AB „Klaipėdos energija“, tiekianti centralizuotą šilumą Klaipėdos ir Gargždų gyventojams, daliai vartotojų jau pateikė sąskaitas už šių metų sausį suvartotą šilumą būstui šildyti. Jos vidutiniškai yra apie 70 proc. didesnės nei 2025 m. sausį ir apie 80 proc. didesnės nei 2025 m. gruodį. Sąskaitų augimą lėmė neįprastai šaltas sausis bei padidintas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. 

Priežastys, išauginusios sąskaitas 

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šių metų sausis Klaipėdoje buvo gerokai šaltesnis nei pernai. Vidutinė oro temperatūra siekė -6,7 °C, kai tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais ji buvo apie +3,1 °C, o praėjusį gruodį – +3,9 °C. Tai rodo, kad šių metų sausis buvo beveik 10 laipsnių šaltesnis nei pernai tą patį mėnesį. Natūralu, kad atšalus orams sausį pastatuose buvo naudojama daugiau šilumos: kuo žemesnė temperatūra lauke, tuo daugiau energijos reikia būstams šildyti. 

Papildomos įtakos sąskaitų dydžiui turėjo didesnė sausio mėnesio šilumos kilovatvalandės kaina bei nuo šių metų pradžios pasikeitęs PVM centralizuotam šildymui. Seimo sprendimu panaikinus lengvatinį 9 proc. PVM tarifą, dabar taikomas 21 proc. PVM, todėl galutinės sumos už patalpų šildymą sąskaitose gyventojams vidutiniškai didėja apie 12 proc. 

Šį sausį šilumos kaina gyventojams siekė 7,24 ct/kWh be PVM (8,76 ct/kWh su 21 proc. PVM) – tai 2,4 proc. daugiau nei 2025 metų sausį 7,07 ct/kWh be PVM (7,71 ct/kWh su 9 proc. PVM) ir 6,5 proc. daugiau nei šių metų gruodį 6,80 ct/kWh be PVM (7,41 ct/kWh su 9 proc. PVM).

Kainos tarpusavyje lyginamos be PVM, nes skirtingais laikotarpiais taikytini skirtingi šio mokesčio tarifai. Nepaisant to, „Klaipėdos energija“ ir toliau išlaiko vieną mažiausių šilumos kainų tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų.

Nauji ir renovuoti pastatai – mažesnės išlaidos 

Nors šilumos kilovatvalandės tarifas visiems vartotojams yra vienodas, faktinis šilumos suvartojimas pastatų kompleksuose, atskiruose namuose ar butuose gali būti nevienodas. Dėl to renovuotų, naujos statybos ir senos statybos, nerenovuotų daugiabučių gyventojų sąskaitos už šildymą gali ženkliai skirtis. 

Už naujos statybos arba visiškai renovuotame pastate esančio standartinio, apie 50 m2, 2 kambarių buto šildymą gyventojai turėtų gauti vidutiniškai 55 Eur be PVM arba 67 Eur su 21 procento PVM dydžio sąskaitą. Tai yra 68 procentais daugiau nei pernai sausį ir 84 procentais daugiau nei praėjusį gruodį.  

Tuo tarpu senos statybos arba nerenovuotame pastate esančio tokio paties ploto buto savininkų išlaidos už būsto šildymą gali siekti vidutiniškai 89 Eur be PVM arba 107 Eur su 21 procento PVM. Tai yra 50 procentų daugiau nei pernai sausį ir 72 procentais daugiau nei praėjusį gruodį.  

Pažymėtina, kad sumos tarpusavyje yra lyginamos be PVM dėl skirtingais šildymo sezonais taikytino skirtingo dydžio PVM tarifo.  

Svarbu atkreipti dėmesį, kad „Klaipėdos energijos“ pateikiami sausio mėnesio šilumos suvartojimo ir mokėtinų sumų skaičiavimai yra bendriniai – jie apskaičiuoti pagal vidutinius gautų duomenų rodiklius. Šiuose skaičiavimuose vertinamos tik būsto šildymo sąnaudos – mokesčiai už temperatūros palaikymą (cirkuliaciją) ir suvartotą karštą vandenį nėra įtraukiami. Daugiabučio šilumos punkte yra įrengtas įvadinis šilumos apskaitos prietaisas, kuris išmatuoja, kiek šilumos energijos suvartojo konkretus namas. Visa name suvartota šilumos energija yra paskirstoma namo gyventojams. 

Šilumos vartojimui įtakos turi lauko oro temperatūra, pastato sandarumas, šildymo sistemos būklė bei individualūs gyventojų įpročiai. Todėl konkretaus gyventojo sąskaita už būsto šildymą gali skirtis nuo „Klaipėdos energijos“ pateikiamos bendros statistikos. 

