Centralizuotas šildymas: pigu ar brangu?

Centralizuotas šildymas: pigu ar brangu?

Nors viešojoje erdvėje netyla diskusijos apie brangų centralizuotą šildymą, norintys prisijungti prie centralizuotų šilumos tinklų Lietuvos miestuose rikiuojasi į eilę. Ypač situacija karšta Lietuvos pajūryje – Klaipėdoje naujų klientų, panorusių naudotis AB „Klaipėdos energija“ šildymo paslaugomis, skaičiuojama virš pusšimčio.

Nauji ir seni daugiabučiai namai, prekybos centrai, biurų pastatai, uosto įmonės prašo techninių sąlygų prisijungimui prie centralizuotų miesto tinklų. Panašų bumą išgyvena ir kitų šalies didmiesčių energetikai.

Lemia ne tik kaina

Šilumos tiekėjai pastebi, kad centralizuotas šilumos tiekimas (CŠT) sparčiai kylančių kuro kainų fone išlieka vienas patraukliausiu šildymo būdu. Ekonomiškumas, patogumas, saugumas, švari aplinka – tai CŠT privalumai, kuriuos vertina ne tik daugiabučių namų gyventojai, bet ir verslo organizacijos bei nekilnojamojo turto projektų vystytojai, kurie puikiai suskaičiuoja, kad įsirenginėti nuosavas katilines, rūpintis kuru ir jį sandėliuoti, prižiūrėti, remontuoti, atėjus laikui, keisti katilus, samdyti tam specialiai apmokytą personalą ir dar turėti nuolatinį gaisro pavojų yra gerokai brangiau, nei vartoti centralizuotai tiekiamą šilumą.

„Iš esmės miestuose dominuojantys šilumos gamybos būdai yra du: centralizuotas šildymas arba autonominis dujinis. Kietas kuras jau praeitis, granulėmis apšildyti daugiabučius ar didelio ploto biurų pastatus yra sudėtinga ir nepatogu, šilumos siurbliai irgi nepakankamai efektyvūs šaltuoju laikotarpiu. Tad visiškai suprantama, kad drastiškai brangstant gamtinėms dujoms vartotojai renkasi pigesnę ir patogesnę alternatyvą – centralizuotą šildymą“, – teigia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius

LŠTA skaičiavimu, 2021 metais Lietuvos vartotojams centralizuotos šilumos gamybos ir tiekimo apimtys išaugo 18 proc., lyginant su 2020-ųjų duomenimis. Beveik 74 procentai šilumos buvo pagaminta iš biomasės kartu su komunalinių ir kitų nepavojingų atliekų kuro, kuris, lyginant su gamtinėmis dujomis, kelis kartus pigesnis.

Šiuo metu miestų šiluma tiekiama virš 722 tūkst. vartotojų, šis skaičius kasmet auga. Pavyzdžiui, per 2021 metus Lietuvoje prie CŠT sistemų prisijungė beveik 4400 naujų klientų (daugiausia buitiniai vartotojai), tuo tarpu atsijungė tik kelios dešimtys pastatų. Pastebima tendencija, kad jungiasi ne tik nauji klientai, bet sugrįžta ir tie, kurie anksčiau atsijungė. Ypač tai matyti miestuose, kurie jau anksčiau išsivadavo nuo iškastinio kuro priklausomybės ir pastaraisiais metais džiaugiasi mažiausiomis šilumos kainomis.
Kaunas: rekordinė integruoto tinklo plėtra
 
Naujų vartotojų skaičius ženkliai auga Kaune – vien per pirmąjį 2022-ųjų pusmetį prie miesto šilumos tinklo prijungti 6 stambūs verslo objektai, pradėtas dar 8 projektų įgyvendinimas. Iš viso 2021-2022 m. gauta prašymų prijungti apie 300 tūkst. kvadratinių metrų ploto daugiabučių ir komercinės paskirties objektų.

