Pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui, pagrindinės centralizuoto šildymo tiekėjos Klaipėdos ir Gargždų miestams – AB „Klaipėdos energija“ – veikla nesustojo. Bendrovė vartotojams ir toliau tiekė karšto vandens paslaugą, o tuo pat metu intensyviai ruošėsi naujam šildymo sezonui. Kelis mėnesius trukę darbai vyko tiek šilumos tinkluose, tiek katilinėse – nuo vamzdynų, įrenginių remonto iki naujų technologijų diegimo. Šie darbai atliekami tam, kad šaltuoju metų laiku šiluma gyventojus pasiektų nepertraukiamai, efektyviai ir kuo mažesnėmis sąnaudomis.

Pirmieji darbai – pastato viduje

Dar prieš prasidedant šildymo sezonui būtina užtikrinti, kad pastatų šilumos ir karšto vandens sistemos būtų paruoštos naujam šildymo sezonui ir atitiktų Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu patvirtintas  Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles. Pagal teisės aktus pastato valdytojas turi pasirašyti aktą ir privalo pateikti jo kopiją šilumos tiekėjui. Jei sistemoje numatomi trūkumai, juos pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas privalo pašalinti iki šildymo sezono pradžios. Nepateikus šio akto, šilumos vartoti pastate negalima.

Netvarkingų šilumos sistemų pasekmes pirmiausia pajunta patys gyventojai – šiluma pasiskirsto netolygiai, kai kurie radiatoriai lieka šalti, patalpose juntamas diskomfortas. Dėl besikeičiančios oro temperatūros ar nesubalansuotos sistemos padidėja šilumos suvartojimas, todėl gyventojai moka daugiau, nors šilumos į jų būstus daugiau nepatenka.

Reguliari priežiūra atsiperka

Šildymo įrenginiai šaltuoju metu dirba dideliu slėgiu ir aukštoje temperatūroje, todėl per sezoną gali nusidėvėti ar juose atsirasti pažeidimų. Patikrinus sistemą dar vasarą, galima iš anksto pasiruošti naujam šildymo sezonui ir išvengti netikėtų sutrikimų, kai šiluma reikalinga labiausiai.

Kaip įmanoma greičiau po šildymo sezono pabaigos, bendrovės specialistai pirmiausia tikrina šilumos trasas ir atlieka hidraulinius bandymus. Jų metu tikrinamas vamzdynų stiprumas, juose laikinai padidinant slėgį. Vasarą, bandymų metu, vartotojams 1 dienai buvo nutraukiamas karšto vandens tiekimas. Šių metų bandymų rezultatai džiugina – nustatyta mažiau defektų nei pernai. Tai rodo, kad reguliari tinklų priežiūra ir modernizacija duoda naudos – šilumos tiekimo sistema tampa vis atsparesnė ir patikimesnė. „Klaipėdos energija“ siekia ateityje dar labiau sutrumpinti laikiną karšto vandens tiekimo nutraukimo laiką, o galbūt jo visai atsisakyti, diegiant pažangesnius tinklų tikrinimo sprendimus. 

Kartu su sistemingu tinklų tikrinimu bendrovė investuoja į jų atnaujinimą ir plėtrą. Iki naujo šildymo sezono pradžios Klaipėdos mieste rekonstruota apie 1880 m, o Gargžduose apie 166 m šilumos tinklų. Taip pat pastatyta naujų šilumos tinklų – apie  2196 m.

Šiuo metu „Klaipėdos energija“ eksploatuoja 232,4 km šilumos tinklų, iš kurių net 72 % yra rekonstruota. Tai vienas geriausių rodiklių tarp visų Lietuvos šilumos tiekimo įmonių, kuris patvirtina, kad didžioji dalis bendrovės šilumos sistemos atitinka šiuolaikinius patikimumo ir efektyvumo standartus.

Pasibaigus šildymo sezonui taip pat buvo vykdomi visų šilumos gamybos įrenginių techninės būklės vertinimo bei pasiruošimo naujam šildymo sezonui darbai. Pasitinkant naują šildymo sezoną buvo išvalyti biokuro katilai ir jų pakuros, atliktos įrenginių vidaus apžiūros, pakeisti susidėvėję elementai ir suremontuoti kiti gamybiniai įrenginiai. Taip pat patikrintos pagrindinių įrenginių saugumo automatikos sistemos bei atliktos matavimo prietaisų metrologinės patikros, sėkmingai atlikti visi privalomi katilinių įrenginių bei elektros tiekimo ir paskirstymo tinklų įrangos techninio aptarnavimo darbai ir bandymai.

