Oro užterštumas Klaipėdoje: atsakingos tik energetikos įmonės?

Kasmet, atėjus šaltajam metų sezonui, uostamiesčio gyventojai susiduria su padidėjusiu oro užterštumu kietosiomis dalelėmis. Kaltinimų dėl ženkliai padidėjusių kietųjų dalelių koncentracijos ore dažniausiai sulaukia energetikos įmonės. Tačiau ar tikrai dėl oro taršos atsakingos tik jos?

Prasidėjus šalčiams ir įsivyravus nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, kietųjų dalelių koncentracijos lygis ore visuomet ženkliai padidėja. „Tam įtakos turi ne tik energetikos įmonių veikla, bet ir šaltuoju metų laiku kūrenamos privačių namų krosnys“, – kalbėjo Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė, atliekanti skyriaus vedėjos pareigas, Vilma Bimbaitė.

Pašnekovės teigimu, tokius kietųjų dalelių padidėjimo atvejus mūsų šalyje 40 procentų lemia įsisenėję gyventojų įpročiai šildyti namus kietuoju kuru.

Būtent kūrenant krosnis smulkių kietųjų dalelių į orą patenka daugiausiai. „Todėl kietojo kuro deginimas tikrai turi neigiamą poveikį mūsų sveikatai. Labai svarbu, kaip ir ar iš viso žmonės prižiūri savo šildymo sistemas, kokias jas turi ir kokiu kuru kūrena. Šlapių malkų deginimas išmeta kur kas daugiau teršalų į orą negu sausų. O ką jau kalbėti apie kitas įvairias atliekas, kurios vis dar kūrenamos krosnyse“, – situaciją komentavo pokalbininkė.

Deginamo kuro kokybė, anot V. Bimbaitės, yra vienas iš svarbiausių aspektų, kalbant apie oro taršą. „Svarbu, kaip deginamas kuras sudega šildymo įrenginyje. Tačiau jeigu krosnis ar kitas šildymo įrenginys yra nevalytas, dūmtraukis yra apsinešęs suodžiais, tada į šildymo sistemą patenka mažiau deguonies, nėra traukos ir degimo procesas vyksta žemoje temperatūroje. Todėl tokiu atveju į aplinkos orą išsiskiria žymiai daugiau teršalų“, – teigė pašnekovė.

Bet jeigu šildymo sistema yra švari ir susidaro aukšta degimo temperatūra, geriau sudega dujiniai teršalai, o taip pat mažiau išskiriama kietųjų dalelių.

Kai kuriose Europos sąjungos šalyse jau yra vykdomas papildomas gyventojų, besišildančių kietuoju kuru apmokestinimas. Prieš keletą metų apie panašius planus girdėjome ir Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Aplinkos oro vyresnioji patarėja Elena Auglienė teigia, kad tuo metu buvo rengiamas Nacionalinis oro taršos mažinimo planas, kurio metu buvo planuojama riboti konkrečiai anglių deginimą privačiuose namuose. „Tačiau apie tai, jog gyventojai bus papildomai apmokestinti taršos mokesčiu kūrenantys krosnis apskritai kietu kuru, kalbos tikrai nebuvo“, – akcentavo patarėja.

Naujoji vyriausybė savo programoje akcentuoja, kad iki 2024 m. bus panaikintos visos mokesčių lengvatos naudojamos iškastiniam kurui ir bus atsisakyta anglies bei naftos produktų šilumos sektoriuje. Programoje pabrėžiama, kad siekiant atspindėti tikrąją gamtos išteklių kainą, sektorinė mokesčių politika bus perorientuota į aplinkosauginius tikslus, išplėsta gamintojų atsakomybė ir užtikrintas „teršėjas moka“ principo taikymas.

„Šiuo metu kaip tik derinamas šios programos įgyvendinimo priemonių planas. Į kokius veiksmus šie planai pavirs ateityje – dar neaišku, tačiau, panašu, kad pokyčių tikrai sulauksime“, – kalbėjo E. Auglienė.

Tačiau oro užterštumo padidėjimą Lietuvoje didina ir privačių garažų savininkai, kurie vis dar nemato nieko blogo šildydamiesi panaudotais mašinų ar laivų variklių tepalais. „Tokie asmenys daro nusikaltimą tiek sau, tiek ir aplinkinių gyventojų sveikatai. Žmonės tikrai neturėtų būti pakantūs taip besielgiančių asmenų atžvilgiu ir, užuosdami ar įtardami, kad yra deginami panašūs produktai, kuo greičiau pranešti apie tokius pažeidimus“, – ragino V. Bimbaitė.

Išaiškinus tokį nusižengimą, pažeidėjui skiriama bauda iki 300 eurų. „Tačiau prieš tai dar reikia įrodyti, kad asmuo tikrai degino tokį kurą. Nes jeigu žmogus tokį pažeidimą padarė savo privačioje valdoje, pareigūnas ar inspektorius tai patikrinti gali tik tokiu atveju, jeigu gyventojas jį įsileidžia ir geranoriškai pats parodo, kokiu kuru šildosi. Todėl įrodyti šį nusikaltimą yra labai sudėtinga“, – pasakojo specialistė.