Gyventojams rekomenduojama įsivertinti, ar šiluma naudojama efektyviai – ar ji neprarandama per nesandarius langus, duris ar sienas, ar tinkamai veikia vidaus šildymo sistema. Kuo pastatas sandaresnis ir kuo atsakingiau vartojama šiluma, tuo mažesnės gali būti šildymo išlaidos. 

Jei daugiabučio gyventojai pastebi, kad radiatoriai nešyla ar šyla netolygiai, reikėtų kreiptis į namo administratorių arba bendrijos pirmininką. „Klaipėdos energija“ šilumą tiekia iki pastato įvado, o už vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas atsakingas jų prižiūrėtojas. 

Klaipėdos gyventojai taip pat gali kreiptis dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų šiam šildymo sezonui. Prašymai priimami elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą www.spis.lt arba Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės departamento Socialinių išmokų skyriuje. 

Vis dėlto kiekvienas gyventojas gali turėti įtakos galutinėms išlaidoms už būsto šildymą: svarbu atkreipti dėmesį į šilumos naudojimo efektyvumą bei pasinaudoti galimybe gauti kompensacijas. Efektyviausias sprendimas taupyti šilumą bei gauti mažesnes sąskaitas už būsto šildymą yra pastato renovacija. Tačiau kol pastatas nėra atnaujintas, gyventojams patiems verta prisiminti ir kasdien taikyti paprastus, bet veiksmingus šilumos taupymo būdus: 

• Tinkamai sureguliuoti plastikiniai langai – pirmasis žingsnis į šiltesnius namus.  
• Laikyti uždarytas prieškambario, laiptinės bei kitų šaltų patalpų duris.  
• Neuždengti radiatorių užuolaidomis, baldais ar dekoratyvinėmis grotelėmis – tai trukdo šilumai sklisti į kambarį.   
• Saulėtomis dienomis atitraukti užuolaidas ar žaliuzes – taip natūraliai bus prišildomos patalpos.  
• Tinkamas namų vėdinimas – patalpas reikėtų vėdinti intensyviai, bet trumpai, kad nespėtų atvėsti lubos, sienos ir grindys.  
• Temperatūros sumažinimas renovuotame arba naujos statybos name – nebūnant namuose arba naktimis temperatūrą galima sumažinti iki 17–18 laipsnių. Taip sutaupoma 5–7 proc. šilumos.  

Vasarį – palankūs ženklai 

Didžiausios būsto šildymo kainos įprastai fiksuojamos sausio–vasario mėnesiais. Orams šylant ir mažėjant šilumos poreikiui, kainos palaipsniui taip pat mažėja. Dėl to gyventojai pavasariui artėjant paprastai sulaukia ir mažesnių sąskaitų už būsto šildymą. 

Kalendorinei žiemai artėjant prie pabaigos, šilumos kaina mažėja ir Klaipėdos bei Gargždų gyventojams. Vasario mėnesį šiluma kainuos 7,02 ct/kWh be PVM (8,49 ct/kWh su 21 proc. PVM).

Palyginimui, 2025 m. vasarį šilumos kaina siekė 7,41 ct/kWh be PVM (8,08 ct/kWh su 9 proc. PVM) – tai yra 5 proc. daugiau nei šių metų vasarį. Šių metų sausį šilumos kaina sudarė 7,24 ct/kWh be PVM (8,76 ct/kWh su 21 proc. PVM), arba 3 proc. daugiau nei vasarį. Kainos tarpusavyje lyginamos be PVM, nes skirtingais šildymo laikotarpiais buvo taikomi nevienodi pridėtinės vertės mokesčio tarifai. 

Šiemet vasarį šilumos kilovatvalandės kaina yra mažesnė nei sausį. Be to, vasaris yra trumpesnis mėnuo, kai paprastai sunaudojama mažiau šilumos. Šios dvi svarbios priežastys gali turėti įtakos mažesnėms gyventojų išlaidoms už vasario būsto šildymą. 

Kalendorinei žiemai artėjant prie pabaigos, mažėja ir šilumos kaina Klaipėdos bei Gargždų gyventojams. AB „Klaipėdos energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kaina bus 5 proc. mažesnė nei 2025 metų vasarį ir 3 proc. mažesnė, palyginti su šių metų sausiu. Tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų Klaipėda ir toliau savo vartotojams išlaiko vieną palankiausių šilumos kainų. Antrą mėnesį iš eilės ji bus antra mažiausia tarp didmiesčių.

Už šilumos kainos skaičių – palankios priežastys

Paskutinį žiemos mėnesį Klaipėdos ir Gargždų gyventojams šiluma kainuos 7,02 ct/kWh be PVM (8,49 ct/kWh su 21 proc. PVM). Palyginimui, prieš metus – 2025 m. vasarį – šilumos kaina siekė 7,41 ct/kWh be PVM (8,08 ct/kWh su 9 proc. PVM), tai yra, 5 proc. didesnė nei šių metų vasarį.