Šilumos gamyba žengia modernumo ir tvarumo link

Šalia nepertraukiamai vykdomų eksploatuojamų įrenginių techninės priežiūros darbų,  bendrovės specialistai nuolat ieško naujų idėjų, techninių sprendinių ir būdų, kaip padidinti šilumos gamybos ir tiekimo procesų patikimumą, pagerinti šių technologinių procesų efektyvumo rodiklius bei sumažinti bendrovės vykdomos veiklos neigiamą poveikį aplinkai. Todėl „Klaipėdos energija“ siekdama šių strateginių tikslų jau nuo pavasario pradėjo ir tęsia naujų technologijų diegimo, eksploatuojamų įrenginių rekonstrukcijos ir modernizavimo, procesų automatizavimo bei skaitmenizavimo investicinių projektų įgyvendinimą.

Besiruošiant naujam šildymo sezonui buvo įgyvendinti ir iš anksto suplanuoti naujos įrangos diegimo, modernizavimo bei automatizavimo projektai, didinantys šilumos gamybos ir tiekimo įrenginių patikimumą ir efektyvumą. Gargždų katilinėje atnaujinta nuotolinio katilo parametrų stebėjimo ir automatizuoto valdymo sistema, Klaipėdos miesto tinkle modernizuota dviejų šilumos kamerų elektros ir automatikos įranga bei nuotolinio valdymo ir monitoringo sistema, Klaipėdos ir Gargždų katilinėse pakeisti 27 seni, neefektyvūs elektros varikliai naujais, svariai mažinančiais elektros sąnaudas šilumos gamybai.

Prasidėjus naujam šildymo sezonui bus toliau tęsiami akumuliacinės talpos, įrengtos Klaipėdos centrinėje katilinėje, testavimo tinkle darbai. Akumuliacinė talpa  įrengta, siekiant kompensuoti paros šilumos energijos poreikio svyravimus tinkle. Esant didesniam šilumos poreikiui tinkle į sistemą yra patiekiama talpoje kaupiama šiluma, taip mažinant šilumos gamybą bendrovės pikiniais dujiniais įrenginiais, kartu mažinant gamtinių dujų sąnaudas ir poveikį aplinkai.  

Siekiant dar efektyviau išnaudoti akumuliacinės talpos teikiamas naudas ir sykiu užtikrinti šilumos tiekimo tinklų patikimumą, šiuo metu yra vykdomas avarinio šilumos tinklų papildymo įrenginių automatizavimas, kurį užbaigus akumuliacinė talpa papildomai užtikrins 3000 m3 termofikacinio vandens rezervą šilumos tinklų ekstremalios avarijos atveju.

Klaipėdos centrinėje katilinėje baigiamas biokuro katilų pakurų degimo procesų modernizavimo projektas, kurio tikslas pritaikyti katilus pigesnio ir prastesnės kokybės biokuro deginimui, išlaikant gamintojo numatytas katilų šilumines galias ir gamybos efektyvumą. Katilų pakurų degimo procesų modernizavimas leis sumažinti gamybos įrenginių prastovų laiką pakurų valymui ir tuo pat metu patirti mažesnes sąnaudas šilumos gamybai, katilų techninei priežiūrai bei remontui.

Jau šį šildymo sezoną Klaipėdos Lypkių katilinėje planuojama pradėti eksploatuoti ORC (Organinio Renkino ciklo) turbiną. ORC technologija skirta elektros energijos generavimui šilumos gamybos proceso metu. Šiuo metu derinimo etape esančios ORC turbinos galia siekia 500 kW, kurios generuojamos žalios elektros energijos kiekis užtikrins visą Lypkių katilinės elektros poreikį ir mažesnes elektros energijos įsigijimo išlaidas. Be to, tai leis sumažinti taršą bei poveikį aplinkai, nes elektros gamybai nebus naudojami papildomi energetiniai ištekliai – iškastinis kuras. Tokiu būdu katilinė taps tvaresnė ir draugiškesnė aplinkai, o kartu – mažiau priklausoma nuo elektros kainos svyravimų.

