Anksčiau vykdyti projektai | Klaipėdos energija

2015-01-23

Baigtas Klaipėdos rajoninės katilinės rekonstrukcijos projekto įgyvendinimas

2015 m. sausio 23 dieną oficialiai pristatytas AB „Klaipėdos energija“ Klaipėdos rajoninėje katilinėje pabaigtas projektas – įrengti du biokuro katilai, kurių bendra galia 16 megavatų (MW) ir 3,8 MW galios dūmų kondensacinis ekonomaizeris.

Naujieji biokuro katilai ir ekonomaizeris leis padidinti šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį. Klaipėdos mieste šiuo metu iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) pagaminama apie 65 proc. miestui reikalingos šilumos. Pradėjus veikti naujai katilinei naudojamų gamtinių dujų dalis sumažės iki 81 proc., tuo pačiu mažės ir centralizuotai teikiamos šilumos ir karšto vandens kaina bendrovės klientams, nes biokuras šiuo metu yra maždaug dvigubai pigesnis už gamtines dujas.

Dar vienas labai svarbus biokuro privalumas – mažesnė aplinkos tarša. AB „Klaipėdos energija“ šiais katilais gamindama šilumą į atmosferą per metus išmes beveik 20 tonų mažiau anglies dvideginio (CO2).

Klaipėdos rajoninėje katilinėje pastatyti biokuro katilai yra ypač modernūs ir efektyvūs. Iš naujų katilų kamino 30 metrų aukštyje rūksta ne dūmai, o balti vėsaus vandens garai. Jų temperatūra siekia tik apie 45 laipsnius, kai, pavyzdžiui, iš kitų katilinių senųjų įrenginių į padangę sklindantys dūmai būna 130-150 laipsnių karščio. Kondensaciniame ekonomaizeryje iš dūmų surinkta šiluma grąžinama atgal į šilumos gamybos ciklą.

Naujieji katilai per metus turėtų sudeginti apie 73 tūkst. tonų biokuro. Jis atvežamas vilkikais. Dabar į bendrovę per dieną atvyksta apie 10 vilkikų, gabenančių po 25-30 tonų biokuro.

Projekto vertė – 5 mln. 892 tūkst. eurų (20,32 mln. litų), iš kurių 1,739 mln. eurų (6 mln. litų) – ES Sanglaudos fondo lėšos. Projektas buvo finansuojamas pasirašius trišalę sutartį su LR Ūkio ministerija ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra. Projekto rangovas UAB „Axis Technologies“. Projektas pradėtas 2013 m. gegužės 15 dieną, pabaigtas 2014-ųjų gruodį.

2014-04-24
AB „Klaipėdos energija“ siekdama gerinti sąlygas šilumos energijos vartotojams, didinti įmonės veiklos efektyvumą, mažinti šilumos nuostolius perdavimo tinkle ir užtikrinti patikimą šilumos tiekimą vartotojams, inicijavo Klaipėdos ir Gargždų miestų centralizuoto šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo bei naujų šilumos tinklų statybos projektus.
2013 m. gruodžio 30 d. pasirašytos dar trys centralizuoto šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo ir naujos statybos projektų finansavimo trišalės sutartys su LR Ūkio ministerija ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra. Iš Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros ir Lietuvos Vyriausybės fondų Klaipėdos ir Gargždų miestų šilumos trasų atnaujinimui iš viso bus skirta 2,5 mln. litų finansinės paramos.
Projektai: „Klaipėdos miesto šilumos tinklų magistralės „6P“ rekonstravimas nuo kameros 6P-10 iki Joniškės gatvės“, „Klaipėdos miesto Paupių gyvenvietės šilumos tinklų rekonstravimas ir naujų šilumos tinklų statyba“ ir „Šilumos tinklų rekonstravimas Gargždų mieste“ įgyvendinami pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos, Ekonomikos augimo veiksmų programos 4 prioriteto „Esminė ekonominė infrastruktūra“ VP2-4.2-ŪM-02-K priemonę „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra“.
Projektų vykdymo metu 2014 m. ketinama atlikti naujų šilumos tinklų statybą nuo Paupių gyvenvietės iki Liepų g. – 0,2 km. Statybos metu bus naudojamos pažangiausios technologijos, naują trasos ruožą klojant bekanaliu būdu ir naudojant iš anksto pramoniniu būdu izoliuotus vamzdžius. Taip pat 2014 m. bus rekonstruoti Gargždų miesto seni ir susidėvėję šilumos tinklų ruožai Dariaus ir Girėno, Klaipėdos, Kvietinių ir Melioratorių gatvėse.
Klaipėdos miesto magistralės „6P“ atkarpa iki Joniškės gatvės ir Paupių gyvenvietės skirstomieji centralizuoto šilumos tiekimo tinklai bus rekonstruojami 2015 m. Rekonstrukcijos tikslas – sumažinti šilumos perdavimo nuostolius bei padidinti šilumos tiekimo patikimumą Klaipėdos mieste.