Šių metų sausį šilumos kaina sudarė 7,24 ct/kWh be PVM (8,76 ct/kWh su 21 proc. PVM) – tai yra, 3 proc. daugiau nei šių metų vasarį. Pažymėtina, kad kainos tarpusavyje lyginamos be PVM.

Vasario kainų mažėjimą labiausiai lėmė atpigusi iš nepriklausomų gamintojų perkama šiluma bei sumažėjusios kuro kainos. Lyginant su sausio mėnesiu, perkamos šilumos kaina vasarį sumažėjo 4,4 proc.

Gamtinių dujų kaina, palyginti su šių metų sausiu, krito 10 proc., o lyginant su 2025 metų vasariu – net 26 proc.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kainą sudaro kelios dalys: pastovioji, kintamoji, papildoma dedamoji ir pridėtinės vertės mokestis (PVM). Didžiausią kainos dalį sudaro kintamoji dedamoji – ji apima biokuro, gamtinių dujų, elektros energijos, vandens, kitų kintamų sąnaudų bei iš nepriklausomų gamintojų superkamos šilumos kaštus.

Gyventojų vaidmuo būsto šildymo procese

Svarbu atkreipti dėmesį, kad galutinė būsto šildymo sąskaita priklauso ne vien nuo nustatytos šilumos kainos, bet ir nuo realiai suvartoto šilumos kiekio. Tam reikšmingą įtaką turi lauko oro temperatūra, pastato sandarumas bei gyventojų šilumos vartojimo įpročiai. Todėl gyventojai turėtų įvertinti, ar šiluma naudojama efektyviai – ar ji neprarandama per nesandarius langus, duris ar sienas, ar tinkamai veikia pastato vidaus šildymo sistema.

Kuo pastatas sandaresnis ir šiluma naudojama taupiau, tuo mažesnės gali būti būsto šildymo sąskaitos.

Jei daugiabučio namo gyventojai pastebi, kad radiatoriai nešyla arba šyla netolygiai, rekomenduojama kreiptis į namo administratorių ar bendrijos pirmininką. „Klaipėdos energija“ šilumą tiekia iki pastato įvado, o už vidines pastato šildymo ir karšto vandens sistemas atsakingas jų prižiūrėtojas.

Staigūs ir ilgiau trunkantys šalčiai tampa išbandymu miesto šilumos tiekimo sistemai. Tokiu laikotarpiu šilumos poreikis itin išauga, todėl svarbiausia užduotis tampa užtikrinti nepertraukiamą ir kokybišką šilumos tiekimą visiems vartotojams. Todėl AB „Klaipėdos energija“ kiekvieną šaltąjį sezoną veiklą vykdo padidintu režimu, derindama skirtingus šilumos gamybos šaltinius ir rezervus.

Tikslas – šiluma be trikdžių

Šilumos poreikis kiekvienam sezonui planuojamas iš anksto, vertinant orų prognozes, temperatūros pokyčius, vėjo kryptį ir kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos realiam šilumos suvartojimui. Vis dėlto stiprūs šalčiai gali lemti išaugusį šilumos poreikį, todėl šilumos tiekimo sistema turi būti pasirengusi prireikus padidinti gamybos apimtis.

Šaltuoju metų laiku Klaipėdos centralizuoto šilumos tiekimo sistema naudoja kelis skirtingus kuro šaltinius. Pagrindinis jų – biokuras, kuris sudaro apie 96 proc. visos šilumos gamybos. Palanki biokuro įsigijimo kaina leidžia išlaikyti stabilią šilumos kainą gyventojams bei mažesnę taršą aplinkai.

Pagrindinis gamybos išteklius – biokuras

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 2026 metų sausis Klaipėdoje yra gerokai šaltesnis nei ankstesnių metų žiemos laikotarpiai. Palyginimui, 2022 metų žiemą vidutinė oro temperatūra siekė +0,6 °C, 2023 metais +1,56 °C, 2024 metais +2 °C, 2025 metais +2,56 °C, o šiemet sausį vidutinė temperatūra nukrito iki -6 °C. Tokios meteorologinės sąlygos reikšmingai padidina šilumos poreikį mieste.

Šiemet esant tokiems šalčiams, šilumos poreikis gali viršyti įprastus gamybos pajėgumus. Lauko temperatūrai nukritus žemiau -5 °C, vien biokuro katilų galios ne visuomet pakanka, tuomet bendrovė įgyvendina rezervinius sprendimus, naudojamus tik išimtiniais atvejais. Tada yra pasitelkiamas iškastinis kuras, leidžiantis užtikrinti šilumos gamybos ir tiekimo sistemos stabilumą.

Nuo sausio 5 dienos „Klaipėdos energija“ apie 75 proc. šilumos energijos pagamina iš atsinaujinančių šilumos šaltinių – biokuro ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų pirktos šilumos. Likusią dalį, apie 25 proc., sudaro iškastinis kuras: 18 proc. gaminių dujų ir 7 proc. mazuto. Dėl šių metų sausį vyraujančių šaltesnių nei ankstesniais metais orų, rezervinio iškastinio kuro – mazuto – šį sausį yra naudojama daugiau nei pastaraisiais metais. Palyginimui, 2022 metų žiemą mazutas sudarė apie 1 proc. visos pagamintos šilumos, 2023 metais 0,3 proc., 2024 metais 0,8 proc., 2025 metais 0,4 proc.