Taip pat jau šiais metais Klaipėdos Lypkių katilinėje bus įdiegta ir pradėta eksploatuoti moderni vandens paruošimo technologija, leidžianti patikimai ir taupiai apsaugoti šilumos tiekimo sistemas nuo korozijos – membraninis deaeratorius. Šios technologijos paskirtis yra iš vandens pašalinti ištirpusias deguonies dujas, kurios sukelia vamzdynų ir katilų korozijos procesus. Įdiegus šią technologiją bus visiškai atsisakyta iškastinio kuro (dujų) šilumos tiekimo tinklų papildymui reikalingo vandens paruošimo technologiniame procese, bus sutaupytos ženklios sąnaudos brangių dujų įsigijimui, mažinama šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija, taip pat užtikrinamas ilgesnis šilumos tinklų vamzdynų ir katilų tarnavimo laikas.

Visą praėjusį 2024–2025 m.m. šildymo sezoną bendrovės gaminamos ir tiekiamos centralizuotos šilumos energijos kaina išliko tarp trijų mažiausių penkiuose didžiausiuose šalies miestuose.

Pirmąjį šio šildymo sezono mėnesį, spalį, klaipėdiečiams ir gargždiškiams nustatyta šilumos kaina siekia 5,90 ct/kWh be PVM (arba 6,43 ct/kWh su PVM). Tai šiek tiek mažiau nei pernai, kai kaina buvo 5,93 ct/kWh be PVM. Tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų spalį mažesnė kaina fiksuota tik Vilniuje.

Kiek gyventojai mokės už būsto šildymą viso sezono metu, daugiausia priklausys nuo oro. Švelnesnė savo oro temperatūra žiema gali lemti mažesnes sąskaitas, o šalta – didesnes. Be to, kainoms įtakos turės ir kintantys energijos išteklių – biokuro, dujų bei elektros – kainų svyravimai.

Šį šildymo sezoną, tikėtina, šilumos ir karšto vandens kainos gyventojams viduryje sezono šiek tiek padidės – apie 12 proc. Pagrindinė to priežastis – Seimo sprendimu visoje šalyje nuo 2026 m. sausio panaikinama PVM lengvata šildymui. Šiuo metu esamas 9 proc. tarifas didės iki 21 proc. Tačiau „Klaipėdos energija“ šį sezoną sieks, kad šilumos kainos, kiek tai priklauso bendrovės pastangų, išliktų kuo artimesnės praėjusių metų lygiui.

Kol kas pagrindinių šilumos gamybos išteklių – biokuro, gamtinių dujų ir iš nepriklausomų gamintojų superkamos šilumos – kainos išlieka stabilios arba net šiek tiek mažesnės nei praėjusį šildymo sezoną. Tad šiuo metu rinkoje nėra ženklų, kad šių žaliavų kainos artimiausiu metu kiltų.

Pastovioji šilumos kainos dalis – tai išlaidos, kurios nepriklauso nuo sunaudojamo šilumos kiekio (pavyzdžiui, šilumos tinklų priežiūra, darbuotojų atlyginimai, investicijos į įrangą ir pan.) – turėtų šiek tiek didėti dėl augančių darbo užmokesčio, infliacijos ir atliktų investicijų. Ši pastovioji dalis sudaro iki trečdalio bendros šilumos kainos, todėl gyventojams šis padidėjimas neturėtų būti labai juntamas.

Atsakingas šilumos vartojimas – šiltesni namai

Kone kiekvienam gyventojui svarbu, kad namuose būtų šilta, bet kartu šilumos energiją vartoti taupiai bei mokėti už šildymą mažiau. Svarbu pasirūpinti, kad šiluma būtų naudojama efektyviai: neišeitų pro nesandarius langus, duris, sienas, o vidinė pastato šildymo sistema veiktų efektyviai. Kuo pastatas sandaresnis, taupiau naudojama šiluma, tuo sąskaitos mažesnės. Gyventojai moka už suvartotos šilumos kiekį, kuris išmatuojamas namo šilumos punkte įrengtu įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu. 

Daugiabučių namų gyventojai pastebėję, kad radiatoriai nešyla, šyla per daug ar netolygiai, turėtų kreiptis į savo namo administratorių ar bendrijos pirmininką. „Klaipėdos energija“ šilumą tiekia iki pastato įvado, o už pastato vidaus  šildymo ir karšto vandens sistemas atsakingas jų prižiūrėtojas.  