„Kauno energija“ šiluma aprūpina 122 tūkst. vartotojų ir 3,5 tūkst. komercinių objektų Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke. Naujausias prie miesto šilumos prijungtas objektas – S.Dariaus ir S.Girėno stadiono šildoma veja. Tai pirmasis toks projektas Lietuvoje.
 
„Atliepdama naujų vartotojų lūkesčius ir sekdama Europos žaliuoju kursu, „Kauno energija“ nuosekliai vykdo miesto šilumos tinklų plėtrą ir įgyvendina ilgalaikį strateginį tikslą – visiškai atsisakyti dujų naudojimo šilumos gamybai. Taip didinant pigesnės iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintos žalios šilumos vartojimą, sudarant galimybes prisijungti naujiems vartotojams bei mažinant CO2 išmetimus. Įvykdžius vieną didžiausių šalyje šilumos tinklų plėtros projektų, šiemet prie integruoto (bendro) Kauno šilumos tinklo buvo prijungti du mikrorajonai (Aleksotas ir Sargėnai), kitąmet planuojama prijungti Panemunės mikrorajoną bei tęsti plėtrą Šančiuose. Iki šiol šie mikrorajonai šiluma buvo aprūpinami iš vietinių „Kauno energijos“ dujinių katilinių. Jau artimiausioje trejų metų perspektyvoje dujų sunaudojimas bus sumažintas perpus – iki vos 5 proc. nuo bendro energijos sunaudojimo šilumos gamybai“, – sakė „Kauno energijos“ Marketingo ir komunikacijos skyriaus vadovas Šarūnas Bulota.

Pastebima, kad daugiabučių gyventojai galimybe prisijungti prie Kauno CŠT tinklo dažniausiai naudojasi tuomet, kai netoliese vyksta šilumos trasų rekonstrukcijos. Tuo tarpu verslo atstovai miesto šilumą dažniausiai renkasi statydami naujus tiek gyvenamosios, tiek komercinės paskirties objektus, sandėlius, gamybines patalpas.
 
2022-aisiais šilumos tinklai Kaune išplėsti beveik 8 kilometrais. Investicijų į plėtrą vertė siekia 6,8 mln. eurų. Iš viso bendrovė eksploatuoja apie 410 km įvairaus skersmens šilumos trasų, kuriomis tiekiama šiluma naudojama ir centralizuotam vėsinimui.
 
Klaipėdoje bumas – masiškai jungiasi ištisi daugiabučių kvartalai, prekybos centrai, viešbučiai
 
Centralizuotai šilumą Klaipėdai ir Gargždams tiekiančios AB „Klaipėdos energija“ specialistai konstatuoja, kad tokio skaičiaus norinčiųjų prisijungti prie miesto šilumos tinklų dar niekada neturėjo. Ant darbastalio guli 55 objektų paraiškos. Pradedant dujomis šildomais nedidukais butais senamiestyje ir baigiant naujais didžiuliais prekybos centrais, viešbučiais, maldos namais, kariškių objektais.
 
„Prijungimo procesas užtrunka. Reikia apskaičiuoti galią, suprojektuoti trasą ar įvadą, atlikti pirkimus, pasamdyti rangovus ir, savaime suprantama, rasti finansavimą visiems šiems darbams. Yra potencialių klientų, kuriems reikia nutiesti ir kilometro ilgio trasą. O tai milijono eurų vertės investicija. Tenka spręsti, derėtis, kokią dalį verta investuoti bendrovei, kokią dalį padengs būsimas klientas“, – aiškino Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.


Visgi, bendrovė laiku atliko namų darbus. Pasinaudodama ES parama ir vykdydama trasų rekonstrukciją nusitiesė magistrales į perspektyviausias miesto vietas ir, kalbant apie centrinę uostamiesčio dalį bei Klaipėdos pakraščiuose dygstančius daugiabučių kvartalus, problemos prisijungti prie miesto šilumos nėra.
 
