Centralizuota šiluma Klaipėdoje prilyginta atsinaujinantiems ištekliams

AB „Klaipėdos energija“ centralizuoto šilumos tiekimo paslauga uostamiestyje išlieka populiariausiu, saugiausiu, ekologišku bei vienu pigiausių šilumos apsirūpinimo būdu. O nuo šių metų centralizuotas šildymas Klaipėdoje laikomas ir energetiškai efektyviu, prilygintu iš atsinaujinančių išteklių pagaminamai šilumos energijai.

Tinka A++ klasės pastatams

Pagal ES reikalavimus, nuo 2018 m. sausio 1 d. naujai statomų pastatų energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A+, o nuo 2021 m. įsigalios reikalavimai A++ klasei. Tai reiškia, kad naujai projektuojami namai dominuojančią energijos dalį šildymui ar karštam vandeniui turėtų pasigaminti iš atsinaujinančių išteklių – saulės baterijų, geoterminių įrenginių.

Iki praėjusių metų buvo laikoma, kad Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) bendrovės naudoja iškastinį kurą ir jų pagaminama šiluma neatitinta A++ klasės pastatams keliamų techninių reikalavimų. Tačiau Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto atlikti skaičiavimai patvirtino, kad per pastaruosius keletą metų CŠT gamybos rinkoje atsinaujinančių išteklių dalis bendrame kuro balanse išaugo iki 70 proc. Ir iš Lietuvoje veikiančių 46 centralizuotos šilumos tiekėjų net 39 bendrovių tiekiama šiluma prilygsta atsinaujinančių energijos šaltinių gaminamai energijai.

Tarp šių bendrovių pateko ir AB „Klaipėdos energija“, tad mieste yra palankiausios sąlygos projektuoti bei statyti A++ klasės pastatus ir aprūpinti juos centralizuotai tiekiama šiluma be jokių papildomų investicijų į atsinaujinančių išteklių įrangą.

Dominuoja biokuras

Klaipėdos mieste veikia net 7 šilumos gamintojai. Privačios įmonės gamina šilumą savo reikmėms, o likusią energijos dalį parduoda miestui. Tik savivaldybės kontroliuojama AB „Klaipėdos energija“ turi pareigą nuolatos dirbti ir užtikrinti miestui nepertraukiamą šilumos tiekimą. Ši bendrovė kurui naudoja gamtines dujas, biokurą bei mazutą. Pagrindiniu bendrovės kuru išlieka dujos – per 2018 metus bendrame kuro balanse jos sudarė 65 procentus.

„Dujos yra brangios, tačiau tai labai švarus kuras – jos sudegdamos visiškai neišskiria kietųjų dalelių“, – aiškino Vilius Buinevičius, AB „Klaipėdos energija“ technikos direktorius.

Dar vienas dujų privalumas, kad dujiniais katilais galima šilumą pradėti gaminti per valandą. Tuo tarpu naudojant kitas kuro rūšis, norint pasiekti reikiamą šilumos temperatūrą, procesas gali užtrukti iki 2 parų.

Antras AB „Klaipėdos energija“ kuras pagal sunaudojamą kiekį – biokuras. Kuro balanse pernai jo dalis sudarė 28 procentus.

„Biokuras yra iki trijų kartų pigesnis už gamtines dujas. Todėl mes išmontuojame senus dujinius katilus ir statome naujus, deginančius biokurą. Tai padės išlaikyti mažesnes šilumos kainas mūsų klientams“, – pasakojo V. Buinevičius.

Likusią bendrovės naudojamo kuro dalį – apie 7 procentus – pernai sudarė mazutas. Jis buvo naudojamas tik įrenginių profilaktikai.

„Mazutą, kaip rezervinį kurą, mus įpareigoja laikyti šalies teisės aktai. Jis yra gana brangus ir taršus, tad šį kurą deginame minimaliai, tik tiek, kiek reikia išbandyti įrenginius ar padengti pikines šilumos poreikio apkrovas“, – sakė technikos direktorius.

Kaminų aukštis įtakos neturi

Visgi, įvertinant visus Klaipėdos šilumos gamintojus, kurie taip pat šilumos gamybai daugiausia naudoja biokurą, tai yra pati populiariausia kuro rūšis, naudojama uostamiesčio centralizuotam šildymui.

„Vis dar gajus mitas, kad biokuras yra labai taršus. Tačiau tarp pramoninio biokuro katilo ir individualaus namo kieto kuro katilo, kuris neturi jokių valymo įrenginių, yra milžiniškas skirtumas. Mūsų biokuro katilinės oro taršos ne tik neviršija, ji net ženkliai mažesnė, nei leidžia normos“, – teigia V. Buinevičius.

Pasak Kauno technologijos universiteto mokslininkų, pramoniniai biokurą naudojantys katilai yra visiškai kito technologinio lygmens. Čia degimo procesas kontroliuojamas kompiuterinėmis sistemomis, o katilai pasižymi aukštu energetiniu efektyvumu. Todėl šių katilų teršalų koncentracijos yra šimtus ir tūkstančius kartų mažesnės negu buitiniuose katiluose. Be to, pramoninių katilų emisijos yra nuolat kontroliuojamos aplinkosaugos institucijų ir turi atitikti griežtas aplinkosaugines normas.

„Iš mūsų kaminų rūksta ne dūmai, o kyla balti vandens garai. Sudegus biokurui iš katilo išeinantys dūmai pirmiausia patenka į valymo įrenginius, o po jų – į kondensacinį dūmų ekonomaizerį, kuriame dūmai išplaunami tiesiogine to žodžio prasme. Ant iš katilo išeinančių dūmų purškiamas vanduo, kuris nuplauna dūmuose likusias kietąsias daleles, ir tik tada visiškai išvalytas šiltas oras patenka į kaminą. Plaunant dūmus sušilęs vanduo uždarame cikle surenkamas į  rezervuarus, išfiltruojamas ir pakartotinai naudojamas šilumos gamybai. Beje, ir deginant dujas iš aukštųjų mūsų katilinių kaminų matome ne dūmus, o  vandens garus. Iš katilo stumiamas maždaug 100 laipsnių karštų degimo produktų srautas susiliečia su šalto oro mase ir virsta  baltais garais“, – technologinius aspektus aiškino technikos direktorius.

Šiemet AB „Klaipėdos energija“ stato ir pradės eksploatuoti 3 naujus biokuro katilus. Pirmąjį, esantį Lypkių katilinėje, bandymams planuojama užkurti jau kovo mėnesį. Kiti du statomi Šilutės plento katilinėje, o šilumą jie pradės gaminti antrąjį šių metų ketvirtį.