Spalio 10-ąją, minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, „Klaipėdos energija” jungiasi prie nacionalinės akcijos „Žalia šviesa gyvenimui“ – vieno iš bendrovės pastatų langai šį vakarą nušvis žaliai.

Socialinė atsakomybė mums – ne tik žodžiai, bet ir veiksmai.

Prisijungiame prie Jaunimo linija iniciatyvos „Žalia šviesa gyvenimui“, nes tikime, kad rūpestis vieni kitais ir atviras pokalbis apie jausmus kuria šviesesnę bendruomenę.

Tegul ši šviesa primena: energija slypi ne tik šilumoje, bet ir žmogiškume.

Artėjant šaltajam sezonui, daugelis gyventojų ima galvoti apie vieną svarbiausių klausimų – kaip užtikrinti, kad namuose būtų šilta, komfortiška ir jauku, bet kartu šilumos energiją vartoti taupiai bei mokėti už šildymą mažiau. AB „Klaipėdos energija“ dalijasi keletu paprastų kasdienių įpročių ir darbų patarimų, kurie gali padėti tinkamai pasiruošti žiemai bei tvariau vartoti šilumos energiją.

Pirmoji apsauga nuo šalčio – sandarumo užtikrinimas

Tinkamai sureguliuoti plastikiniai langai – pirmasis žingsnis į jaukesnius namus. Gerai užsandarinti būsto ir laiptinės langai ne tik sulaiko šaltį bei skersvėjus, bet ir apsaugo nuo gatvės triukšmo. Taip pat pakyla patalpos temperatūra, o tai gali prisidėti prie mažesnių būsto šildymo sąskaitų. Prieš žiemos sezoną verta peržiūrėti visus langus, net jei jie atrodo tvarkingi – nereikėtų laukti, kol langas pradės girgždėti. Būtina nepamiršti ir balkono langų bei plastikinių durų. Nors toks darbas gali atrodyti nesudėtingas, jis reikalauja patirties, todėl geriausia kreiptis į specialistus, kurie ne tik sureguliuos, bet, jei reikia, pasiūlys ir naujus sprendimus.

Ne mažiau svarbios būsto vidaus ir lauko durys. Jos, kaip ir langai, turi būti sandarios – kitaip šaltas oras lengvai pateks į vidų. Tad durų montavimas ir remontas yra dar vienas naudingas darbas, kurį verta atlikti dar prieš prasidedant šildymo sezonui.

Dar vienas sprendimas – balkonų ir lodžijų stiklinimas. Tai ne tik pagerina garso izoliaciją, bet ir sumažina šilumos nuostolius. Tokia investicija itin pasiteisina artėjant žiemai, nes užtikrina papildomą šilumos sluoksnį tarp lauko ir gyvenamųjų patalpų.

Būtinas žingsnis šiltiems namams – šildymo sistemos priežiūra

Net ir užsandarinus langus bei duris, šiluma bus naudojama neefektyviai, jei name veikianti šildymo sistema nebus tinkamai prižiūrima.

Jei šildymo sezono metu pastebima, kad radiatoriai nešyla, šyla per daug ar netolygiai, vartotojai turėtų kreiptis į savo pastato administratorių ar bendrijos pirmininką. „Klaipėdos energija“ šilumą tiekia iki pastato įvado, o  už šildymo kokybę ir tinkamą šilumos ūkio aptarnavimą daugiabučiame name yra atsakinga namo šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemas prižiūrinti įmonė ar bendrija. Prižiūrėtojai turi laikytis priežiūros reikalavimų, reguliariai išleisti orą iš radiatorių bei plauti sistemos vidų.

Tačiau dar prieš prasidedant šildymo sezonui būtina, kad pastatų šilumos ir karšto vandens sistemos būtų paruoštos naujam šildymo sezonui ir atitiktų Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu patvirtintas  Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles. Teisės aktuose numatyta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas turi atlikti privalomus darbus, surašyti jų pagrindu Pastato parengties šildymo sezonui aktą ir pateikti jį pastato valdytojui. Valdytojas, gavęs šiuos dokumentus, ne vėliau nei per 5 darbo dienas nuo akto pasirašymo dienos, pasirašo aktą ir privalo pateikti jo kopiją šilumos tiekėjui, arba nurodo trūkumus, kuriuos prižiūrėtojas privalo pašalinti iki šildymo sezono pradžios. Nepateikus šio akto, šilumos vartoti pastate negalima.

