Specialistų patarimai: šilumą taupyti verta

Šildymas – būtina ir mums gyvybiškai svarbi paslauga. Ne šiaip sau sugalvota ir teisės aktais Lietuvoje įtvirtinta higienos norma, kad gyvenamosiose patalpose turi būti ne žemesnė nei 18 laipsnių šiluma. Nes ilgesnį laiką būnant vėsiose patalpose žmonėms kyla peršalimo ir su tuo susijusių ligų pavojus.

Turbūt pastebėjote, kad šilumos negalima išsaugoti net ir labai sandarioje patalpoje. Ji vis kažkur „dingsta“. Ir dėsningumas akivaizdus: kuo prastesnė pastato būklė (nesandarūs langai, neapšiltintas stogas, prasta sienų ar pamatų šiluminė izoliacija, seni radiatoriai ir pan.), tuo šiluma greičiau išgaruoja – patiriami dideli šilumos nuostoliai, didesnės sąskaitos už šildymą.

Kaip, priklausomai nuo namo būklės, skiriasi suvartojimas ir mokesčiai už šildymą Klaipėdoje 2021 m. sausio, vasario ir kovo mėn. galite matyti šioje lentelėje:

                                 Šiluma KWh/m²/mėn. ir mokėjimai Eur/m²/mėn.

Akivaizdu, kad už šilumą mažiausiai mokėjo modernizuotų daugiabučių namų gyventojai – vidutiniškai 0,56 euro už kvadratinį metrą (Eur/m²). Iš dalies atnaujintų namų gyventojai – po 0,87 Eur/m², o senos statybos ir prastos šiluminės izoliacijos namų gyventojams teko mokėti 1,01 Eur/m². Išvada paprasta: jei namai nesandarūs, energijos šildymui sunaudojama daugiau, taigi ir mokėjimai už šilumą didesni. 

Ką daryti? Kaip sutaupyti?

Pastato konstrukcijos dalinis ar pilnas atnaujinimas labiausiai įtakoja šilumos sąnaudų sumažėjimą, tačiau šios priemonės yra brangios, atsiperkančios per ilgesnį laiką. Tuo tarpu paprastas veiksmas – šilumos punkto modernizavimas gali leisti taupyti iki 10 procentų iki šiol naudojamos šilumos.

Jei butuose įrengti termostatiniai vožtuvai, jų pagalba sumažinus  dviem – trimis laipsniais nenaudojamų patalpų oro temperatūrą, taupysime šildymui sunaudotą šilumą.

Vasarą remontuojant butus atsiranda galimybė pakeisti senus ketinius radiatorius efektyvesniais konvektoriais (plieniniais plokšteliniais radiatoriais) ar bent po jais įrengti šiluminės izoliacijos sluoksnį, žiemą trukdysiantį šilumai per sieną lengvai „tekėti” į lauką. Jei izoliacijos paviršius dar padengtas blizgiu paviršiumi – efektas bus dar didesnis.

Šilumos taupymu reikia rūpintis. Pastatų gyventojai ir juos atstovaujantys administratoriai, turėtų nuolat reikalauti iš savo pasirinktų prižiūrėtojų ne tik reguliariai pateikti šilumos naudojimo apžvalgas, bet realias, konkrečiam pastatui pritaikytas ir ekonomiškai pagrįstas rekomendacijas šilumos ūkio tobulinimui.

Kiekvienas namas nusidėvi, todėl, siekiant pratęsti jo tarnavimo laiką ir norint efektyviai naudoti energiją, jį būtina atnaujinti. Atlikus kompleksinę namo renovaciją daugiabutis ne tik pagražėja, bet ir sutaupoma šiluma, kuri buvo tiesiog prarandama per nesandarias sienas, stogą, langus. Praktika rodo, kad apšiltinus namą ir atnaujinus šilumos bei karšto vandens sistemą, gyventojų sąskaitos sumažėja perpus.

Energijos taupymui įtakos turi ir pačių vartotojų įpročiai. Daugelis mielai pasinaudotų galimybe savarankiškai reguliuoti šilumos naudojimą. Tai įmanoma, kai ant radiatorių sumontuojami termostatai – prietaisai, padedantys reguliuoti į radiatorius patenkančios šilumos kiekį. Visiškai renovuotame name pertvarkius  pastato šildymo sistemą, o butuose įrengus šilumos apskaitos prietaisus arba šilumos daliklius, pagal individualius poreikius galima reguliuoti konkrečios patalpos temperatūrą.

Norint taupyti šilumą, pirmiausia reikėtų pradėti nuo dalinės daugiabučių renovacijos – vidaus inžinierinių sistemų sutvarkymo. Ant šildymo sistemos stovų įrengus balansinius ventilius ir subalansavus namo šildymo sistemą, pakeitus susidėvėjusius vamzdynus, juos izoliavus ar atnaujinus pastato rūsyje esančių vamzdynų bei visą šilumos punktuose esančios armatūros šilumos izoliaciją, šilumos suvartojimas sumažėja ir  pagerėja šilumos paskirstymo namo butuose tolygumas.

Renovuoti – verta, nes:

• Apsaugosite pastato konstrukcijas ir atnaujinsite inžinerines sistemas – prailginsite pastato ilgaamžiškumą ir išvengsite netikėtų išlaidų įvykus avarijoms ar vykdant remonto darbus.
• Pagerės gyvenimo kokybė, kuri tiesiogiai priklauso nuo namų ir aplinkos, kurioje gyvename.
• Padidės būsto vertė – atnaujintas būstas tampa daug patrauklesne investicija.
• Sutaupysite – už šildymą mokėsite 25 – 60 proc. mažiau, nei prieš daugiabučio renovaciją.
• Prisidėsite prie klimato kaitos mažinimo. Atnaujinto daugiabučio 60 kv. metrų butas per šildymo sezoną sutaupo daugiau nei toną anglies dioksido dujų, nepatenkančių į atmosferą.

Energetinį efektyvumą didinančios atnaujinimo priemonės:

• Išorinių sienų, rūsio perdangos ir cokolio šiltinimas leis sutaupyti nuo 10 iki 30 proc.
• Langų keitimas ir balkonų stiklinimas leis sutaupyti nuo 5 iki 15 proc.
• Laiptinių lauko durų keitimas leis sutaupyti nuo 5 iki 10 proc.
• Stogo ar perdangos šiltinimas leis sutaupyti nuo 5 iki 20 proc.
• Šildymo ir karšto vandens sistemos atnaujinimas leis sutaupyti nuo 5 iki 20 proc.

Daugiau patarimų, kaip butuose paprastomis priemonėmis galima taupyti šilumą, AB „Klaipėdos energija“ interneto svetainėje https://www.klenergija.lt/energijos-taupymas/