„Klaipėdos energija“ patikina, kad šiuo metu šilumos gamybos procese veikia visi biokuro katilai. Bendrovė yra sudariusi ilgalaikius pirkimo sandorius su biokuro tiekėjais, o biokuro atsargos saugomos tiek bendrovės, tiek tiekėjų sandėliuose, kurių pakaks visam šiam šildymo sezonui. Atsargos yra kontroliuojamos energijos išteklių biržos „Baltpool“.

Kryptis – tvaresnė šilumos gamyba

„Suprantame gyventojų nerimą dėl mazuto naudojimo – tai nėra komfortiška situacija. Mazutas mūsų veikloje nėra strateginis ar pagrindinis kuras. Jis pasitelkiamas tik kaip laikinas rezervinis sprendimas, kai būtina užtikrinti didesnį šilumos kiekį. Svarbu pabrėžti, kad mazutas nebuvo ir nebus įsigyjamas papildomai – naudojamos anksčiau sukauptos atsargos, laikantis galiojančių aplinkosaugos reikalavimų“, – argumentuoja „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis.

Bendrovė mazuto neperka nuo 2012 metų ir iki šiol naudoja iki tol sukauptus jo likučius, taip palaipsniui visiškai jo atsisakant šilumos gamyboje. Mazuto naudojimas gamyboje yra numatytas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose. Visi bendrovės šilumos gamybos įrenginių sunkiųjų dalelių išmetimų rodikliai yra nuolat matuojami ir neviršija nustatytų normų. „Klaipėdos energija“ bendradarbiauja su atsakingomis institucijomis ir vykdo privalomą aplinkosauginę kontrolę.

„Klaipėdos energija“ nuosekliai įgyvendina strateginius tikslus – nepertraukiamai tiekti šilumą klientams bei mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Bendrovė diegia tvaresnes technologijas, kurios leis visiškai atsisakyti mazuto. Tokie pokyčiai energetikoje reikalauja laiko, planavimo ir investicijų, todėl jie įgyvendinami palaipsniui, užtikrinant šilumos tiekimo patikimumą.

Sausio 15 dieną Lietuvos šilumos tiekimo įmonių vadovai ir specialistai, atsakingi už technologinius ir investicinius klausimus, susirinko Klaipėdoje, kur vyko seminaras ir techniniai vizitai. Jų tikslas – pasidalyti informacija apie naujausius sektoriaus projektus, technologinius sprendimus ir ateities plėtros kryptis.

Tai įprastinis Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) kasmet rengiamas žiemos „šilumininkų-praktikų“ susitikimas, kurio metu šilumos tiekėjai lankosi vis kitoje bendrovėje, susipažįsta su įgyvendintais projektais, išklauso pranešimus apie aktualijas ir dalijasi praktine patirtimi. Šiemet susitikimui pasirinkta AB „Klaipėdos energija“ – viena seniausių Lietuvos energetikos įmonių, veikianti nuo 1929 metų ir pastaraisiais metais įgyvendinusi ne vieną projektą, atitinkantį Europos žaliojo kurso kryptis.

Trumpai bendrovės istoriją, esamą situaciją ir vykdomas veiklas seminaro pradžioje apžvelgė AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis. Šiandien bendrovė aptarnauja daugiau kaip 76 tūkst. vartotojų ir tiekia šilumą tiek gyventojams, tiek daugiau kaip 2 tūkst. verslo ir viešojo sektoriaus objektų. Bendrovė eksploatuoja 248 km šilumos tinklų, o didžiąją dalį (virš 93%) šilumos gamina iš biokuro, atliekų ir baldų pramonės šalutinių produktų – taip mažindama poveikį aplinkai. Įmonės strategija orientuota į tvarią, patikimą ir prieinamą šilumą.

Tai įgyvendinama investuojant į modernizaciją: atnaujinti biokuro katilai, pritaikant deginti prastos kokybės SM3 biokurą, projektuojami nauji žematemperatūriniai šilumos tinklai, įrengta akumuliacinė talpykla ir ORC jėgainė, ieškomi sprendimai geoterminės energijos pritaikymo galimybėms. Su visomis technologijomis renginio dalyviai galėjo susipažinti aplankant AB „Klaipėdos energija“ eksploatuojamus šilumos generavimo objektus: Centrinę katilinę, Elektrinės katilinę, Lypkių katilinę ir „Geotermos“ bazę. Nuo 2025 m. bendrovė atvėrė ir istorines elektrinės erdves miestui – čia jau vyksta festivaliai, koncertai, kultūros projektai.

