„Klaipėdos energijos“ darbuotojai: įmonėje taikomas mobingas

„Klaipėdos energijos“ darbuotojai: įmonėje taikomas mobingas

Savivaldybės įmonės „Klaipėdos energija“ darbuotojai prabilo apie mobingą – neva jie yra persekiojami ir žeminami. Toks skundas pasiekė Klaipėdos vadovus ir miesto tarybos narius. Tačiau „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius tvirtino, jog toks skundas yra visiškai nepagrįstas, o jį galimai parašė pokyčių nenorintys darbuotojai.

Jaučiasi žeminami ir persekiojami

„Daugiau tylėti nebegalime. Nesame šunys, esame ilgamečiai savivaldybės įmonės darbuotojai. Ir tai kas vyksta dabar, mums yra nesuprantama. Įmonėje, mūsų eilinių darbuotojų atžvilgiu, yra taikomas spaudimas, nesiskaitymas, žeminimas, taikomas vadinamas mobingas“, – dėstoma skunde „Dėl mobingo AB „Klaipėdos energija“, adresuotame Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriui, merui ir miesto tarybos nariams“.

Skundas anoniminis. Jį pasirašę darbuotojai tvirtino, kad nėra bailiai, tačiau dėl suprantamų priežasčių negali atskleisti savo tapatybės.

Skundo autoriai miesto vadovų prašo ir tikisi išsamaus tyrimo ir atsakymų. Jie pageidavo sužinoti, kodėl „Klaipėdos energijos“ vadovai eilinių darbuotojų tinkamai neinformuoja apie situaciją dėl COVID-19 ligos.

„Kai „Klaipėdos energijos“ darbuotojams buvo nustatyta COVID-19 infekcija, savo tiesioginių vadovų klausėme, kokia padėtis įmonėje, kiek užsikrėtusių, kiek karantinavosi, atsakymas – ne jūsų reikalas. Kad sužinotume tikrąją padėtį, kreipėmės į spaudą“, – rašoma skunde.

Jame taip pat dėstoma, jog „Klaipėdos energijoje“ tampa manija vaizdo kamerų statymas. Darbuotojai esą išsiaiškino, jog kameros statomos saugoti nuosavybę ir turtą nuo žalingo poveikio.

„Ar čia mes, darbuotojai, esame vagys ir turto niokotojai?“ – skunde klausia darbuotojai.

Jie taip pat nurodo, kad greta to, padalinių vadovai tarnybiniu transportu, kuris nepažymėtas specialiais lipdukais, gali naudotis neribotai 24 valandas per parą keturias dienas per savaitę.

„Įmonės darbuotojai, turintys kitą nuomonę, yra persekiojami. Geriausias to įrodymas neišlaikyti egzaminai, pastabos, darbo organizavimo pakeitimai, sutarčių peržiūrėjimas, nenumatytų pagal sutartis darbų skyrimas, o nesutikus – gen. direktoriaus geniali frazė „mums ne pakeliui“. Kas įdomiausia, kad darbo organizavimo pakeitimai vyksta karantino metu. Kadangi psichologinė atmosfera AB „Klaipėdos energijoje“ yra nepakeliama, vyksta persekiojimas, darbuotojų ignoravimas, vyresnybės įsigalėjimas, žemesnės grandies darbuotų žeminimas, supriešinimas, atsikratymas nenuolankių darbuotojų ir įkaitusi atmosfera, prašome imtis veiksmų, kurie užtikrintų darbuotojų teises ir orumą. Tai, kas vyksta mūsų įmonėje, yra akivaizdus mobingas visose grandyse. Daugelis mūsų esame ilgamečiai darbuotojai. Ar tokio elgesio nusipelnėme?“ – ir klausiama, ir prašoma skunde.

Profsajunga tyli

Bendrovės „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius Antanas Katinas tvirtino, jog visi skunde išdėstyti teiginiai ir kaltinimai yra laužti iš piršto.

