Klaipėdos šilumininkų finansiniai rezultatai rodo stabilumą

Per metus kelis kartus išaugusios dujų, biokuro ir elektros energijos kainos smogė ne tik gyventojams, bet ir daugumai verslo įmonių. Klaipėdą ir Gargždus centralizuotai šiluma aprūpinanti AB „Klaipėdos energija“ energetinę krizę sutiko tinkamai pasiruošusi – tai rodo preliminarūs šių metų finansiniai rezultatai bei klientams tiekiamos šilumos kaina.

Šį šildymo sezoną ji yra antra pagal pigumą tarp šalies didmiesčių.

Energetikų finansai atidžiai kontroliuojami

Lietuvos vartotojus centralizuota šiluma aprūpinantys tiekėjai, skirtingai nei kitos verslo sritys, negali uždirbti neribotų pelnų, nes energetikams pelno maržą nustato valstybės institucija – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). VERT sistemingai analizuoja bendrovės finansinius rodiklius, kas mėnesį patikrina ir patvirtina vartotojams tiekiamos šilumos kainas. Jeigu bendrovė uždirba viršpelnį, sekančiais metais atitinkamai mažinama šilumos kaina, kad klientai nepermokėtų už šilumą. Kasmet privalomai atliekamas ne tik finansinis, bet ir reguliuojamos veiklos auditas.

Įmonės veiklą stebi bei kontroliuoja ir jos savininkai. Per akcininkų paskirtus stebėtojų tarybos ir valdybos narius iškeliami veiklos tikslai, investicijų planai, analizuojami finansiniai rodikliai. Pagrindinį darbą atlieka valdyba – ji net keletą kartų per mėnesį turi spręsti aktualiausius klausimus, įvertinti įmonės darbą. Stebėtojų taryba taip pat kas ketvirtį išanalizuoja AB „Klaipėdos energija“ veiklos ataskaitas. O šiemet pirmą kartą bendrovės veiklos rezultatus vertino ir miesto politikai – balandį Klaipėdos miesto Tarybos nariai vienbalsiai pritarė AB „Klaipėdos energija“ 2021 m. ataskaitai. Nors dėl pernai prasidėjusio staigaus kuro kainų kilimo bendrovei finansiškai tai buvo vieni prasčiausių metų per pastaruosius penkerius metus.

„Energetinės ir ekonominės krizės sąlygomis turėti teigiamą veiklos rezultatą yra daugelio mūsų sektoriaus kolegų svajonė. Sprendžiant iš dabartinių duomenų, šiemet AB „Klaipėdos energija“ prognozės optimistiškesnės – tikėtina, kad metus baigsime „su pliusu“, uždirbsime apie 800 tūkst. eurų pelno“, – pasakojo Kęstutis Jonkus, AB „Klaipėdos energija“ finansų direktorius.

Lietuvos energetikai pernai uždirbo 13 kartų mažesnį pelną nei 2020 m.

Lietuvos šilumos tiekėjų pelningumo rodikliai

Atsinaujinantys energijos šaltiniai – nauda miestui

Prieš septynerius metus AB „Klaipėdos energija“ pradėjo mažinti gamtinių dujų naudojimą ir pasuko į atsinaujinantį kurą – pasistatė pirmuosius biokuro katilus. Dabar bendrovė naudoja jau 6 biokuro katilus, o metiniame kuro balanse biokuras sudaro 85 proc. Pasirodo, jog savalaikis investavimas į biokuro katilų įrengimą, ekonomaizerius, absorbcinį šilumos siurblį ir kitus techninius patobulinimus „Klaipėdos energijai“ leido ne tik stabilizuoti šilumos kainą, bet ir padeda uždirbti pajamas, parduodant nepanaudotus apyvartinius taršos leidimus (ATL).

Europos Sąjungoje dar 2005 m. pradėjo veikti apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Europos bendrijos šalys, siekdamos sumažinti klimato kaitą, susitarė, kad kiekviena daug energijos suvartojanti įmonė gautų leidimus išmesti atitinkamą kiekį šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD). Jeigu įmonė investuoja į švaresnę gamybą, atsinaujinančią energiją, išteklius taupančias inovacijas, ji gali sutaupyti taršos leidimus ir parduoti juos tiems, kam jų nepakanka.

Tad sumažinusi šilumos gamybą iš mazuto ir gamtinių dujų AB „Klaipėdos energija“ kasmet sutaupo taršos leidimus, kuriuos parduoda rinkoje.  

Planuojama, kad šiemet pajamos iš parduodamų ATL leis bendrovei metus baigti be nuostolių ir pasiekti akcininkų iškeltus tikslus.

Didžiausia AB „Klaipėdos energija“ akcininkė yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Ji valdo virš 75 procentų bendrovės akcijų, o gauti dividendai panaudojami miesto atnaujinimo projektams.

AB „Klaipėdos energija“ iki energetinės krizės daugiau nei dvigubai viršijo akcininkų lūkesčius