Daugiau rūpesčių kyla uosto įmonėms, kurios gyveno lyg atskiroje respublikoje, nuo senų laikų turėjo autonomines dujines katilines ir dabar, norėdamos pereiti prie pigesnio ir patogesnio centralizuoto šildymo, turi pasverti būtinų investicijų naštą.
 
„Per šiuos metus prisijungimui prie mūsų tinklų esame išdavę technines sąlygas 55 objektams, o jų bendra prašoma galia viršija 17 megavatų. Anksčiau pageidaujančių per metus būdavo apie 10. Augimas ženklus, darbo turim“, – džiaugėsi A. Katinas.
 
Kokią įtaką šilumos kainai gali turėti išaugęs vartotojų skaičius, vadovas nesiima prognozuoti, nes tai beveik neįmanoma – šilumos kainos skaičiavimo metodika ne energetikų, o valstybinio reguliuotojo kompetencija, be to ji vis kinta. Bet bendra ekonominė tendencija yra aiški: kuo daugiau klientų, tuo mažesni infrastruktūros išlaikymo ir gamybos kaštai tenka kiekvienam vartotojui.

Panevėžys: sugrįžta anksčiau atsijungę vartotojai
 
AB „Panevėžio energija“ gamina šilumą ir ją tiekia Panevėžio, Kėdainių, Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio, Zarasų miestų ir rajonų gyventojams ir įmonėms. Šiluma tiekiama 61502 butams daugiabučiuose namuose, 162 privatiems namams, 204 biudžetinėms įmonėms, 48 pramonės įmonėms ir 478 kitiems vartotojams.
 
„Per ketverius pastaruosius metus bendrovės naujų vartotojų skaičius išaugo ne tik Panevėžyje, bet ir kitų rajonų miestuose, kur nutiesėme šilumos tinklus ir prijungėme naujus šilumos vartotojus. Daugiausia jų – iš komercinio sektoriaus“, – pasakojo AB „Panevėžio energija“ generalinis direktorius Petras Diksa.
 
Pasak vadovo, prie CŠT sistemos prisijungė regiono miestuose naujai iškilę prekybos centrai IKI, LIDL, gamybos įmonė „Domimaks“, bažnyčia Rokiškyje, naujai pastatytas policijos komisariatas Panevėžyje, sporto kompleksai (baseinai) Rokiškyje ir Kupiškyje, Kėdainių stadiono aptarnavimo ir buities pastatas bei kiti komerciniai, gamybiniai pastatai ir naujai pastatyti daugiabučiai gyvenamieji namai.
 
Beje, prie centralizuoto šilumos tiekimo Panevėžyje sugrįžo vienas didesnių komercinių pastatų, kuris anksčiau šildėsi elektra. Pasirinkimo motyvus tikrai nesunku suprasti: AB „Panevėžio energija“ šilumos kaina lapkritį yra 9,58 cento už kilovatvalandę (kWh), tuo tarpu elektros energijos kilovatvalandės kaina svyruoja nuo 24 iki 60 centų. Šildytis elektra šiuo metu Lietuvoje yra kelis kartus brangiau, nei naudotis CŠT paslaugomis.
 
Taip pat sporto klubų valdytojas „Impuls“ 2021 metais nusprendė atnaujinti centralizuotos šilumos pirkimą iš AB „Panevėžio energija“, nors anksčiau buvo pasirinkęs dujinį šildymo būdą.

Mažeikiuose individualių namų gyventojai atsisako autonominio šildymo
 
Lyginant su kitais miestais Mažeikiai išsiskiria rekordiniu individualių namų savininkų susidomėjimu jungtis prie miesto šilumos tinklų.
 
Bendrovė pasinaudodama ES 2014-2020 metų struktūrinių fondų parama įgyvendino trijų šilumos tinklų plėtros projektus, buvo nutiesta 14,3 kilometrų naujų trasų ir prijungtas 131 naujas vartotojas. Prijungtuose kvartaluose pastebimai sumažėjo oro užterštumas.
 