Tik tinkamai prižiūrima ir efektyviai veikianti namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistema gali padėti gyventojams sutaupyti nuo 5 iki 20 proc. išlaidų – tai reikšmingas skirtumas, ypač šaltą žiemą. Kas yra konkretaus namo šildymo sistemos prižiūrėtojas, galima sužinoti interneto svetainėje: www.klenergija.lt 

Pokyčius lemia kasdieniai įpročiai

Efektyviausias sprendimas taupyti šilumą bei gauti mažesnes sąskaitas yra pastato renovacija. Tačiau kol pastatas nėra atnaujintas, gyventojams patiems verta prisiminti ir kasdien taikyti paprastus, bet veiksmingus šilumos taupymo būdus. Be jau minėtų veiksmų, verta prisiminti:

• Laikyti uždarytas prieškambario, laiptinės bei kitų šaltų patalpų duris.
• Neuždengti radiatorių užuolaidomis, baldais ar dekoratyvinėmis grotelėmis – tai trukdo šilumai sklisti į kambarį. Rekomenduojama rinktis užuolaidas iki palangės – taip daugiau šilto oro patenka į kambarį. Jei tokios galimybės nėra, bent jau nakčiai užuolaidas verta užkelti ant palangės. Naudinga ir reguliariai nuvalyti dulkes nuo radiatorių, kad šiluma sklistų efektyviau.
• Saulėtomis dienomis atitraukti užuolaidas ar žaliuzes – taip natūraliai bus prišildomos patalpos.
• Tinkamas namų vėdinimas – patalpas reikėtų vėdinti intensyviai, bet trumpai, kad nespėtų atvėsti lubos, sienos ir grindys.
• Temperatūros sumažinimas – nebūnant namuose arba naktimis temperatūrą galima sumažinti iki 17–18 laipsnių. Taip sutaupoma 5–7 proc. šilumos.

Kruopštus pasiruošimas šaltajam sezonui – nuo būsto sandarumo užtikrinimo iki šildymo sistemos priežiūros ir atsakingų kasdienių įpročių – sudaro sąlygas gyventi šilčiau, jaukiau ir taupiau. Tai ne tik investicija į komfortą, bet ir į atsakingesnį bei tvaresnį šilumos energijos vartojimą, mažinantį poveikį aplinkai ir užtikrinantį efektyvesnį išteklių naudojimą.

Daugiau naudingų patarimų galima rasti „Klaipėdos energijos“ ir Energetikos ministerijos svetainėse.

Klaipėdos ir Gargždų miestų savivaldybių oficialiu sprendimu šildymas šiuose miestuose pradedamas spalio 6-ąją. Ką verta žinoti prieš prasidedant naujam šildymo sezonui:

• Šildymo sezono pradžią, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato savivaldybės, savo pavaldume esančioms įstaigoms.
  
  
• Kiti šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, gali pradėti šildymą savo nuožiūra (tam reikia kreiptis į namo administratorių ir gauti 50 proc. + 1 savininko sutikimą).
  
  
• Norint šildymo sezoną pradėti anksčiau, svarbu, kad daugiabutis jau būtų paruoštas šaltajam sezonui ir būtų pateiktas šilumos punkto parengties šildymo sezonui aktas. Po priimto sprendimo pradėti šildymo sezoną anksčiau, šilumos tiekėjas, šiuo atveju „Klaipėdos energija”, informuojamas raštu; daugiabučiame name šildymą įjungia namo šildymo ir kašto vandens sistemos prižiūrėtojas.
  
  
• Už daugiabučių parengimą šildymo sezonui ir tai, kaip greitai šiluma pasieks kiekvieną būstą, atsakingi namo administratoriai.
  
  
• Nepasinaudojus galimybe patalpų šildymą pradėti anksčiau, visi vartotojai pradeda šildymo sezoną pagal savivaldybės nustatytą grafiką.

Šildymo sezono pradžia ankstesniais laikotarpiais Klaipėdoje:

2024 m. – spalio 14 d.

2023 m. – spalio 18 d.

2022 m. – spalio 26 d.