2014 01 02

2013 m. lapkričio 20 d. AB „Klaipėdos energija“ pasirašė tris Klaipėdos miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo projektų finansavimo trišales sutartis su LR Ūkio ministerija ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra. Iš Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros ir Lietuvos Vyriausybės fondų uostamiesčio šilumos trasų atnaujinimui iš viso bus skirta 5,75 mln. litų finansinės paramos. Dar 6 milijonus litų savo lėšų investuos AB „Klaipėdos energija“.

Projektai: „Klaipėdos miesto šilumos tinklų magistralės „6P“ rekonstrukcija“, „Klaipėdos miesto pietinės dalies magistralinių šilumos tinklų rekonstrukcija“ ir „Klaipėdos miesto šiaurinės dalies šilumos tinklų rekonstrukcija“ įgyvendinami pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos, Ekonomikos augimo veiksmų programos 4 prioriteto „Esminė ekonominė infrastruktūra“ VP2-4.2-ŪM-02-K priemonę „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra“.

Senų ir susidėvėjusių magistralinių ir skirstomųjų centralizuoto šilumos tiekimo tinklų „6P“, „1P“, „2P“, „1Š“ ir „3Š“ ruožai bus rekonstruojami 2014 m. Projektų vykdymo metu ketinama pakeisti apie 6,5 km vamzdynų su seno tipo izoliacija į šiuolaikinius reikalavimus ir Europos standartus atitinkančius pramoniniu būdu su poliuretano izoliacija pagamintus vamzdynus.

Įgyvendinti projektai su ES struktūrinių fondų parama

2012-11-02 Klaipėdos rajoninės katilinės rekonstrukcijos projektas

Atsižvelgiant į nuolat brangstančias gamtines dujas, siekiant prisidėti prie Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų didinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą energijos gamyboje bei mažinti Lietuvos priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir apsirūpinant šilumos energija konkurencinga kaina, pradėtas vykdyti AB „Klaipėdos energija“ valdomos Klaipėdos rajoninės katilinės rekonstrukcijos projektas.

Pateikus paraišką bei LR Ūkio ministerijai skyrus finansavimą, 2012-10-12 buvo pasirašyta trišalė projekto „AB „Klaipėdos energija“ Klaipėdos rajoninės katilinės rekonstrukcija, įrengiant naują 16 MW biokuro katilą su kondensaciniu ekonomaizeriu“ finansavimo ir administravimo sutartis Nr. S-VP3-3.4-ŪM-02-K-02-063 su LR Ūkio ministerija ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra. Projektui įgyvendinti skirta iki 6000000,00 Lt (šešių milijonų litų), neįskaitant PVM, finansavimo lėšų parama, finansavimo intensyvumas iki 40,01 proc. Finansavimo šaltinis – 2007-2013 m. ES struktūrinė parama – Sanglaudos fondo lėšos.

Projektas atitinka Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ įgyvendinimo VP3-3.4-ŪM-02-K priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“.

Projekto metu, siekiant didinti šilumos energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekį, Klaipėdos rajoninėje katilinėje, esančioje Šilutės pl. 26, Klaipėda, planuojama pastatyti naują apie 16 MW vandens šildymo katilą su 3,8 MW galios dūmų kondensaciniu ekonomaizeriu. Projekto valdymą ir administravimą atlieka AB „Klaipėdos energija“ personalas. Jis valdys projektą ir teikiamą finansinė paramą, tikrins projekto rezultatų kokybę, ruoš projekto mokėjimų prašymus bei prižiūrės ir kontroliuos projekto įgyvendinimo grafiką. Projektas vykdomas be partnerių.