„Tas aitrus kvapas, kai žiemą iš individualių namų kaminų veržiasi degančio kieto kuro dūmai, ir juodi suodžiai ant sniego, yra akivaizdžiausias įrodymas, kiek teršalų mes paleidžiame į orą gamindami šilumą primityviausiu būdu. Skirtingai nei didžiosiose katilinėse gaminama šiluma, kur dūmai išvalomi, individualių katilinių tarša yra nekontroliuojama ir nevaldoma“, – sakė UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ generalinis direktorius Arūnas Čekanauskas.
 
 
Atsiradus galimybei prisijungti prie Mažeikių miesto šilumos tinklų, individualių namų savininkai atsisako savo taršių autonominio šildymo katilų. Beje, ir individualių katilų efektyvumas, lyginant su Mažeikių katilinėje esančiais įrenginiais, yra gerokai mažesnis.
 
Gyventojus prisijungti prie miesto šilumos skatina ne tik ženkliai padidėjusios kuro įsigijimo išlaidos, bet ir varginanti autonominių katilų eksploatacija. Dujiniai ar kitą kurą deginantys katilai reikalauja dažnesnės priežiūros: juos reikia reguliariai tikrinti, keisti susidėvėjusias detales. To nepadarius ne tik mažėja katilo efektyvumas, bet ir gali kilti gaisro ar sprogimo pavojus.
 
Tuo tarpu prie centralizuotai tiekiamos miesto šilumos tinklo prisijungę gyventojai šių rūpesčių išvengia. Naudojant miesto šilumą užtikrinamas stabilus karšto vandens tiekimas, o mokama tik už faktiškai suvartotą šilumos kiekį.
 
Miestų prioritetas – centralizuotas šildymas
 
CŠT sektoriuje veikia masto ekonomijos principas: kuo daugiau klientų – tuo mažiau sąnaudų tenka kiekvienam iš jų ir tai daro įtaką mažesnėms šilumos kainoms. Reiktų pabrėžti, kad Lietuvos CŠT sistemos atitinka ES Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos kriterijus, todėl energetiniu požiūriu laikomos efektyviomis.
 
Netvarių ir taršių namų šildymo sprendimų anksčiau ar vėliau teks atsisakyti. Ne tik dėlto, kad jie teršia orą, kuriuo visi kvėpuojame, bet ir dėl to, kad auga reikalavimai pastatų energinei kokybei. Lietuvoje nuo 2021 metų sausio 1 dienos įsigaliojo A++ energinės klasės reikalavimai naujai statomiems pastatams, taip pat ir individualiems namams. Kad pastatas atitiktų A++ energinę klasę, jam reikalinga netarši šilumos gamybos sistema, kurios reikalavimus nuo 2019 m. atitinka šiluma iš CŠT tinklų. Nekilnojamo turto vystytojai ir patys gyventojai pradeda keisti nuomonę ir įvertina, jog iš visų šildymo būdų tai saugiausia ir patikimiausia technologija, o investicijų ir šilumos kainos santykis – pats geriausias.
 
Rezervuotą požiūrį į CŠT paslaugą kartais lemia nekokybiškas šildymas kai kuriuose daugiabučiuose. Jei pastato valdytojas, šildymo sistemų prižiūrėtojas aplaidžiai atlieka savo pareigas, nukenčia šildymo kokybė ir diskredituojama centralizuoto šildymo paslauga. Valstybė skiria net iki 80 % daugiabučių vidaus šildymo sistemų sutvarkymui. Belieka tik paraginti pastato administratorių ar bendrijos pirmininką inicijuoti daugiabučio gyventojų susirinkimus ir pasinaudoti išskirtine valstybės parama, kad daugiabučiai atnaujintų šilumos punktus, subalansuotų šildymo sistemas, įsirengtų butuose individualų reguliavimą ir apskaitą. Skandinavijos šalyse, kurios laikomos centralizuoto šildymo paslaugų etalonu, net nekyla klausimas, koks šilumos gamybos būdas yra ekologiškiausias ir ekonomiškai naudingiausias miestų gyventojams.
 
Šaltinis: delfi.lt