AB „Klaipėdos energija“ – pagrindinė Klaipėdos ir vienintelė Gargždų centralizuoto šildymo tiekėja – aktyviai ruošiasi artėjančiam šildymo sezonui. Įmonė atlieka šilumos gamybos ir tiekimo įrenginių paruošimo darbus, kad šaltuoju metu laiku šiluma vartotojus pasiektu patikimai ir kokybiškai.

Tačiau prieš prasidedant šildymo sezonui būtina, kad pastatų šilumos ir karšto vandens sistemos būtų paruoštos naujam šildymo sezonui ir atitiktų Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu patvirtintas  Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles. Teisės aktuose numatyta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas iki rugsėjo 15 d. turi atlikti privalomus darbus, surašyti jų pagrindu Pastato parengties šildymo sezonui aktą ir pateikti jį pastato valdytojui. Valdytojas, gavęs šiuos dokumentus, ne vėliau nei per 5 darbo dienas nuo akto pasirašymo dienos, pasirašo aktą ir privalo pateikti jo kopiją šilumos tiekėjui, arba nurodo trūkumus, kuriuos prižiūrėtojas privalo pašalinti iki šildymo sezono pradžios. Nepateikus šio akto, šilumos vartoti pastate negalima.

Šiuo metu, rugsėjo 22 d. duomenimis, „Klaipėdos energija“ yra gavusi tik 42,5  proc. visų privalomų pastatų parengties aktų kopijų.

Raginame pastatų prižiūrėtojus nedelsti ir pasirūpinti, kad pastatų šildymo bei karšto vandens sistemos būtų tinkamai parengtos laiku.

Pastato parengties šildymo sezonui aktų kopijas prašome siųsti el. paštu [email protected]., dokumentų kopijas pateikiant PDF formatu.

Pastato parengties akto pavyzdį atsisiuntimui rasite čia

AB „Klaipėdos energija“ kartu su projektu Pastatai kalba kviečia į nemokamas ekskursijas po šiluminės elektrinės kompleksą – vienintelį tokį objektą Klaipėdoje! Ekskursijų metu – neeilinė proga iš arčiau pažinti uostamiesčio „širdyje”, ant Danės upės kranto, esančią teritoriją, kurioje gimė Klaipėdos šviesa ir šiluma.

Lankytojai išgirs įtraukiančių pasakojimų apie pramonės istoriją, išvys iki šiol veikiančias tarpukario turbinas–generatorius bei įspūdingą, jau daugiau nei pusę amžiaus skaičiuojantį 120 metrų aukščio plieninį kaminą.

 

 

Ekskursijų dalyviai turės galimybę patekti į erdves, kurios paprastai lieka uždaros lankytojams. Industrinė aplinka, technikos didybė ir miesto energijos istorija susipins į įsimintiną patirtį.
Ekskursijų laikas:

• Rugsėjo 13 d. 10:00–20:00 val. (paskutinė ekskursija – 19:00 val.)
• Rugsėjo 14 d. 10:00–18:00 val. (paskutinė ekskursija – 17:00 val.)

Ekskursijos vyksta kas 30 min. 1 ekskursijos trukmė – 60 min.

 

Renginys nemokamas ir atviras visiems. Dėl ypatingai didelio susidomėjimo, į ekskursijas kviečiama atvykti iš anksto. Lankytojai įleidžiami gyvos eilės principu, registracija nereikalinga.

Svarbu žinoti: maršrutas veda siaurais, atvirais metaliniais laiptais, todėl rekomenduojama patogi uždara avalynė. Ekskursijos skirtos tik pilnamečiams asmenims. Jūsų saugumas – svarbiausia.

Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti naudojami renginio viešinimui socialiniuose tinkluose, internetinėse svetainėse, spaudoje ir kt.

AB „Klaipėdos energija“ informuoja, kad siekdama sudaryti tinkamas temperatūrines sąlygas legioneliozės prevencijai vykdyti (terminės dezinfekcijos arba termošoko procedūrai) šilumos vartotojų karšto vandens sistemose:

• nuo 2025-08-24 12:00 val. iki 2025-08-26 17:00 val. Klaipėdos miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinkle šilumnešio temperatūra šilumos šaltiniuose bus padidinta iki 80 °C;
• nuo 2025-08-25 06:00 val. iki 2025-08-26 18:00 val. Gargždų miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinkluose šilumnešio temperatūra šilumos šaltiniuose bus padidinta iki 78 °C.