2012-05-09 Baigtas įgyvendinti projektas "Užkūrimo ir degimo proceso automatizavimas, degiklio, kondensacinio ekonomaizerio įrengimas VŠK Nr. 3 Gargždų ŠTR katilinėje Nr. 4"

Projekto vykdytojas – AB „Klaipėdos energija“.

Akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ priklausančioje Gargždų šilumos tiekimo rajono 4-oje katilinėje pabaigtas dar vienas šilumos energijos taupymo projektas – vandens šildymo katilui įrengtas naujas degiklis ir kondensacinis ekonomaizeris.

Projekto tikslas – mažinti aplinkos oro taršą toksinėmis medžiagomis, taupant gamtinius išteklius bei mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO 2 ) išmetimą.

Projekto veikla – Rekonstrukcijos metu senas katilo degiklis buvo pakeistas nauju, šiuolaikiniu, mažos azoto oksidų (NO x ) generacijos degikliu ir įrengta saugaus katilo užkūrimo sistema bei atnaujinta degimo proceso valdymo automatika, o esamo 45 m aukščio mūrinio kamino vidinių paviršių apsaugai nuo drėgmės buvo įrengtas nerūdijančio plieno įdėklas.

Po rekonstrukcijos katilas atitinka Europos Komisijos ir Europos Tarybos rekomenduoto dokumento „Geriausi prieinami gamybos būdai (GPGB) dideliems deginimo įrenginiams“ reikalavimus. Pagal išmetamus teršalus katilas atitinka griežtąją, įsigaliosiančią nuo 2016 metų, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES „Dėl pramoninių išmetamųjų teršalų (TIPK)“.

Bendra projekto kaina – 943 800 litų, iš kurių subsidijos suma – 517 680 litų. AB „Klaipėdos energija“ į projektą investavo 426120 litų savo lėšų. Projektas buvo vykdomas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) programos lėšų.

2011-10-12 Baigtas įgyvendinti projektas "KLAIPĖDOS MIESTO CENTRALIZUOTO ŠILUMOS TIEKIMO TINKLŲ MAGISTRALIŲ "4P" IR "5P" MODERNIZAVIMAS JŲ EFEKTYVUMUI IR PATIKIMUMUI DIDINTI" (projekto Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-002)

Projekto tikslas – užtikrinti kokybišką ir patikimą šilumos tiekimą Klaipėdos mieste, siekiant didinti energetinių išteklių vartojimo efektyvumą ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai.

Projekto uždavinys – modernizuoti centralizuoto šilumos tiekimo tinklus Klaipėdos mieste.

Projekto veikla – Šilumos tiekimo tinklų magistralių „4P“ ir „5P“rekonstrukcijos darbai.

Rekonstrukcijos metu numatoma senus šilumos tiekimo tinklus pakeisti į vamzdynus paklotus nekanaliniu būdu. Šilumos tiekimo trasų rekonstrukcijos darbų metu numatoma pakeisti 1,52 km magistralinių šilumos tiekimo tinklų (dvigubų), kurių skersmuo yra nuo 300 iki 500 mm. Vidutinis rekonstruojamų šilumos tiekimo tinklų diametras yra lygus 415 mm. 100 proc. modernizuojamų vamzdynų sudaro magistraliniai vamzdynai.Numatoma, kad projekto įgyvendinimas leis sumažinti šilumos nuostolius rekonstruojamose šilumos trasose net iki 65,8 %, t.y. vidutiniškai 2226,2 MWh/metus, kurie susidaro tik dėl šilumos izoliacijos rūšies. Šilumos tinklų modernizacija leis padidinti šilumos tiekimo efektyvumą ir užtikrinti patikimą šilumos tiekimą Klaipėdos miesto vartotojams. Sėkmingas šio projekto gyvendinimas prisidės prie supančios aplinkos kokybės gerinimo ir gamtinių išteklių taupymo.

Bendra projekto suma – virš 4 mln. Lt.

Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo paramos suma – 1978310 Lt.

2011-08-30 Baigtas įgyvendinti projektas "Klaipėdos miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų magistralės ,,2P" modernizavimas, siekiant didinti jos efektyvumą bei patikimumą" (projekto Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-001).

Projekto vykdytojas – AB „Klaipėdos energija“.

Projekto tikslas – užtikrinti kokybišką ir patikimą šilumos tiekimą Klaipėdos mieste, siekiant didinti energetinių išteklių vartojimo efektyvumą ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai.

