Mažėjančios šilumos kainos ir šiltesnis kovas lėmė mažesnes šildymo sąskaitas
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos preliminariais duomenimis, gyventojus pasieksiančios kovo mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai apie 12 proc. mažesnės nei 2022-ųjų kovą ir net 20 proc. mažesnės nei šių metų vasarį. Atskiruose miestuose ir skirtinguose pastatuose šis pokytis gali reikšmingai skirtis nuo vidurkio, nes miestams nustatomos skirtingos šilumos kainos, o kiekviename pastate sąskaitos dydį lemia pastato energetinė būklė ir šilumos suvartojimas.
Šį kovą vidutinė lauko oro temperatūra Lietuvoje siekė apie +2,5 0C šilumos, praėjusių metų kovą buvo vėsiau +1,5 0C šilumos, o šį vasarį -0,2 0C šalčio. Šiltesnis kovas lėmė apie 6 proc. mažesnį šilumos suvartojimą (kWh/ m2) patalpų šildymui daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose nei prieš metus. O dėl 6 proc. vidutiniškai šalyje per metus sumažėjusios šilumos kainos, galutinis šilumos sąskaitų dydis bus vidutiniškai apie 12 proc. mažesnis.
Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, šių metų kovo mėnesį vidutiniškai išleis apie 86 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1098 kWh (18 kWh/m2) šilumos. Prieš metus tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 1170 kWh (19,5 kWh/ m2), o vidutinės sąskaitos už šilumą sudarė apie 97 eurus.
Mažiausiai energijos naudojančiuose naujos statybos daugiabučiuose 60 kv. metrų ploto butų šildymui šių metų kovą vidutiniškai suvartota apie 444 kWh (7,4 kWh/ m2). Čia mokėjimai už šilumą mažiausi – apie 35 eurus, prieš metus buvo apie 40 eurų.
Daugiausia šilumos vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės daugiabučiuose, kuriuose šildymui kovą reikėjo vidutiniškai apie 1512 kWh šilumos (25 kWh/ m2). Tai gyventojams kainuos vidutiniškai apie 118 eurų.
Atkreipiame dėmesį, kad aukščiau pateikti vidutiniai dydžiai pastatų grupėms, o atskiruose miestuose ir skirtinguose namuose gali reikšmingai skirtis.
Šilumos kainų dydį labiausiai lemia gamtinių dujų ir biokuro įsigijimo kainos energijos išteklių biržose. Nuo šių metų pradžios šilumos kainas pavyko stabilizuoti, pastaruoju metu jau fiksuojamas mažėjimas: kovą šiluma kainavo 7,8 ct/kWh be PVM, vasarį buvo beveik 10 procentų daugiau – apie 8,7 ct/kWh be PVM. Prieš metus vidutinė šilumos kaina Lietuvoje siekė 8,3 ct/kWh be PVM. O balandžio mėnesį šilumos kaina šalyje dar labiau nukris iki 7,2 ct/kWh be PVM (daugiau informacijos https://www.vert.lt/siluma/Puslapiai/statistika.aspx ). Pažymėtina, kad vietinis biokuras išlieka apie 5 kartus pigesnis už importuojamas gamtines dujas, todėl miestuose, kur biokuro dalis didžiausia – šilumos kainų augimas šią žiemą buvo daug švelnesnis.
Priminsime, jog siekiant sušvelninti energetinės krizės pasekmes, šį šildymo sezoną gyventojams šilumos ir karšto vandens kaina taikoma be 9 % pridėtinės vertės mokesčio (PVM), nes PVM kompensuojamas Valstybės biudžeto lėšomis. 0 % PVM tarifas turėtų būti taikomas ir kitą šildymo sezoną (iki 2024 m. balandžio pabaigos)..
Pateikti skaičiai tik vidutiniai šalyje, tačiau faktinėms šildymo sąskaitoms didelę įtaką turi ne tik šilumos kaina, kuri atskiruose miestuose gali skirtis iki 2-3 kartų, bet ir klimatinės sąlygos atskiruose regionuose bei energetinė pastato kokybė. Šilumos suvartojimas vienam kvadratui ploto apšildyti tame pačiame mieste gali skirtis iki 10 kartų. Tai priklauso nuo pastato dydžio, geometrijos, aukščio, sienų ir langų kokybės, stogo ir rūsio būklės. Didelę įtaką turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis ir visą šį ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos.
Primename, jog valstybė teikia paramą inžinerinei renovacijai, 2022 m. skelbtame kvietime buvo galima gauti net 80 procentų subsidiją vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų sutvarkymui (daugiau informacijos www.apva.lt). Tai galimybė dėl prastos šilumos kokybės kenčiantiems daugiabučių gyventojams pagerinti šildymo kokybę ir džiaugtis jaukiais namais. Šiuo metu kvietimas sustabdytas sulaukus daug paraiškų ir pilnai panaudojus numatytą 4 mln. eur paramos sumą. Tikimasi, kad artimiausiu metu bus paskelbtas naujas kvietimas ir atnaujintos paramos sąlygos, todėl raginame gyventojus ir pastatų valdytojus rūpintis energijos suvartojimo mažinimu, planuoti taupymo priemones ir pradėti ruošti paraiškas jau dabar. Šiuo metu galima teikti paraiškas kompleksinei daugiabučių renovacijai, siekiant aukštesnės energinio naudingumo klasės (daugiau informacijos: modernizuok.apva.lt).
Valstybė šį šildymo sezoną taip pat kompensuoja būsto šildymo išlaidas sunkiau besiverčiantiems ir net vidutines pajamas uždirbantiems šalies gyventojams. Sužinoti, ar priklauso kompensacija, reikia kreiptis į savivaldybę arba pasinaudoti www.spis.lt esančia skaičiuokle. Primename, kad siekiant gauti paskirtąją kompensaciją reikia laiku atsiskaityti už suvartotą šilumą arba sudaryti su šilumos tiekėju mokėjimų atidėjimo sutartį. Paskirtoji kompensacija bus mokama ir už jau praėjusį šildymo laikotarpį.
Vidutiniai mokėjimai už šilumą 2023 metų kovo mėn., lyginant su vasario ir 2022 m. kovo mėnesiais
Apie šilumos suvartojimą Lietuvos daugiabučiuose 2022/2023 m. ir ankstesnių metų šildymo sezono metu rasite LŠTA renkamoje statistikoje: lsta.lt/silumos-ukis/silumos-suvartojimas/