„Aš manau, kad aš žinau, kas tas žmogus, kuris rašo skundus. O šis skundas, matyt, turi ir savo priešistorę, kuri jau siekia daugiau nei metus“, – kalbėjo A. Katinas.

Jis tvirtino, jog kai pradėjo vadovauti „Klaipėdos energijai“ pamatė, jog kai kurie darbuotojai turi problemų dėl alkoholio, todėl įmonėje buvo pastatyti alkoholio matavimo prietaisai ir darbuotojai, ateidami į darbą ir iš jo išeidami, privalėjo pasitikrinti blaivumą.

„Tada tas pats žmogus irgi kėlė klausimus, kad turbūt yra pažeidžiamos žmonių teisės, o aš turėjau pasiaiškinti ir merui, ir bendrovės valdymo organams. Mano pareiga yra pasirūpinti, kad žmogus ir pats būtų sveikas darbe, ir nesudarytų keblumų kolegoms. Dabar alkoholio matavimų prietaisų jau nebėra, nes sutartis buvo metams, tačiau jie tikrai davė savo efektą. Tiems, kam buvo sunku laikytis tvarkos, išėjo iš darbo“, – teigė A. Katinas.

Jis pabrėžė, jog „Klaipėdos energijoje“ veikia didelė darbuotojų profesinė sąjunga. Jai priklauso apie 100 darbuotojų, o įmonėje dirba apie 290 žmonių.

„Skatiname, kad profsąjunga būtų aktyvi. Ir manau, kad jei kažkas negerai, profsąjunga pirmiausia turėtų kelti klausimus“, – teigė vadovas.

Saugo asmens duomenis

Paprašytas pakomentuoti anoniminiame skunde išdėstytus teiginius, A. Katinas kiekvienam jų turėjo paaiškinimą. Jis neneigė, jog „Klaipėdos energijos“ teritorijoje yra statomos vaizdo kameros.

„Pas mus yra labai judri teritorija. Dabar yra šilumos gamybos metas, yra keturi biokuro katilai, jiems reikia privežti biokuro, tad pastoviai mūsų teritorijoje sukasi sunkvežimiai. Toje pačioje teritorijoje dirba ir tinklų darbuotojai, brigados. Reikia ir pačią teritoriją saugoti, juk buvo kažkada momentas, kai žmogus užlipo ant kamino ir nušoko su parasparniu, o paskui vaizdelį į „Youtube“ įsidėjo. Aš tikrai nesėdžiu visą dieną žiūrėdamas į tas kameras, stebėdamas, kas ką veikia. Visi plius minus protingi žmonės esame, visos tos kameros yra užtikrinti saugumą tiek mūsų veiklos, tiek darbuotojų“, – pabrėžė A. Katinas.

Neseniai dvi vaizdo stebėjimo kameros buvo pastatytos ir įmonės patalpose. Jų tikslas – stebėti, kad darbuotojai nesibūriuotų, nes yra netikinčių, kad koronavirusas egzistuoja, todėl jie nesilaiko saugumo reikalavimų.

„Iš aštuonių koronaviruso atvejų, rugsėjo pradžioje nustatytų mūsų įmonėje, du buvo besimptomiai. Tad jei neprižiūrėsime, kad visi laikytųsi prevencijos priemonių, saugumo reikalavimų, tokie besimptomiai atvejai gali išguldyti visą įmonę, o mes privalome užtikrinti šilumos tiekimą“, – teigė A. Katinas.

Paklaustas, ar darbuotojams nebuvo teikiama informacija apie koronavirusu užsikrėtusius kolegas, generalinis direktorius neslėpė, kad sergančiųjų pavardės tikrai nebuvo įvardytos.

„Yra asmens duomenų apsauga, kurios privalome laikytis. Padalinių vadovai ir aš žinojome situaciją, bet nemanau, kad kitiems darbuotojams jos trūko, kad neatsakėme į rūpimus klausimus“, – dėstė A. Katinas.