Projekto uždavinys – modernizuoti centralizuoto šilumos tiekimo tinklus Klaipėdos mieste.

Projekto veikla – Šilumos tiekimo tinklų208, 81 mmagistralės ,,2P“ rekonstrukcijos darbai.

Rekonstrukcijos metu seni šilumos tiekimo tinklai pakeisti į vamzdynus, paklotus nekanaliniu būdu. Šilumos tiekimo trasų rekonstrukcijos darbų metubuvo pakeisti 2, 082 km magistralinių tinklų Šilutės pl. ir skirstomųjų šilumos tiekimo tinklų Dubysos g., Baltijos pr., Debreceno g., Taikos pr., kurių skersmuo yra nuo 65 iki 350 mm. Vidutinis rekonstruojamų šilumos tiekimo tinklų diametras yra lygus 248 mm. 54 proc. modernizuojamų vamzdynų sudaro magistraliniai vamzdynai, kita dalis – skirstomieji. Numatoma, kad projekto įgyvendinimas leis sumažinti šilumos nuostolius rekonstruojamose šilumos trasose net iki 65,6 %, t.y. vidutiniškai 2028,5 MWh/metus. Jie susidaro tik dėl šilumos izoliacijos rūšies. Šilumos tinklų modernizacija leis padidinti šilumos tiekimo efektyvumą ir užtikrinti patikimą šilumos tiekimą Klaipėdos miesto vartotojams. Sėkmingas šio projekto gyvendinimas prisidės prie supančios aplinkos kokybės gerinimo ir gamtinių išteklių taupymo.

Bendra projekto suma – virš 4 mln. Lt

Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo paramos suma – 1 664 754 Lt.

2011-05-12 Klaipėdoje tęsiama šilumos tinklų rekonstrukcija

AB „Klaipėdos energija“ pasirašė tris sutartis su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra dėl Klaipėdos miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos finansavimo. Iš Europos Sąjungos ir Lietuvos Vyriausybės fondų šiemet uostamiesčio šilumos trasų atnaujinimui bus skirta virš 5 mln. litų paramos. Dar apie 4 milijonus litų savo lėšų investuos AB „Klaipėdos energija“.

Naujų trasų vis daugiau

Klaipėdos mieste iš viso yra apie 215 kilometrų šiluminių trasų, iš kurių maždaug 130 kilometrų tarnauja daugiau nei 20 metų. Tokių trasų patikimumas kasmet mažėja, tad AB „Klaipėdos energija“ sistemingai keičia senus vamzdynus į naujus – izoliuotus poliuretanu ir atitinkančius šiuolaikinius reikalavimus bei Europos standartus. AB „Klaipėdos energija“ ką tik baigė Europos regioninės plėtros fondo ir bendrovės lėšomis finansuojamo investicinio projekto „Klaipėdos miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų magistralės ,,1P“ modernizavimas, siekiant didinanti jos efektyvumą bei patikimumą“ darbus. Vykdant šį projektą pernai Klaipėdoje pakeisti 2 kilometrai susidėvėjusių šilumos tiekimo trasų Taikos prospekte, Bangų, Galinio Pylimo, Baltikalnio, Tilžės, Mokyklos gatvėse. Pagal specialistų skaičiavimus, rekonstravus šias trasas bendrovė sumažino šilumos nuostolius magistralėse iki 1910 MWh per metus, o kuro bus sutaupoma apie 180 t n.e. (tonų naftos ekvivalento). Investicijos į trasų atnaujinimą ne tik taupo išlaidas elektrai, vandeniui, avarijų likvidavimui bei šiluminių trasų remontui, tačiau prisideda ir prie supančios aplinkos kokybės gerinimo bei gamtos išteklių taupymo – mažinamas anglies dvideginio (CO2) ir azoto oksidų (NOx) emisijų patekimas į aplinką.