Termošoko metu karšto vandens čiaupuose temperatūra pakils iki maždaug +66 °C. Gyventojams rekomenduojama būti itin atsargiems – vengti nusiplikymo, saugoti vaikus bei vyresnio amžiaus artimuosius, taip pat nesiliesti prie įkaitusių gyvatukų. Padidinta temperatūra bus palaikoma ne trumpiau kaip vieną valandą, todėl šiuo laikotarpiu patariama karštu vandeniu nesinaudoti. Šaltą vandenį naudoti galima.

Po terminės dezinfekcijos būtina bent 5 minutes praleisti karštą vandenį per čiaupus. Taip pat rekomenduojama nuimti dušo ir čiaupų galvutes, nuvalyti susikaupusias nuosėdas ir pamerkti jas į specialias dezinfekcines priemones. Gyventojus apie tikslų laiką, kada reikės atsukti čiaupus, informuos namo administratorius.

Prevencijos svarba

Siekiant išvengti legioneliozės, būtina nuolat tinkamai prižiūrėti karšto vandens tiekimo sistemas. Pastatų savininkai, administratoriai ir valdytojai turi užtikrinti, kad visose sistemose karšto vandens temperatūra siektų 50–60 °C, o pats vanduo cirkuliuotų. Gyventojams rekomenduojama neleisti vandeniui užsistovėti – jei jis nebuvo naudojamas ilgiau nei savaitę (pavyzdžiui, po atostogų ar komandiruočių), prieš pradedant vartoti reikėtų leisti jam nubėgti kelias minutes.

Kas yra legioneliozė?

Legioneliozė – tai ūminė infekcinė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia bakterija Legionella pneumophila. Skiriamos dvi jos formos:

• Legionierių liga – pasireiškia karščiavimu, raumenų skausmais, kosuliu ir pneumonija.
• Pontiako karštligė – lengvesnės eigos liga, nepasireiškianti plaučių uždegimu.

Šia liga užsikrečiama įkvėpus užkrėsto aerozolio – smulkių vandens lašelių, susidarančių dušuose, tualetuose, voniose, saunose ar kituose vandens naudojimo įrenginiuose, jei vandens tiekimo sistemos nėra tinkamai prižiūrimos. Svarbu pabrėžti, kad žmogus nuo žmogaus šia liga neužsikrečia. Ji taip pat neplinta geriant vandenį ar vartojant jį maisto gamybai.

Atsakomybė

Už legioneliozės prevencijos priemones – terminę dezinfekciją – atsakingi namų administratoriai, pastatų valdytojai ar bendrijos. Jie privalo informuoti gyventojus apie tikslų dezinfekcijos laiką. Procedūros bus atliekamos vieną pasirinkto laikotarpio dieną, gyventojams palankiu metu – ne darbo valandomis.

Kuri įmonė prižiūri konkretų namą, galima sužinoti čia.

Uostamiesčio širdyje, ant Danės kranto, esanti „Klaipėdos energijos” teritorija atsiveria gyventojams, kultūrai ir renginiams.

Daugiau nei 90 metų ši erdvė buvo uždara. O šiandien vartai plačiai atverti kiekvienam klaipėdiečiui, kuris gali pasivaikščioti po industrinę teritoriją, sustoti vos už kelių žingsnių nuo įspūdingojo kamino ir pažvelgti į jį iš arti.

Atvertoje teritorijos dalyje – „Klaipėdos energijos kieme – KEK‘e“ – jau įvyko įsimintinų meno projektų. Rugpjūčio pradžioje pristatytas vienas įspūdingiausių šios vasaros renginių: Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro organizuojamo Klaipėdos festivalio atidarymo koncertas, kurio metu skambėjo pirmasis Lietuvoje Richardo Wagnerio ištraukų iš operos „Lohengrinas“ koncertinis atlikimas.

Džiaugiamės bendradarbiaudami su kultūros atstovais, nes tai leidžia klaipėdiečiams ir miesto svečiams būti unikalios industrijos bei kultūros bendrų projektų dalyviais. Todėl labai laukiame ir kitų kūrėjų, įmonių ir visų, norinčių dirbti kartu su mumis bei organizuoti renginius mūsų erdvėje.

