Klaipėdiečių sąskaitos už šildymą susitraukė
Klaipėdiečius pasiekė pirmosios sąskaitos už šildymą. Pirmąjį sezono mėnesį šilumos suvartota penktadaliu mažiau nei prieš metus. Kai kuriems miestiečiams standartinio dviejų kambarių buto apšildymas spalio mėnesį atsiėjo vos 0,47 euro.
Buvo kur kas šilčiau
Lyginant su situacija prieš metus, šių metų spalį bendras šilumos suvartojimas Klaipėdoje ir Gargžduose sumažėjo virš 20 proc. Tam įtakos turėjo kelios priežastys. Viena pagrindinių – šiųmetinis spalis buvo kur kas šiltesnis nei prieš metus. Vidutinė pirmojo šildymo sezono mėnesio oro temperatūra siekė 8,5 laipsnius šilumos. Praėjusių metų spalį ji buvo 4,9 C°.
Be to, šildymo sezonas šiemet startavo diena vėliau. Tai irgi turėjo įtakos šilumos suvartojimui.
Energijos kaina tiek šių metų spalį, tiek praėjusių išliko panaši. Ji buvo 4,14 ir 4,12 cento už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio. Pastarasis gyventojams ir šį šildymo sezoną išliko lengvatinis – 9 proc.
Klaipėdoje spalį šiluma buvo viena pigiausių šalyje. Pagal šį rodiklį uostamiestis užėmė trečią vietą.
Aplenkė naujos statybos namus
Skaičiuojant kainų vidurkius, spalį 60 kvadratinių metrų ploto būsto apšildymas vidutiniškai uostamiestyje atsiėjo 14,40 eurų, kai prieš metus ši suma viršijo 18 eurų. Tačiau, kaip rodo statistika, konkrečių pastatų išlaidos šildymui gali skirtis ir 200 kartų.
Tradiciškai mažiausiai šilumos suvartojo naujos statybos ir visiškai renovuoti namai. Lyginant su miesto vidurkiu – net du kartus mažiau. Vieno kvadratinio metro apšildymas tokiuose pasatuose vidutiniškai atsiėjo 0,12 euro be pridėtinės vertės mokesčio.
Senos statybos, nerenovuotų namų vidutinis šilumos suvartojimas spalį du kartus didesnis nei naujos statybos ar visiškai renovuotų.
Mažiausios sąskaitos už šildymą spalį pasiekė vieno visiškai renovuoto Naujakiemio gatvės namo gyventojus. 60 kvadratinių metrų ploto apšildymas vidutiniškai čia atsiėjo 0,47 euro, įskaitant pridėtinės vertės mokestį.
Antroje vietoje taip visiškai renovuotas namas Ryšininkų gatvėje. Jame 60 kvadratinių metrų ploto apšildymas vidutiniškai atsiėjo 1,55 euro. Šie pastatai aplenkė net naujos statybos. Pavyzdžiui, viename Dragūnų gatvėje esančiame name tokio pat ploto būsto apšildymas vidutiniškai kainavo 2,04 euro.
Naudingos ir nedidelės investicijos
Kur kas prastesnė situacija senos statybos namuose, kurie nesandarūs. Viename Kalvos gatvėje esančiame name 60 kvadratinių metrų ploto būsto apšildymas šį spalį atsiėjo beveik 100 eurų, o Turgaus aikštėje stovinčio – 55 eurus.
Beje, taupyti šilumą padeda ir nedidelės investicijos į namą. Pastatai, kuriuose yra modernizuotas šilumos punktas, energijos suvartoja trečdaliu mažiau nei tuose, kur įrenginys senas.
Papildomai užsandarindami langus, įstiklinę balkonus ir lodžijas sumažiname šalto oro skverbimąsi į butą, todėl oro temperatūra gretimame kambaryje lieka normali ir vėjuotą dieną, be to, pagerinama garso izoliacija. Dar šalčio sulaikymui rekomenduojama balkonuose ir lodžijose įrengti medines grindis, o po jomis pakloti izoliacinės medžiagos sluoksnį.
Šildomose būsto patalpose už radiatorių įrengus šilumą atspindinčius ekranus, jie atspindi iki 90 procentų infraraudonųjų spindulių ir lemia patalpos oro temperatūros padidėjimą 1–2 ºC. Pritvirtinus lentyną virš radiatoriaus, šilto oro srautas nukryps į kambario vidų, užuot kilęs tiesiai iki lubų.
Specialistai teigia, kad racionaliai šeimininkaudami savo būstuose galime sutaupyti apie 10 procentų šilumos bei atitinkamai sumažinti savo išlaidas.