Sandarios trasos mažina šilumos kainą

Nuolat atnaujindama vamzdynus ir tiekimo įrangą AB „Klaipėdos energija“ šilumos nuostolius tinkluose sumažino iki 13 procentų – tai vienas geriausiu rodikliu Lietuvoje. Pavyzdžiui, panašaus klimato Skandinavijos valstybėse vidutiniai šilumos nuostoliai trasose yra apie 12 procentų. Mokantiems už šilumos tiekimo paslaugas trasų rekontrukcija taip pat naudinga. Kuo mažesni nuostoliai – tuo mažesnė šilumos kaina visiems AB „Klaipėdos energija“ klientams. Siekiant išlaikyti panašų technologinį šilumos tinklų lygį, Klaipėdoje kasmet planuojama pakeisti apie 5 kilometrus vamzdynų. Šiemet naujų šilumos tinklų rekonstrukcijos darbams numatyta skirti 15, 3 mln. litų, o 2012 – 2014 metų laikotarpiu – 50,5 mln. litų. Šiuo metu iš AB „Klaipėdos energija“ ir ES skiriamų lėšų uostamiestyje jau pradėti šilumos tinklų atnaujinimo darbai. Iki rudens vyks magistralių ,,2P“, ,,4P“ ir ,,5P“ rekonstrukcijos projektai Baltijos ir Taikos prospektuose, Šilutės pente, Dubysos, Debreceno, Vingio, Smiltelės, Kuncų ir kitose Bandužių mikrorajono gatvėse. Šių darbų finansavimui bus skirta virš 3, 6 mln. litų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Bendra atliekamų šių objektų rekonstrukcijos darbų sąmata – 7,7 mln. litų. Rekonstrukcijos metu bus pakeista virš 3,5 km susidėvėjusių šilumos tiekimo vamzdynų.

Informacija apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą 2010 m.

2011-03-02

Siekdama įgyvendinti AB ,,Klaipėdos energija“ 2010-2011 metų investicijų planą, bendrovės valdyba 2010 m. gegužės 28 d. priėmė sprendimą ruošti miesto centrinio šildymo tiekimo tinklų rekonstrukcijos ir šiluminių trasų atnaujinimo projektus, nes dalis miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos vamzdynų yra fiziškai pasenė, todėl susidaro nemaži šilumos nuostoliai. Buvo nutarta per 2010-2011 metus modernizuoti 5 638 m centralizuoto šilumos tiekimo tinklų už 12 239,8 tūkst. Lt.

Įgyvendinami projektai

1. Projektas ,,Klaipėdos miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų magistralės ,,1P“ modernizavimas, siekiant didinti jos efektyvumą bei patikimumą“

Projekto pradžia: 2010 m. gegužės 5 d.

Projekto pabaiga: 2010 m. spalio 29 d.

Projekto įgyvendinimo trukmė: 6 mėn.

Projekto vertė: 3 763 954 Lt be PVM (projekto vertė su PVM – 4 554 385 Lt).

ES struktūrinių fondų paramos suma: 1 662 808 Lt planuojama gauti 2011 m.

Įgyvendinus projektą ir rekonstravus 2071 m šilumos tiekimo tinklų, bendrovė sumažino šilumos nuostolius iki 1850 MWh per metus. Buvo atnaujintos šilumos tiekimo magistralės kvartalinių tinklų ruožuose (Taikos pr., Bangų g., Galinio Pylimo g., Baltikalnio g., Tilžės g. ir Mokyklos g.).

Importinio kuro bus sutaupoma apie 180 t.n.e. (tonų naftos ekvivalento). Žymiai padidėjo centralizuotai tiekiamos šilumos efektyvumas. Investicijos į šį projektą leido sutaupyti išlaidas elektrai, vandeniui, avarijų likvidavimui bei šiluminių trasų remontui. Taip pat kiekvienais metais bus mažinamos emisijos – 431 t CO2 ir 323 kg NOx.

2. Projektas ,,Klaipėdos miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų magistralės ,,2P“ modernizavimas, siekiant didinti jos efektyvumą bei patikimumą“

Projekto pradžia: 2010 m. balandžio 15 d.

Projekto pabaiga: 2011 m. rugsėjo 30 d.

Projekto vertė: 3 613 234 Lt be PVM (projekto vertė su PVM – 4 372 013 Lt).

ES struktūrinių fondų paramos suma: 1 664 754 Lt planuojama gauti 2011 metais.

Įgyvendinus projektą ir rekonstravus 2046,8 m šilumos tiekimo tinklų, bendrovė šilumos nuostolius atnaujintose šilumos magistralėse ,,2P“( tarp kamerų 2P-33-11 ir 2P-33-20 Šilutės pl.) bei skirstomųjų tinklų ruožuose (Dubysos g., Baltijos pr., Debreceno g.) sumažins iki 2028 MWh per metus.

