Artėja šildymo sezonas

Artėja šildymo sezonas

Vėstantys orai verčia ieškoti šiltesnių rūbų ir kartu pranašauja artėjantį šildymo sezoną. Daugiabučių namų administratoriams ir bendrijų vadovams tai signalas, jog būtina atlikti pastatų sistemų paruošimo šildymo sezonui darbus ir iki rugsėjo 15 dienos į AB „Klaipėdos energija“ pristatyti parengties šildymo sezonui aktų kopijas. Namams, kuriems nebus atliktos šios procedūros, naudotis centralizuoto šildymo paslauga draudžiama.

Daugiabučių šildymo sistemos – savininkų rūpestis

Kiekvienas centralizuotos šilumos tiekėjas turi pasirūpinti, kad galėtų patikimai tiekti šilumą visą šildymo sezoną. Todėl šilumininkai kasmet atlieka trasų bandymus, atnaujina katilines, šilumos perdavimo įrenginius.

Tačiau pastato šildymo ir karšto vandens sistemos – vandens šildytuvai, reguliatoriai, radiatoriai, „gyvatukai“, cirkuliaciniai siurbliai, kurie yra daugiabučiame name, – tai pačių gyventojų nuosavybė. Kad ši įranga funkcionuotų patikimai, daugiabučio namo administratorius arba bendrijos pirmininkas turi samdyti kvalifikuotus specialistus – šildymo sistemų prižiūrėtojus, o šie privalo atlikti būtinus darbus pastate.

Teisės aktai numato, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas ne vėliau nei iki rugsėjo 15 dienos turi atlikti vidaus sistemų patikros,  remonto ir reguliavimo darbus  bei pateikti valdytojui parengties šildymo sezonui aktą – dokumentą, patvirtinantį, kad pastatas paruoštas šildymo sezonui. Tad laiko liko nedaug – kitos savaitės pabaigoje šilumininkai jau turėtų sulaukti daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų prižiūrėtojų raštų apie baigtą pasiruošimą šildymo sezonui.

Centralizuotas šildymas – populiariausias

Šiemet uostamiestyje centralizuoto šildymo klientų vėl pagausėjo. Naujieji Klaipėdos daugiabučiai, biurai, prekybos centrai, statomas baseinas jau yra arba netrukus bus prijungti prie centralizuoto šildymo tinklų.

„Per pastarąjį dešimtmetį mūsų klientų, besinaudojančių šildymo paslauga, padaugėjo apie 11 procentų. Kasmet turime tiekti šilumą didesniam vartotojų skaičiui, nes centralizuoto šildymo poreikis tik auga“, –  aiškino Virginijus Zutkis, AB „Klaipėdos energija“ Klientų  aptarnavimo padalinio vadovas.

Kodėl Lietuvos miestuose centralizuotas šildymas pranašesnis, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įvardija net keletą priežasčių. Mažesnės investicijos į šildymo įrangą, gyventojams nereikia rūpintis kuru, samdyti personalą. Visame pasaulyje centralizuotas šilumos tiekimas pripažįstamas kaip ekologiškiausias energijos tiekimo būdas. Lietuvoje individualios pastatų katilinės retai turi dūmų valymo įrangą, tad jų tarša nekontroliuojama, skirtingai nei bet kurioje centralizuotai šilumą tiekiančioje įmonėje. Naudojant centralizuotą šilumos tiekimą visiškai eliminuojamas gaisrų pavojus, priešingai nei pačiame pastate deginant bet kokį kitą kurą.

Klaipėdoje, kur didžioji šilumos dalis pagaminama nebe iš brangių dujų, o deginant perpus pigesnį biokurą ir komunalines atliekas, šilumos kaina nuo 2012 metų sumažėjo 37 proc.

„Įvertinus visas rizikas, ekonominius ir ekologinius argumentus, geresnio už centralizuotą šilumos tiekimo būdą mūsų klimato zonoje nėra“, – reziumavo V. Zutkis.