„Klaipėdos energija“ investuoja į energijos taupymo sprendimus – pasistatė akumuliacinę talpą
Pagrindinio AB „Klaipėdos energija“ padalinio Šilutės pl. teritorijoje iškilo 24 metrų aukščio „bokštas“. Tai 3000 m3 tūrio akumuliacinė talpa – rezervuaras, skirtas termofikacinio vandens sukaupimui. Su ES finansine parama vykdomas projektas netrukus ženkliai prisidės prie miesto ekologinės situacijos gerinimo ir šilumos kainų mažinimo.
Pabaigtas pirmas etapas
Akumuliacinės talpos populiarios Skandinavijos šalių energetikos įmonėse. Taupymo principas elementarus: kai šilumos vartojimas minimalus, katilinėse pagaminamas karštas termofikacinis vanduo pumpuojamas į akumuliacinę talpą, o rytinio ir vakarinio vartojimo piko metu iš rezervuaro termofikatas patiekiamas į šildymo sistemą. Išnaudojant sukauptą rezervą mažiau sunaudojama kuro, stabiliau ir ekonomiškiau dirba vandens šildymo katilai, patiriama mažiau gamybinių nuostolių, mažinama aplinkos tarša.
Klaipėdiečiams akumuliacinę talpą čia pat bendrovės teritorijoje suvirino Lietuvos įmonė „Poremo“. Po blizgančiu profiliuotos skardos apvalkalu slepiasi 30 cm storio apšiltinimo medžiagos sluoksnis, apsaugosiantis pagrindinį korpusą nuo šilumos nuostolių. Vienu vamzdžiu talpa bus pripildoma iki 92°C laipsnių karštumo termofikacinio vandens, o kitu vamzdžiu, esant poreikiui, jis ištekės į miesto šilumos tinklus.
„Rezervuaro sumontavimas – tik pusė darbo. Dar reikės pajungti talpą prie mūsų katilinės sistemos, o paskutinis etapas – elektros ir valdymo įrangos įdiegimas“, – pasakojo Erlandas Kidolius, AB „Klaipėdos energija“ Energijos gamybos tarnybos vadovas.
Planuojama, jog visus darbus pavyks baigti dar šiemet.
Nauda ir ekonominė, ir ekologinė
Šilutės plente esančioje katilinėje daugiausia šilumos pagamina 4 katiluose deginant biokurą. Bet esant žemai lauko temperatūrai jų gaminamos šilumos nebeužtenka ir tenka užkurti dujinius katilus. Žinia, biokuras buvo ir išlieka pigiausiu kuru, tad 3000 m³ akumuliacinė talpa leis bendrovei sukaupti didesnį šilumos kiekį, pagamintą iš pigesnio kuro, ir sumažinti gamtinių dujų naudojimą.
Ekspertų, parengusių galimybių studiją šiam projektui, skaičiavimu, šilumos gamybai naudojamų gamtinių dujų sutaupytas kiekis sudarys virš 15 000 megavatvalandžių (MWh) per metus. O ekologiniu aspektu akumuliacinė talpa padės sumažinti šiltnamio efektą – kasmet į atmosferą bus išmetama per 2900 tonų mažiau anglies dvideginio (CO2).
Studijos autoriai pažymi, kad investicija ekonomiškai atsipirks per 3–4 metus, o tokios akumuliacinės talpos saugiai tarnauja iki 40 metų.