Apie didžiausią šiuo metu Lietuvoje veikiančią 3000 m3 šilumos akumuliavimo talpyklą, kuri nuo 2024 m. tapo vienu svarbiausių infrastruktūros elementų Klaipėdos šilumos ūkyje, papasakojo AB „Klaipėdos energija“ gamybos vadovas Erlandas Kidolius. Pažymėtina, kad talpykla leidžia kaupti mažesnės kainos biokuro katilų pagamintą energiją, kai jos yra perteklius, ir mažiau naudoti iškastinio kuro piko metu, kai šilumos poreikis viršija esamą biokuro katilų pajėgumą. Tai mažina brangesnių šaltinių įjungimo poreikį ir gerina sistemos efektyvumą. Maksimali šiluminės energijos talpa – 140 MWh, kuri gali būti iki 20 MW galia atiduodama į miesto CŠT sistemą.

Projektas įgyvendintas per 2020–2024 m., apimant projektavimą, talpos ir vamzdynų įrengimą, siurblių, automatikos ir elektros sistemų instaliavimą. Taip pat talpykla atlieka avarinio tinklų vandens papildymo rezervuaro funkciją, kas padidina visos sistemos saugumą. SCADA sistemoje talpykla pilnai valdoma ir stebima, todėl galima tiksliai prižiūrėti jos režimus ir operatyviai priimti sprendimus Pateikti mėnesiniai palyginimai parodė, kad talpykla leidžia sumažinti šilumos gamybos kaštus, ypač tais laikotarpiais, kai šilumos kaina rinkoje didesnė.

Bendrovės techninio aptarnavimo vadovas Artūras Antulis pateikė informaciją apie veikiančią 500 kW bendros elektros galios ORC jėgainę ir membraninį deaeratorių, sumontuotus Lypkių katilinėje. ORC technologija veikia panašiai kaip garo turbinų sistemos, tačiau vietoje vandens naudojami organiniai skysčiai, kurie užverda žemesnėje temperatūroje. Taip galima efektyviai panaudoti šilumą, kurios iki šiol nebuvo įmanoma konvertuoti į elektrą. Įrenginys pasižymi aukštu efektyvumu – 90 % kogeneracijos bloko bendrasis efektyvumas, o elektros generacija siekia 7,8 %. ORC įrenginio generuojamos „žalios“ elektros užtenka patenkinti beveik visus elektros energijos poreikius Lypkių katilinėje šildymo sezono metu. Tai yra esminis skirtumas nuo saulės elektrinių, kurios neveikia žiemos metu. Taip mažinamos bendrovės sąnaudos ir išlaikoma stabili šilumos kaina vartotojams. Sumontuotas membraninis deaeratorius vertinamas kaip svarbus žingsnis modernizuojant tinklo vandens paruošimą ir mažinant šilumos gamybos sąnaudas. Senoji technologija reikalavo deginti brangias gamtines dujas ir generavo didelius CO₂ bei NOx kiekius.

Membraninė sistema veikia be garo – joje naudojamos specialios membranos, vakuuminis siurblys ir inertinės dujos. Tokiu būdu iš vandens pašalinamos tirpios dujos, o procesas tampa ženkliai efektyvesnis ir tvaresnis. Ekonominė nauda – akivaizdi: per metus sutaupoma apie 185 tūkst. eurų dėl sumažėjusio gamtinių dujų poreikio, dar 85 tūkst. eurų – dėl CO₂ emisijų kvotų (ATL) sutaupymo. Bendra aplinkosauginė nauda siekia apie 1000 tonų mažiau CO₂ emisijų kasmet. Naujoji technologija didina sistemos patikimumą, ilgesnį įrangos tarnavimo laiką.

Darius Zakarauskas, „Klaipėdos energijos“ šilumos tiekimo vadovas apžvelgė šiuo metu vystomą žemesnės temperatūros CŠT tinklą į „Medelyno“ kvartalą Klaipėdos mieste. Tinkle numatyta tiekti šilumą 65/45 °C temperatūriniu režimu. Tai padės ženkliai sumažinti šilumos nuostolius, integruoti šilumos siurblius ir kitus atliekinės bei aplinkos energijos šaltinius, mažinti iškastinio kuro vartojimą. Projektas taip pat suteikia galimybę naudoti plastikinius vamzdynus. Šie Lietuvoje dar nėra plačiai naudojami, tačiau yra gana ilgaamžiai ir mažina bendrą vamzdynų infrastruktūros kainą.

„Medelyno“ tinklas suprojektuotas etapais – pirmasis etapas užtikrins iki 4 MW, vėlesnis plėtros etapas padidins vartojimo poreikį iki 12 MW. Tai leis efektyviai aprūpinti šiluma augantį kvartalą ir sukurti atskirą hidraulinę zoną patikimesnei CŠT sistemai. Projektas bus reikšmingas žingsnis Klaipėdos šilumos ūkio modernizavimo ir tvarumo link.

AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis pasidalino išsamia informacija apie vis dar svarstomas galimybes atgaivinti geoterminės energijos panaudojimą Klaipėdos CŠT sistemoje. Nors Klaipėda patenka į Vakarų Lietuvos geoterminės anomalijos zoną, kur požeminio vandens temperatūra yra aukštesnė nei kitur šalyje, ankstesnis bandymas eksploatuoti geoterminę jėgainę (Geoterma) nebuvo sėkmingas. 2004 m. pradėjusi veikti jėgainė dėl korozijos, technologinių gedimų ir mažėjančių požeminių vandens srautų 2017 metais buvo sustabdyta.

Vertinant dabartinę situaciją, geoterminės energijos konkurencingumas priklauso nuo savikainos – jei būtų pasiekta 2,5–3,5 ct/kWh, ji galėtų sėkmingai konkuruoti su biokuru šildymo sezono metu. Analizuojami trys tolesni keliai: atstatyti ar įrengti naujus 1,1 km gylio gręžinius; tirti galimybes naudoti gilesnio sluoksnio (1,8 km) šilumą; arba įrengti uždaro ciklo 3–4 km gylio gręžinius, kaip tai daroma JAV ir Skandinavijoje. Gilesnių sprendimų vertinimas brangus ir rizikingas, todėl tolimesni tyrimai kol kas sustabdyti. Vis dėlto geoterminė energija išlieka perspektyvi ilgalaikėje Klaipėdos šilumos ūkio transformacijoje.

Augant biokuro tvarumo reikalavimams, CŠT bendrovės vis dažniau susiduria su įrangos patvarumo, ilgaamžiškumo iššūkiais, ypač naudojant prastesnės kokybės kurą – SM3 kategorijos žaliavą. Dr. Aleksas Jazdauskas, EnergyON vyriausias inžinierius, pristatė pagrindinius aspektus, problemas ir taikomus technologinius sprendimus, pritaikant esamas kūryklas SM3 biokuro naudojimui. Degimo kokybė priklauso nuo daug parametrų: kuro drėgmės, kuro frakcinės sudėties, degimo zonų temperatūros, oro paskirstymo. SM3 kurui ypatingai svarbus teisingas džiovinimo, gazifikacijos ir kokso degimo zonų suformavimas bei tinkamas kuro sluoksnio storis.

Sprendimai apima kompleksines priemones – valdymo algoritmų tobulinimą, geresnį matavimų instrumentavimą, pakurų konstrukcijos keitimus. Seminaro dalyviai galėjo iš arti pamatyti ir susipažinti su būtent Klaipėdos centrinėje katilinėje atlikto biokatilo modernizacijos rezultatais – efektyviau deginama žemos kokybės biomasė, mažinant pelenų lydymosi riziką ir optimizuojant oro paskirstymą.

AB „Kauno energija“ šilumos gamybos vadovas Ernestas Verikas pasidalino informacija apie įmonėje atlikto biokuro katilo modernizavimo rezultatus. Siekiant sumažinti katilo šilumokaičio korozijos riziką, jame padidintas temperatūrinis režimas iki 130 oC. Periodiškai atliekami vamzdžių sienelių storio matavimai liudija apie patikimesnį jų darbą.

Renginio pabaigoje vyko diskusija apie kitų CŠT įmonių investicinių projektų įgyvendinimą, patirtis, praktinius aspektus.

Pavyzdžiui, Ruklos miestelyje veikiančių kompresorinių šilumos siurblių (693 kW galios) pirmųjų eksploatavimo metų rezultatai: karšto vandens ruošimui per 2025 m. pagaminta 1305 MWh šilumos, sunaudojant 527 tūkst. kWh elektros, dalį poreikio padengė ant stogo įrengta 54 kW saulės elektrinė, pagaminusi beveik 30 tūkst. kWh „žalios“ elektros. Kaip informavo Jonavos šilumos tinklų projektų vadovas Vytautas Masalskas, katilinėje jau planuojamas II modernizacijos etapas, kurio metu bus įrengtas kondensacinis ekonomaizeris ir du 2,2 MW biokuro katilai, didinant sistemos efektyvumą, patikimumą ir atsisakant gamtinių dujų naudojimo.

Palangos šilumos tinklų direktoriaus pavaduotojas gamybai Algirdas Smulkys trumpai papasakojo apie baigiamą įgyvendinti mažos galios šilumos siurblių projektą Šventosios katilinėje, kuri iki šiol buvo priklausoma nuo senų dujinių katilų. Nedidelė CŠT sistema šiluma aprūpina 10 daugiabučių, mokyklą, darželį, ambulatoriją ir kitus objektus. Įgyvendinus projektą bus sumontuoti trys 100 kW galios oras–vanduo šilumos siurbliai, kurie per metus pagamins apie 900 MWh šilumos. Dujų suvartojimas sumažės apie 1 500 MWh, CO₂ emisijos – apie 350 tonų per metus, o AEI dalis išaugs daugiau nei 25 %. Ateityje numatyta vertinti šilumos siurblių realų efektyvumą, pritaikyti modelį kitoms katilinėms ir integruoti saulės energiją. Projektas žada ne tik mažesnes emisijas, bet ir geresnę vietos oro kokybę bei tvaresnę aplinką.