Kaimyninėje Lenkijoje, įtarus, kad asmuo šildosi kenksmingu sveikatai kuru, pareigūnai gali bet kada patikrinti net ir privačių asmenų gyvenamuosiuose namuose esančius šildymo įrenginius. „Nes tai laikoma viešosios tvarkos pažeidimu. Ir iš tikrųjų, remiantis užsienio šalių praktika (Vokietijos, Austrijos, Čekijos ir t.t.), tokie gyventojų patikrinimai turėtų būti vykdomi kasmet“, – akcentavo pašnekovė.

Kietosios dalelės yra laikomos vienu pavojingiausių teršalų. Jos patenka ne tik į viršutinius kvėpavimo takus, bet ir į kraujotaką. Todėl kuo dalelės smulkesnės, tuo giliau jos gali pakliūti į žmogaus organizmą.

„Kietosios dalelės yra labai kompleksiškos sudėties: jose gali būti ir sunkiųjų metalų, ir sieros dioksido, azoto oksidų, taip pat jos gali pernešti ir įvairius virusus. Patekusios į kvėpavimo takus ar kraujotaką, jos veikia visą organizmą, sukeldamos ne tik širdies ir kraujagyslių ligas ar kvėpavimo takų sutrikimus. Tokie teršalai žmogui gali sukelti ir kitų organų negalavimus“, – akcentavo V. Bimbaitė.

Nacionalinės visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, oro taršai kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu ir kitais teršalais ypač jautrūs yra kūdikiai, vaikai, nėščiosios, pagyvenę asmenys, asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo sistemos bei kraujotakos sistemos ligomis.

Šie asmenys priskiriami rizikos grupei ir turėtų labiau saugotis. Dažniausiai gali pasireikšti šie ūmaus teršalų poveikio požymiai: akių, nosies ir gerklės dirginimas, dusulys, kosulys, susilpnėjusi plaučių funkcija (ypač sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga), padidėjęs kvėpavimo takų imlumas kvėpavimo takų infekcijoms (ypač vaikų), paūmėjusios kvėpavimo takų alerginės uždegiminės reakcijos.

NVSC, padidėjus oro užterštumo sąlygoms rekomenduoja:

• Rizikos grupei priklausantiems asmenims lauke būti toliau nuo matomų taršos šaltinių (judrių gatvių, rūkstančių kaminų, vietų kuriose jaučiamas specifinis kvapas), jeigu tai neįmanoma, geriau likti namuose ir stebėti sveikatą.
• Sportuojantiems lauke, pasirinkti vietas, esančias toliau nuo taršos šaltinių, o trukmę koreguoti pagal savijautą.
• Dėl darbo ar kitų priežasčių ilgą laiką būnantiems užterštose vietose, dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones (kurių techniniuose reikalavimuose nurodyta, kiek galima būti aplinkoje, atsižvelgiant į oro teršalų koncentraciją).
• Likus namuose neatidarinėti  orlaidžių, langų ir durų; važiuojant autotransporto priemonėmis sandariai uždaryti langus.
• Vertinti savo sveikatos būklę ir prastai pasijutus (atsiradus simptomams) nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Komentaras:

Julius Kasnauskas, AB „Klaipėdos energija“ Vartotojų priežiūros grupės vadybininkas, aplinkos inžinerijos magistras

„Keistai atrodo, kai skelbiant apie padidėjusią oro taršą nuotraukose ar reportažuose rodomi mūsų katilinių kaminai. Iš tų kaminų veržiasi ne dūmai, o vandens garai.

Senųjų kaminų aukštis viršija 100 metrų. Jie pastatyti tuomet, kai dar buvo deginama akmens anglis, mazutas, kad susidarę teršalai vėjo būtų nunešti kuo toliau. Anuomet į aplinkos apsaugą buvo žiūrima „skiesk ir išskaidyk“ principu, paremtu natūraliu gamtos gebėjimu asimiliuoti taršą. Per šį laikotarpį daug kas pasikeitė: įmonėje naudojamas švaresnis kuras, ekologiškesnės gamybos technologijos ir strategijos, mažesnė ne tik išmetimų, bet ir vizualinė tarša – dabar statome gerokai žemesnius kaminus.

AB „Klaipėdos energija“ darbuotojai ir kontroliuojančių aplinkosaugos institucijų atstovai mūsų katilinėse nuolat atlieka kietųjų bei kitų dalelių matavimus. Mes šilumos gamybai naudojame apie 90 procentų biokuro, o likusi dalis – gamtinės dujos. Deginant biokurą išmetamą kietųjų dalelių kiekį sumažiname daugiau nei 90 proc., o degant gamtinėms dujoms kietųjų dalelių susidaro ypatingai maži kiekiai, dėl kurių sveikatos specialistai tikrai neskelbia rekomendacijų neiti į lauką. Tad kalbos, kad dėl padidėjusios oro taršos mieste kalti šilumininkai, yra iš piršto laužtos“.