Sumažės atlyginimai

Skunde išdėstyta informacija, kad padalinių vadovai neribotai naudojasi tarnybiniu transportu yra tiesa, tačiau joks nusižengimas neva nedaromas.

„Neseniai atnaujinome techniką ir galbūt ne visą tarnybinį transportą spėjome pažymėti, bet šiaip manau, kad viskas yra sužymėta. O dėl naudojimo – mes dirbame 24 valandas per parą, turime daugiau nei 300 kilometrų tinklų, vadovai turi slenkantį budėjimo grafiką, tad tie vadovai turi teisę visą parą naudotis tarnybiniu transportu darbo reikmėms. Beje, pusėje automobilių yra įdiegta sekimo sistema“, – aiškino A. Katinas.

Skunde išdėstyti faktai, jog įmonėje vyksta darbuotojų egzaminavimas ir darbo sutarčių peržiūrėjimas gali būti susiję su tuo, jog stengiamasi pagerinti darbuotojų įgūdžius ir efektyvinti įmonės veiklą.

„Tam įtakos turėjo „Vilniaus vandenų“ nelaimė, kai keturi žmonės užduso šulinyje. Reikia mokytis iš svetimų klaidų. Mūsų Tinklų tarnybos žmonės taip pat lenda į šulinius, todėl jie turi sugebėti vienas kitą ištraukti, jei įvyktų kokia nelaimė. Asmeniniu savo nurodymu paprašiau Tinklų tarnybos viršininko, kad tie žmonės, kurie lenda į šulinius, iš naujo būtų pratestuoti. Idealumo nebuvo, padarėme išvadas, nupirkome papildomų priemonių. Tegul darbuotojai skundžiasi, bet tai yra geriau nei žiūrėti į žuvusio darbuotojo šeimos narių akis“, – tvirtino A. Katinas.

Pastaruoju metu, anot jo, svarstoma atsisakyti avarinės tarnybos budėjimo naktimis.

„Mes daug investavome į tinklų atnaujinimą, jų patikimumą, tad neberacionalu per žiemą tų žmonių laikyti įmonėje ir ypač tamsiu paros metu. Dieną darbo tikrai yra, bet naktį – ne. Padalinių vadovų paprašiau pateikti statistiką, kiek avarinių iškvietimų dėl tinklų gedimo buvo pastaruoju metu. Paaiškėjo, kad nė vieno. Todėl dalį darbuotojų siunčiame į budėjimą iš namų. Tai reškia, kad žmonėms naktimis nebereikės eiti į darbą, bet jie privalės per valandą, esant reikalui, prisistatyti į darbo vietą, todėl niekur negali išvykti per savo budėjimo laiką. Už tai bus mokamas atlyginimas, tačiau jis mažesnis nei už naktinį darbą, matyt, dėl to darbuotojai yra nepatenkinti“, – svarstė A. Katinas.

Tokius pokyčius, kai avarinės tinklų tarnybos žmonėms nebereikės dirbti naktimis ketinama įdiegti nuo gruodžio 1-osios. Tokia praktika esą taikoma ir bendrovėje „Klaipėdos vanduo“, ir kitų miestų šilumą tiekiančiose įmonėse.

„Klaipėdos energijos“ darbuotojų skundas dėl mobingo miesto tarybos narius pasiekė tik pirmadienį, nors jis Klaipėdos vadovams buvo išsiųstas dar lapkričio 3 dieną.

„Atviros Klaipėdos“ žiniomis, šis skundas veikiausiai bus perduotas nagrinėti „Klaipėdos energijos“ valdybai.

„Jokios problemos nematau, galime nagrinėti“, – teigė A. Katinas.

https://www.atviraklaipeda.lt/2020/11/18/klaipedos-energijos-darbuotojai-imoneje-taikomas-mobingas/