Importinio kuro bus sutaupoma apie 197 t.n.e. (tonų naftos ekvivalento). Žymiai padidės centralizuotai tiekiamos šilumos efektyvumas, bus užtikrintas patikimas šilumos tiekimas vartotojams. Investicijos į šį projektą leis sutaupyti išlaidas elektrai, vandeniui, avarijų likvidavimui bei šiluminių trasų remontui. Kiekvienais metais bus mažinamos emisijos – 473 t CO2 ir 355 kg NOx.

3. Projektas ,,Klaipėdos miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų magistralių ,,4P“ ir ,,5P“ modernizavimas, jų efektyvumui bei patikimumui didinti“

Projekto pradžia: 2010 m. gegužės 5 d.

Projekto pabaiga: 2011 m. rugsėjo 30 d.

Projekto vertė: 3 956 621 Lt be PVM (projekto vertė su PVM – 4 787 511 Lt).

ES struktūrinių fondų paramos suma: -1 978 310 Lt planuojama gauti 2011 metais.

Projektas bus ruošiamas ,,Iki rakto“. Įgyvendinus projektą ir rekonstravus1520 m šilumos tiekimo tinklų, bendrovė iki 2226 MWh per metus sumažins šilumos nuostolius atnaujintose šilumos magistralėse ,,4P“( tarp kamerų M-8-1 ir M-11 Šilutės pl., 4P-19 ir 4P-22A Vingio g., ) bei šilumos magistralėse ,,5P“(tarp kamerų 4P-6 ir 5P-3 Šilutės pl., Vilniaus pl.).

Importinio kuro bus sutaupoma iki 216 t.n.e. (tonų naftos ekvivalento). Žymiai padidės centralizuotai tiekiamos šilumos efektyvumas. Investicijos į šį projektą leis sutaupyti išlaidas elektrai, vandeniui, avarijų likvidavimui bei šiluminių trasų remontui. Taip pat kiekvienais metais bus mažinamos emisijos – 519 t CO2 ir 389 kg NOx.

Vadovaujantis kvietimo VP2-4.2-ŪM-02-K priemonėms ,,Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 56 punktu, patvirtinto LR ūkio ministro, VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ 2010 m. informavo AB ,,Klaipėdos energija“, kad aukščiau paminėti investiciniai projektai dėl finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, atitinka paraiškų administracinės atitikties ir tinkamumo finansuoti reikalavimus. Taip pat VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ informavo, kad bendrovės vykdomų projektų veiklų išlaidos galės būti pripažintos tinkamomis išlaidomis finansuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, jei projektai atitiks nustatytus projektų naudos ir kokybės reikalavimus. Projektų atrankos komiteto posėdyje, kuris turi įvykti 2011 m. kovo mėn., bus priimtas LR Ūkio ministro sprendimas dėl projektų finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

Informacija apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą 2009 m.

Klaipėdoje atnaujinta dar 5,1 km šilumos tinklų

2009 -10- 24

AB „Klaipėdos energija“ baigė įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) regioninės plėtros ir bendrovės lėšomis finansuojamą projektą „Centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimas, didinant jų efektyvumą Klaipėdos mieste“.

Per penkis projekto įgyvendinimo mėnesius bendrovė uostamiestyje renovavo 5,11 km centralizuoto šilumos tiekimo tinklų magistralėse „1P“, „2P“, „4P“, „5P“ir joms priklausančiuose kvartaliniuose tinkluose Rumpiškės, Paryžiaus Komunos, Debreceno gatvėse, Taikos ir Baltijos prospektuose bei Šilutės plente. Darbai buvo vykdomi 15-oje objektų. Juos užbaigus visiškai sutvarkyta rekonstruotų zonų infrastruktūra – atstatytas asfaltas, šaligatvių dangos, želdiniai. Visi darbai buvo atlikti iki spalio 1 dienos. Valstybinė komisija rekonstruotus šilumos tinklus pripažino tinkamais naudoti. Šiose zonose vamzdynai buvo labai susidėvėjė, tad juos buvo būtina pakeisti naujais, šiuolaikinius reikalavimus ir Europos standartus atitinkančiais, pramoniniu būdu poliuretanu izoliuotais vamzdžiais. Rekonstrukcija ne tik pailgins jų tarnavimo laiką, bet ir sumažins šilumos nuostolius, kurie neišvengiamai susidaro pasenusiuose šilumos tinkluose. Projektavimo ir šilumos tinklų renovavimo darbus laiku ir kokybiškai atliko atvirą rangovo konkursą laimėjusi UAB „Klaipėdos inžinerinių tinklų statyba“, paskutinį dešimtmetį sėkmingai vykdanti panašaus pobūdžio darbus Vakarų Lietuvoje. Atnaujintose trasose šilumos nuostoliai sumažės 4933 MWh per metus. Šilumos tinklų modernizacija leis didinti šilumos tiekimo efektyvumą ir Klaipėdos miesto šilumos vartotojams užtikrinti patikimą šilumos tiekimą. Taip pat investavusi į šį projektą AB „Klaipėdos energija“ sutaupys išlaidų elektrai, vandeniui, avarijų likvidavimui bei šilumos trasų remontui. Sėkmingas šio projekto įdiegimas prisidės prie aplinkos kokybės gerinimo ir gamtos išteklių taupymo.

