„Klaipėdos energija“: nauji biokuro katilai užtikrins mažesnes kainas

„Klaipėdos energija“: nauji biokuro katilai užtikrins mažesnes kainas

Uostamiesčio energetikai prognozuoja, jog artėjantis šildymo sezonas bus maždaug 15 procentų pigesnis nei pernykštis. Tam didžiausią įtaka turės šiemet pradėti eksploatuoti 3 nauji AB „Klaipėdos energija“ biokuro katilai, atpigęs kuras ir išlikusi gamintojų konkurencija.

Palanki situacija biokuro rinkoje

Šio rugsėjo šilumos kaina AB „Klaipėdos energija“ klientams yra 14,9 procento mažesnė už 2018 m. rugsėjo mėnesio kainą. Spalį šiluma taip pat bus pigesnė nei pernai maždaug 8 procentais. Tačiau vertinant ilgesnio laikotarpio biokuro pirkimus, šio kuro kaina šiemet mažesnė maždaug 15 procentų.

„Kadangi be anksčiau turėtų trijų biokuro katilų pasistatėme dar tris, šildymo sezono metu biokuras bus mūsų prioritetiniu kuru. Jis tris kartus pigesnis nei gamtinės dujos, tad palankų kainų skirtumą pajus ir mūsų klientai.“, – sakė Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Tikėtina, kad nekils kainos ir iš šilumą miestui parduodančių Klaipėdos nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG). Iš šešių gamintojų penki kurui taip pat naudoja atpigusį biokurą. Konkurencija tarp NŠG irgi nesumažėjo. Kai šildymo sezono pabaigoje ir pradžioje miestui reikia nedaug šilumos, ji superkama iš tų NŠG, kurie aukcione pasiūlo mažiausią kainą.

Sutaupyti pavyks ir dar vienoje srityje, susijusioje su biokuru. Energetikos įmonės, kurios šilumą gamina iš iškastinio kuro – dujų, anglies, mazuto – privalo įsigyti atitinkamą kiekį apyvartinių taršos leidimų (ATL). Kadangi AB „Klaipėdos energija“ padidino biokuro naudojimą, jai reikės kur kas mažiau gamtinių dujų, o tuo pačiu ir mažiau taršos leidimų.

Mieste bus mažiau vilkikų

Plėsdama biokuro ūkį AB „Klaipėdos energija“ planuoja statyti ir naują kuro sandėliavimo aikštelę prie Šilutės plento katilinės, kur veikia 4 biokuro katilai.

Daugiametės tendencijos rodo, kad žiemos sezonu biokuro kaina kyla. Jeigu būtų galimybė sandėliuoti didesnį kuro kiekį, jį ne sezono metu tikėtina įsigyti šiek tiek pigiau. Taip pat turint didesnį sandėlį atsiranda galimybė šį kurą atsivežti ne vilkikais, o geležinkeliu, kas taip pat sumažintų įsigijimo kaštus ir dar pagerintų miesto ekologinę situaciją.

„Esant dabartiniam krūviui šildymo sezono metu kasdien į mūsų teritoriją turi atvažiuoti 16 vilkikų, atgabenančių biokurą. Žinant eismo intensyvumą Šilutės plente, atvykstantys kone 500 sunkvežimių per mėnesį miestui sukelia papildomus rūpesčius: spūstis, oro taršą, gadina gatvių dangą.“, – reformų būtinybę aiškino bendrovės vadovas.

Pasak energetikų, didelių investicijų naujos sandėliavimo vietos įrengimui nereikės. Į katilinės teritoriją nuo seno yra nutiesta geležinkelio linija. O šalia jos per metus turėtų atsirasti  maždaug pusantro karto talpesnė sandėliavimo vieta už dabartinį biokuro sandėlį. Projektavimo procedūros jau pradėtos.

Biokurui – ir Lietuvos Prezidento dėmesys

Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje LR Prezidentas Gitanas Nausėda pavyzdžiu pateikė Lietuvos sprendimą iškastinį kurą keisti biomase ir ilgainiui visiškai pereiti prie šios rūšies kuro centriniam šildymui. Jis teigė, kad Lietuva laikosi pozicijos, kad energijos poreikius šilumai didžiąja dalimi, ypač miestų daugiabučių kvartaluose, gali patenkinti biokuras. Šį plačiai paplitusį atsinaujinantį išteklių galima tvariai naudoti, siekiant švelninti klimato kaitos poveikį ir spartinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos.
Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus biokuro dalis daugiabučių šildyme išaugo nuo 30 iki 70 proc., kai tuo pačiu metu šildymo kainos krito 30–40 procentų. Sukurta biokuro birža pademonstravo, kad tokiu būdu organizuojama prekyba yra vienas esminių elementų pereinant prie tvaraus šildymo.

Informuojame, kad AB „Klaipėdos energija“ stabdo kontaktinį klientų aptarnavimą dėl COVID-19 plitimo (pratęsta iki 2020-04-27)

Daugiau informacijos