  laiku yra stebimi ir kontroliuojami išmetamų teršalų kiekiai.

Pagal Klaipėdoje centralizuotam šildymui panaudojamą kurą, AB „Klaipėdos energija“ tiekiama šiluma atitinka aukščiausią A++ ekologijos standartą, kai ne mažiau kaip 50 proc. energijos turi būti pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius. AB „Klaipėdos energija“ gerokai viršija šį rodiklį – uostamiestyje apie 70 proc. šilumos pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių.

Prisijunkite prie e-paslaugos!

Deklaruokite karšto vandens bei šilumos rodmenis

Peržiūrėkite sąskaitas

Tiesiogiai sumokėkite už paslaugas

Prisijungimas prie e-paslaugos

Daugiau informacijos