Europos Sąjungos LIFE programos projektas SupportDHC analizuoja, kaip mažosios katilinės Lietuvoje gali atsisakyti iškastinio kuro ir pereiti prie tvaresnės energetikos. Pateikiami modeliai ir ekonominiai vertinimai, padedantys įmonėms priimti optimalius investicinius sprendimus.

Klaipėdoje vykęs susitikimas dar kartą parodė, kad šilumos ūkio pažanga Lietuvoje vyksta kryptingai.

Šalies šilumos tiekėjai ne tik modernizuoja infrastruktūrą, bet ir aktyviai ieško naujų būdų mažinti emisijas, optimizuoti sistemas bei diegti žaliąsias technologijas.

Šiandienos sprendimai – nuo akumuliacinių talpų, šilumos siurblių, ORC iki 4 kartos CŠT tinklų ar saulės kolektorių – tampa rytojaus standartais. Tokie bendri susitikimai padeda keistis informacija, įvertinti gerąsias praktikas ir atsakingai planuoti ilgalaikę šilumos sektoriaus transformaciją. Visų įmonių pastangas jungia vienas tikslas – tiekti vartotojams tvarią, patikimą ir ekonomiškai prieinamą šilumą.

Informacija parengta pagal LŠTA pranešimą.

AB „Klaipėdos energija“ parengė gruodžio mėnesio šildymo sąskaitas, kurios jau pasiekė dalį Klaipėdos ir Gargždų gyventojų. Jų dydis išlieka panašus kaip ir 2024 metų gruodį. 

Svarbiausia sąskaitos už patalpų šildymą dalis 

Pagrindinis veiksnys, lemiantis sąskaitos už patalpų šildymą dydį, yra šilumos kaina. 2025 metų gruodį Klaipėdos ir Gargždų gyventojams ji siekė 7,41 ct/kWh (su 9 proc. PVM) – beveik 2 proc. daugiau nei 2024 metų gruodį, kai šilumos kilovatvalandė kainavo 7,28 ct (su 9 proc. PVM). 

Svarbu atkreipti dėmesį, kad Seimas priėmė sprendimą nuo 2026 metų sausio šildymui taikyti 21 proc. PVM tarifą. Dėl šios priežasties vasarį klientai gali sulaukti didesnių sąskaitų už 2026 metų sausio mėnesio būsto šildymą. 

Nepaisant PVM tarifo padidinimo, „Klaipėdos energija“ šį sezoną siekia, kad šilumos kainos, kiek tai priklauso bendrovės pastangų, išliktų panašios praėjusių metų lygiui. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) duomenimis šį šildymo sezoną tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų, „Klaipėdos energijos“ šilumos kaina yra antra mažiausia. 

Šildymo sąskaitos gali būti mažesnės 

Renovuotų ir nerenovuotų namų gyventojų sąskaitos už būsto šildymą gali ženkliai skirtis. Standartinio, apie 50 m², 2 kambarių buto savininkai už šildymą turėtų sulaukti vidutiniškai 33 Eur (su 9 proc. PVM) dydžio sąskaitos. Už 2024-ųjų gruodį suma siekė apie 32 Eur (su 9 proc. PVM).  

Tuo metu senos statybos, nerenovuotuose pastatuose esantys butai šilumos sunaudoja daugiausiai. Tokio paties ploto buto savininkams šį mėnesį šildymo sąskaitos sieks vidutiniškai 56 Eur (su 9 proc. PVM), kai prieš metus išlaidos patalpų šildymui sudarė vidutiniškai 55 Eur (su 9 proc. PVM). 

Būtina pažymėti, kad konkrečiuose pastatuose, jų kompleksuose ar atskiruose butuose šildymo sąskaitų dydžiai gali skirtis.  Jų dydį lemia gyventojų įpročiai, elgesys ir pastato sandarumas. Kad šiluma būtų naudojama efektyviai, gyventojai turėtų užtikrinti, jog ji neišeitų pro nesandarius langus, duris ar sienas, taip pat stebėti ar vidinė pastato šildymo sistema veikia tinkamai. Kuo pastatas sandaresnis, tuo šiluma naudojama taupiau, o sąskaitos gali būti mažesnės.   

Daugiabučių namų gyventojai pastebėję, kad radiatoriai nešyla, šyla per daug ar netolygiai, turėtų kreiptis į savo namo administratorių ar bendrijos pirmininką. „Klaipėdos energija“ šilumą tiekia iki pastato įvado, o už pastato vidaus  šildymo ir karšto vandens sistemas atsakingas jų prižiūrėtojas.  Patikrinti, kas prižiūri kiekvieną pastatą, galima čia.  