„Klaipėdos energijos kiemas – KEK‘as“ – vienintelė tokia industrinė erdvė Klaipėdoje, atvira įvairiausiems įvykiams: nuo lankytojų, bendruomenių susibūrimų iki koncertų, parodų ar kitų įsimintinų susitikimų. Ir jų bus dar daug! 

Jau rugsėjo 13–14 d. projektas Pastatai kalba pakvies į viešą nemokamą ekskursiją po istorinį „Klaipėdos energijos” šiluminės elektrinės kompleksą, kur galėsite susipažinti su šimtamete pramonės istorija.

• „Klaipėdos energijos kiemas – KEK‘as“ atviras lankytojams kasdien nuo 08:00 iki 22:00.

• Danės g. 8A, Klaipėda.

Pagrindinė centralizuoto šildymo tiekėja Klaipėdoje ir Gargžduose AB „Klaipėdos energija“ sėkmingai užbaigė kasmetinius šilumos tinklų hidraulinius bandymus. Tokiu būdu buvo patikrintas vamzdynų sandarumas ir techninis pasirengimas artėjančiam šildymo sezonui. Nuo gegužės 12 d. iki liepos 2 d. hidrauliniai bandymai Klaipėdoje vyko šešiais etapais skirtingose miesto zonose, o Gargžduose – dviem etapais. Patikros metu kiekvienoje teritorijoje karšto vandens tiekimas gyventojams buvo stabdomas tik vienai parai. Pasibaigus patikrai, tiekimas nedelsiant atnaujintas. 

Kodėl atliekami hidrauliniai bandymai? 

Hidrauliniai bandymai – tai vienas svarbiausių profilaktinių žingsnių, atliekamų iškart po šildymo sezono. Jų metu tikrinamas vamzdynų stiprumas, juose laikinai padidinant slėgį, kas leidžia nustatyti galimus trūkumus ar nusidėvėjimo požymius. Kadangi tokie slėgio pokyčiai gali pažeisti pastatų šilumos punktuose esančius šilumokaičius, karšto vandens tiekimas laikinai nutraukiamas. 

„Šie bandymai leidžia iš anksto nustatyti galimas silpnąsias vamzdynų vietas ir užkirsti kelią avarijoms šildymo sezono metu. Mūsų tikslas – užtikrinti patikimą ir saugų šilumos tiekimą visiems vartotojams“, – teigia AB „Klaipėdos energija“ šilumos tiekimo vadovas Darius Zakarauskas. 

Aptikti defektai pašalinti dar vasarą 

Visi darbai buvo planuojami iš anksto, todėl apie jų eigą klientai informuoti išsamiai ir įvairiais kanalais – įmonės svetainėje, socialiniuose tinkluose, el. paštu bei SMS žinutėmis. Tokiu būdu gyventojai galėjo laiku pasiruošti trumpam karšto vandens tiekimo sustabdymui. 

Didžioji dalis vamzdynų patikrų praėjo sklandžiai – rimtų defektų nefiksuota. Tose vietose, kur nustatyti smulkūs gedimai, jie buvo pašalinti per 1–2 dienas. 

„Tokia praktika leidžia atlikti remontus vasarą, kai būsto šildymo paslaugos nereikalingos. Taip siekiame sukelti kuo mažiau nepatogumų savo vartotojams“, – sako D. Zakarauskas. 

Šių metų bandymų rezultatai džiugina – nustatyta mažiau defektų nei pernai. Tai rodo, kad reguliari tinklų priežiūra ir modernizacija atsiperka – šilumos tiekimo sistema tampa vis atsparesnė ir patikimesnė. 

Žvilgsnis į ateitį: trumpesni atjungimai ar jų išvengimas 

AB „Klaipėdos energija“ siekia ateityje dar labiau sutrumpinti laikiną karšto vandens tiekimo stabdymo laiką, o galbūt jo visai atsisakyti – diegiant pažangesnius tinklų tikrinimo sprendimus. 

Šiuo metu baigiami paskutiniai po hidraulinių bandymų išryškėjusių defektų šalinimo darbai. Baigus juos, bendrovė ir toliau užtikrins šilumos tiekimą karštam vandeniui ruošti Klaipėdos ir Gargždų gyventojams, atliks planinę techninę priežiūrą bei ieškos naujų inovatyvių sprendimų patikimumui didinti.