„Klaipėdos energija“ pristatė „Geotermos“ veiklos atnaujinimo ir geotermijos panaudojimo šilumos gamybai galimybių studiją

AB „Klaipėdos energija“ surengė geoterminės jėgainės „Geoterma“ veiklos atnaujinimo ir geotermijos panaudojimo galimybių darbo grupės posėdį, kurio metu pristatyta bendrovės specialistų parengta esamų pajėgumų ir veiklos atkūrimo galimybių bendroji analizė. Taip pat apžvelgtas geotermijos panaudojimo šilumos gamybai potencialas uostamiestyje. Posėdžio metu diskutuota ir apie kitas galimas koncepcijas bei alternatyvas geoterminių vandens išteklių panaudojimo Klaipėdos mieste įvairaus spektro paslaugoms teikti.

2022 metais Klaipėdos miesto savivaldybės taryba „Klaipėdos energijai“ perdavė valdyti 2019 metais bankrutavusios geoterminės jėgainės, buvusios AB „Geotermą“, turtą. Darbo grupė apžvelgė bei dalinosi įžvalgomis apie buvusioje jėgainėje likusių įrenginių būklę, nusidėvėjimo lygį, remonto bei galimas tolimesnes atstatymo ir eksploatavimo galimybes bei problemas.

„Mūsų tikslas buvo pristatyti „Klaipėdos energijos“ komandos atliktą studiją, taikant praktinę patirtį, įgytą pernai geotermijos forume Danijoje bei kovo pradžioje vykusiame forume apie geotermijos vystymą Vokietijoje. Turime sukaupę pakankamai įvairių įžvalgų, kuriomis norėjome pasidalinti. Taip pat šiuo posėdžiu siekėme išgirsti iš darbo grupės kritinių pastabų, nuomonių, išvystyti diskusiją“, – teigė „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis.

Posėdžio metu pristatytas geoterminės jėgainės veiklos atnaujinimui atliktas pirminis šilumos gamybos savikainos vertinimas pagal egzistuojantį geoterminės jėgainės veikimo modelį – išgaunamo geoterminio vandens pašildymą dujomis kūrenamų katilų pagalba. Vertinimo metu esamų atstatytų pajėgumų savikaina buvo lyginama su bendrovėje sėkmingai veikiančiais esamais biokuro katilais, kurie šiuo metu yra naudojami kaip pagrindinis šilumos energijos gamybos šaltinis. Atlikus vertinimą paaiškėjo pirminis indikatyvus geotermijos pagalba išgaunamos šilumos konkurencingumo lygis ir galimų investicijų įtaka pagamintos šilumos savikainai.

„Klaipėdos energija“ pateiktoje analizėje pabrėžė geoterminės energijos išgavimo tipų svarbą, kurie buvo lyginami pagal technologinius, socialinius, aplinkosauginius ir kitus veiksnius. Taip pat buvo identifikuotos suinteresuotosios šalys ir kiekvienos iš jų galimas indėlis į projektą arba iš projekto gaunama tiek tiesioginė, tiek netiesioginė nauda.

„Šis projektas visų pirma turi būti ekonomiškai gyvybingas – mažinti šilumos gamybos savikainą ir nedidinti išlaidų vartotojams. Turime išvystyti tvarų verslo modelį, kuris teiktų naudą tiek bendrovei, tiek visiems vartotojams. Kaip matome iš galimybių studijos, yra daug rizikų, tačiau sieksime jas eliminuoti ir ieškoti būdų įgyvendinti projektą, kuris būtų visapusiškai naudingas miestui ir suinteresuotoms šalims“, – darbo grupės posėdį reziumavo R. Baltuonis.

„Geotermos“ veiklos atnaujinimo darbo grupę sudarė „Klaipėdos energijos” atstovai: bendrovės generalinis direktorius Rolandas Baltuonis, finansų vadovas Karolis Kilius, šilumos tiekimo vadovas Darius Zakarauskas, gamybos vadovas Erlandas Kidolius, veiklos aptarnavimo vadovas Egidijus Preibys bei Klaipėdos universiteto atstovai: buvęs „Geotermos“ direktorius Sigitas Petrauskas, rektoriaus patarėjas Modestas Vitkus, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė Roma Stubrienė.