Hidrauliniai bandymai – vėliau

Hidrauliniai bandymai – vėliau

Šilumos trasų bandymai padidintu slėgiu, kai gyventojams maždaug savaitę tenka verstis be karšto vandens, šiemet vyks vėliau nei įprasta. Tradiciškai išbandymas šaltu vandeniu pirmiausia teks šiaurinės miesto dalies gyventojams.

Lėmė pernykštė patirtis
Šiaurinėje miesto dalyje hidrauliniai bandymai prasidės gegužės 14 d. Paprastai šilumos trasų patikrinimai startuodavo savaite anksčiau.
„Praėjusiais metais šildymo sezonas Klaipėdoje buvo baigtas labai vėlai – gegužės 5 d. Pagalvojome, kad šiemet gali būti analogiška situacija. Kad nereikėtų svarstyti, ką daryti su hidrauliniais bandymais, ar nereikės jų atidėti, pavėlinome datą“, – paaiškino bendrovės „Klaipėdos energija“ Šilumos tiekimo tarnybos vadovas Arūnas Smaguris.
Tačiau šiemet šildymo sezonas baigtas rekordiškai anksti – balandžio 11 d.
„Gerai, galėjome anksčiau pradėti šilumos trasų rekonstrukciją. Šiemet tikrai turime, ką veikti“, – tvirtino vadovas.
Tradiciškai pirmąją hidraulinių bandymų dieną – pirmadienį ryte – miestiečiai dar gali džiaugtis patogumais. Ji skirta užaklinti sklendes daugiabučiuose namuose.
Numatyta, kad antradienį ir trečiadienį bus atliekami hidrauliniai bandymai. Tačiau paprastai šilumininkai juos baigia per vieną dieną. Dirbama iki vėlumos, kad miestiečiams greičiau būtų atnaujintas karšto vandens tiekimas.

Pataria užsukti sklendę
Likusios dienos skirtos remonto darbams, jei tokių reikia. Tuo, kad netiekiamas karštas vanduo, pasinaudoja ir daugiabučių namų karšto vandens bei šildymo sistemų prižiūrėtojai. Jie taip pat atlieka savo numatytus darbus.
Paprastai sistemos užpildomos trečiadienį, tad vakare kai kurių klaipėdiečių butus jau pasiekia karštas vanduo. Didžiajai daliai paslauga atnaujinama iki ketvirtadienio vakaro.
Paprastai karšto vandens vieni pirmųjų sulaukia Kauno gatvės gyventojai. Tai lemia, kad pietinėje miesto dalyje yra pagrindiniai šilumos šaltiniai.
Ilgiau be karšto vandens gali tekti verstis gyventojams, kurių namuose nustatomi trasų defektai. Apie tokius atvejus miestiečiai operatyviai informuojami atskirai.
Kad karšto vandens tiekimas būtų atnaujintas, akles pašalinti turi ir prižiūrėtojai.
Gyventojams hidraulinių bandymų metu patariama užsukti karšto vandens sklendę, kad netektų už šaltą vandenį mokėti kaip už karštą.
Pietinėje miesto dalyje hidrauliniai bandymai vyks įprastu laiku. Jie startuos birželio 4 d.

Kito būdo kol kas nėra
Kasmet, paskelbus apie būsimus hidraulinius bandymus, atsiranda besipiktinančiųjų ir nesuprantančiųjų, kodėl šiame technologijų amžiuje šilumos trasas reikia tikrinti tokiu būdu.
„Neatjungus šilumos, patikrinti, ar vamzdynai yra geros būklės, kol kas neturime galimybių. Jei bandymų neatliktume, galime turėti rimtų problemų šildymo sezono metu. Sutriktų šilumos tiekimas“, – pasakojo vadovas.
A.Smagurio teigimu, uostamiesčio šilumos trasose yra pradėta diegti nutekėjimų paieškų sistema. Mieste jau kurį laiką klojami poliuretano vamzdžiai, kuriuose yra sumontuota laidų sistema. Ji ir padeda surasti atsiradusius nutekėjimus.
„Kai kuriose trasose ši sistema jau yra, bet dar neturime nuotolinio nuskaitymo. Jį planuojame įdiegti ateityje. Tačiau tokie vamzdžiai pakloti dar mažoje dalyje vietų. Reikėtų pakeisti visus tinklus, kad sistema tinkamai funkcionuotų“, – teigė vadovas.

Vejasi eksploatacinį laikotarpį
Ateityje gali nebereikėti ir pačių hidraulinių tinklų bandymų.
Tačiau, anot A.Smagurio, būtina, kad vamzdynai būtų naudojami tik numatytą eksploatacinį laikotarpį. Jis dabar siekia 30 metų, o anksčiau buvo penkeriais metais trumpesnis.
„Su vamzdžiais yra taip pat kaip su nauju automobiliu. Mašinai pirmus trejus metus nereikalinga techninė priežiūra. Jei pasivytume vamzdžių eksploatavimo laiką, keistume juos tik jam pasibaigus, hidraulinių bandymų nereikėtų“, – komentavo vadovas. Klaipėdoje dar yra šilumos trasų, paklotų prieš 40 ar net 50 metų.
„Žinoma, negalima sakyti, kad visi šie tinklai blogi. Nutekėjimų nėra. Gal tik didesni šilumos nuostoliai. Sunku pasivyti. Reikia labai daug investicijų“, – teigė vadovas.
A.Smaguris atkreipė dėmesį, kad patys pirmieji poliuretano vamzdžiai mieste buvo pakloti 1990–1991 m.: „Jau reikėtų galvoti apie jų atnaujinimą, o mes dar renovuojame tarybinius.“

Atnaujins 8 km tinklų
Įmonė „Klaipėdos energija“ kasmet vidutiniškai atnaujina po penkis kilometrus tinklų. Bandyta skaičiuoti, kiek reikėtų renovuoti, norint pasivyti vamzdynų eksploatacinį laiką.
„Tada šis terminas buvo dar trumpesnis – 25 metai. Skaičiavome, kad per metus reikėtų atnaujinti po aštuonis kilometrus tinklų. Tada po 15 metų pasivytume eksploatacinį laikotarpį. Baigtųsi šis laikas, ir tinklai būtų keičiami. Užsienyje vykdoma tokia praktika. Mums dar yra kur tobulėti“, – komentavo vadovas.
Paprastai hidraulinių bandymu metu nenustatoma labai daug defektų, bet visko pasitaiko.
„Nereikia norėti, kad nieko nebūtų. Vamzdynai kasmet sensta. Žinoma, daug magistralinių tinklų jau esame atnaujinę. Renovuota nemaža dalis kvartalinių tinklų. Pakeistos ir probleminės vietos, kurios būdavo nuolat užsemiamos vandens“, – dėstė vadovas.
Tačiau, anot A.Smagurio, praėjusi vasara ir ruduo parodė, kad Klaipėdoje yra daug problemų dėl lietaus nuotekų.
Atkreiptas dėmesys, kad kuo dažniau kartosis tokie dalykai, tuo daugiau atsiras probleminių taškų tinkluose, defektų, nes apsėmus vandeniui pradeda veikti išorinė korozija.
Dabar numatyta atnaujinti 10 kilometrų šilumos tiekimo tinklų. Dalį, pasinaudojus ES, – įmonės lėšomis. Šiemet žadama pakeisti daugiau nei įprasta vamzdynų – apie aštuonis kilometrus.

www.kl.lt