Viso projekto „Centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimas, didinant jų efektyvumą Klaipėdos mieste“ vertė – 9,9 mln. Lt. ES regioninės plėtros fondo parama – 4,9 mln. Lt, o likė 50 proc. skirti iš AB „Klaipėdos energija“ investicinių lėšų.

Gargžduose rekonstruota per 2 kilometrus senų šilumos tinklų

2009 -10- 24

AB „Klaipėdos energija“ pirma laiko baigė Europos Sąjungos (ES)regioninės plėtros fondo ir bendrovės lėšomis finansuojamo investicinio projekto „Centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimas, didinant jų efektyvumą Gargždų mieste“ darbus.

Modernizuojami vamzdynai Klaipėdoje mažina šilumos nuostolius

2009-08-26

AB „Klaipėdos energija“ įgyvendina Europos Sąjungos (ES) regioninės plėtros fondo ir bendrovės lėšomis finansuojamą investicinį projektą „Centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimas, didinant jų efektyvumą Klaipėdos mieste“.

Informacija apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą 2008 m.

ES parama mažina taršą Klaipėdoje ir taupo energijos išteklius

2008 09 04 informacija
AB „Klaipėdos energija“ baigė įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų ir bendrovės lėšomis finansuojamą projektą „Energetinio ūkio modernizavimas, siekiant didinti energetinių išteklių vartojimo efektyvumą ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai“. Vykdant šį projektą Lypkių rajoninėje katilinėje jau sumontuoti du nauji, visiškai automatizuoti, 10 t/h (7,6 MW) našumo garo katilai ir naujai pertvarkyta bei paruošta darbui visa garo tiekimo pramoniniams vartotojams sistema.

„Klaipėdos energija“, be pagrindinės savo veiklos – centralizuoto šilumos tiekimo termofikaciniu vandeniu, gamina ir tiekia garą uostamiesčio pramonės įmonėms. Dauguma garą perkančių bendrovių yra įsikūrusios miesto prieigose – Šilutės plente ir Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje, tačiau iki šiol garas pramonės klientams buvo tiekiamas iš Klaipėdos rajoninės katilinės, esančios Šilutės plente, dar prieš 30 metų sumontuotu labai ilgu garotiekiu. Iki šio projekto vykdymo dėl mažo trasos apkrovimo ir pasenusio garo vamzdyno šilumos ir garo nuostoliai sudarydavo apie 52%.

Įgyvendinus ES remiamą projektą bus sutaupoma virš 3000 MWh šilumos per metus. Specialistų skaičiavimais vien importuojamo kuro per metus bendrovė sunaudos mažiau kaip 535 t.n.e. (tonos naftos ekvivalento) ir kasmet sutaupys daugiau nei 800 tūkst. litų piniginių lėšų. Taip pat mažės elektros energijos bei vandens suvartojimas, bus užtikrintas energijos tiekimo vartotojams stabilumas, sumažintos eksploatacinės sąnaudos ir avarijų tikimybė garo trasose. Efektyvesnė technologija turės įtakos aplinkos taršos mažinimui. Garo gamybos procese per metus CO² išmetimas mažės 1.287 tonomis, o NOx – 579 kg.

Panaudojant ES fondų paramą buvo pastatytas 379 m² Lypkių katilinės priestatas, atvestos visos reikiamos komunikacijos. Sumontuoti ne tik du garo katilai, bet ir kiti technologiniai įrenginiai, vamzdynai, rekonstruotas cheminio vandens paruošimo ūkis, pakloti vidaus ir išorės dujotiekio bei elektros tinklai, atlikti kontrolinių matavimo prietaisų ir automatikos montavimo darbai.

„Bendrovės strategijoje garo gamybos ūkį buvome numatė rekonstruoti jau senokai. Kad sumanymai būtų įgyvendinti per trumpesnį laikotarpį ir greičiau pajustume rekonstrukcijos naudą, kreipėmės į Lietuvos verslo paramos agentūrą (LVPA) dėl paramos iš ES struktūrinių fondų. Be ES finansavimo šis projektas būtų įgyvendintas daug vėliau. Akivaizdu, kad atliktos bendros ES ir AB „Klaipėdos energija“ investicijos sutaupė ne tik laiko, bet ir kasmet leis sumažinti išlaidas technologiniam kurui, o į mus supančią aplinką pateks žymiai mažiau kenksmingų medžiagų. Padidės energijos tiekimo efektyvumas, nes garo gamyba bus perkelta arčiau vartotojų, labai žymiai sumažės eksploatuojamų garo trasų ilgis – projekto naudą argumentavo AB „Klaipėdos energija“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Juozas Kregždys.

Bendra projekto „Energetinio ūkio modernizavimas, siekiant didinti energetinių išteklių vartojimo efektyvumą ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai“ vertė 6,0 mln. litų. Lypkių katilinės modernizavimui ES struktūriniai fondai skyrė 2,5 mln. litų finansinė paramą, o AB „Klaipėdos energija“ – 3,5 mln. litų.

Projektavimo ir statybos darbus laiku ir kokybiškai atliko generalinis rangovas UAB „Energijos taupymo centras“, paskutinį dešimtmetį sėkmingai vykdanti panašaus pobūdžio objektus Lietuvos ir Latvijos energetikos rinkose.

AB „Klaipėdos energija“ projekto „Energetinio ūkio modernizavimas, siekiant didinti energetinių išteklių vartojimo efektyvumą ir neigiamą poveikį aplinkai“ užbaigimas

Lypkių katilinės rekonstrukcija užbaigta
Rekonstruotos katilinės bendras vaizdas
Rekonstruotos katilinės darbo procesų valdymo pultas
Naujai sumontuoti garo katilai

Informacija apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą 2006-2007 m.

„Klaipėdos miesto centralizuoto šildymo tinklų atnaujinimas, diegiant šiuolaikines technologijas“

2006-2007 metais AB „Klaipėdos energija“ įgyvendino Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų ir bendrovės lėšomis finansuojamą projektą „Klaipėdos miesto centralizuoto šildymo tinklų atnaujinimas, diegiant šiuolaikines technologijas“. Šio projekto tikslas – mažinti šilumos nuostolius ir užtikrinti šilumos tiekimo patikimumą. Per 2006-2007 metus bendrovė Klaipėdoje rekonstravo 9,8 km šilumos trasų, atnaujindama 25-30 metų senumo vamzdynus.

Viso projekto „Klaipėdos miesto centralizuoto šildymo tinklų atnaujinimas diegiant šiuolaikines technologijas“ vertė – 17,3 mln. Lt ES regioninės plėtros fondo parama – 7,3 mln. Lt Tai – 50 proc. projekto vertės. Dar tiek pat investavo pati bendrovė.

„Energetinio ūkio modernizavimas, siekiant didinti energetinių išteklių vartojimo efektyvumą ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai“

2007 m. pavasarį AB „Klaipėdos energija“ pradėjo įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų ir bendrovės lėšomis finansuojamą projektą „Energetinio ūkio modernizavimas, siekiant didinti energetinių išteklių vartojimo efektyvumą ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai“. Projekto tikslas – efektyviau naudoti deginamą kurą, patikimiau ir racionaliau pramonės įmones aprūpinti garu, o taip pat mažinti teršalų išmetimą į atmosferą.

Bendra projekto „Energetinio ūkio modernizavimas, siekiant didinti energetinių išteklių vartojimo efektyvumą ir neigiamą poveikį aplinkai“ vertė 6,0 mln. litų. Lypkių katilinės modernizavimui ES struktūriniai fondai skyrė 2,5 mln. Lt finansinė paramą, AB „Klaipėdos energija“ – 3,5 mln. Lt. Iki 2007 metų spalio 1 d. įsisavinta 998 tūkst. Lt projektui skirtų lėšų.