Daugiau sužinoti, kaip taupyti šilumą, galima čia.  

AB „Klaipėdos energija“ ir toliau išlaiko vieną mažiausių šilumos kainų Lietuvoje Klaipėdos ir Gargždų gyventojams. Nuo šio šildymo sezono pradžios bendrovės tiekiamos šilumos kaina yra maždaug 11 proc. mažesnė nei šalies vidurkis, o 2026 metų sausį, tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų, „Klaipėdos energijos“ šilumos kaina bus antra mažiausia.

Sprendimai, keičiantys šilumos kainą

Kainų skirtumą aiškiai atskleidžia Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) šio šildymo sezono duomenys: vidutinė šilumos kaina Lietuvoje siekia 7,14 ct/kWh be PVM, tuo tarpu „Klaipėdos energijos“ tiekiamos šilumos kaina sudaro 6,25 ct/kWh be PVM.

2026-aisiais numatomi šilumos kainų pokyčiai. Sausį šilumos kaina gyventojams sieks 7,24 ct/kWh be PVM, arba 8,76 ct/kWh su 21 proc. PVM. Tai yra 2,4 proc. daugiau nei 2025 metų sausį, kai šiluma kainavo 7,07 ct/kWh be PVM, ir 6,5 proc. daugiau nei šių metų gruodį, kai kaina sudarė 6,80 ct/kWh be PVM.

Didžiausią įtaką šiam kainos augimui daro Seimo sprendimas nuo 2026 metų sausio visoje šalyje panaikinti PVM lengvatą šildymui. Iki šiol taikytas 9 proc. PVM tarifas didėja iki 21 proc. Nepaisant to, „Klaipėdos energija“ šį šildymo sezoną siekia, kad šilumos kainos, kiek tai priklauso nuo bendrovės pastangų, išliktų kuo artimesnės praėjusių metų lygiui.

Kita šilumos kainos augimo priežastis – sausio mėnesį išaugusios biokuro kainos, kurios lėmė 5,9 proc. didesnę superkamos šilumos kainą, palyginti su 2025 metų sausiu.

Šilumos kaina už kilovatvalandę susideda iš kelių dalių: pastoviosios kainos dedamosios, kintamosios dedamosios, papildomos dedamosios ir pridėtinės vertės mokesčio. Didžiausią galutinės šilumos kainos dalį sudaro kintamoji dedamoji – tai biokuro, gamtinių dujų, elektros energijos, vandens bei kitos kintamos sąnaudos, taip pat šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Likusią kainos dalį sudaro pastoviosios sąnaudos, kurias bendrovė patiria nepriklausomai nuo pagaminto ir vartotojams patiekto šilumos kiekio.

Būsto šildymas: nuo šilumos kainos iki vartojimo

Svarbu pažymėti, kad galutinė suma už būsto šildymą sąskaitoje priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo suvartoto šilumos kiekio. Jam didelę įtaką turi oro temperatūra, pastato sandarumas bei individualūs gyventojų šilumos vartojimo įpročiai. Gyventojams rekomenduojama įvertinti, ar šiluma naudojama efektyviai – ar ji neprarandama per nesandarius langus, duris ir sienas, ar tinkamai veikia pastato vidaus šildymo sistema. Kuo pastatas sandaresnis ir šiluma naudojama taupiau, tuo mažesnės gali būti būsto šildymo sąskaitos.

Daugiabučių namų gyventojai pastebėję, kad radiatoriai nešyla ar šyla netolygiai, turėtų kreiptis į savo namo administratorių ar bendrijos pirmininką. „Klaipėdos energija“ šilumą tiekia iki pastato įvado, o už vidines pastato šildymo ir karšto vandens sistemas atsakingas jų prižiūrėtojas. 

AB „Klaipėdos energija“ kryptingai plečia veiklą, nuolatos investuodama į modernias ir aplinkai draugiškas technologijas. Bendrovė siekia mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, didinti energetinį efektyvumą ir užtikrinti patikimą šilumos tiekimą vartotojams.  

Investicija į tvarią ateitį 

Vienas iš svarbiausių žingsnių – įgyvendintas investicinis projektas „Organinio Renkino ciklo ir membraninio deaeratoriaus technologijų pritaikymas ir įrengimas Klaipėdos Lypkių katilinėje“. Šio projekto tikslas – sumažinti iškastinio kuro vartojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Planuojama, kad per metus jų sumažės iki 1 621 t. Ši investicija tiesiogiai prisideda prie bendrovės strateginių tikslų: didinti veiklos efektyvumą, patikimumą ir mažinti poveikį aplinkai. 

Žingsnis į savarankišką žalią elektros gamybą 

Reaguodama į elektros energijos kainų svyravimus rinkoje, „Klaipėdos energija“ siekia dalį reikalingos elektros energijos pasigaminti pati. Šį gruodį Klaipėdos Lypkių katilinėje pradėta eksploatuoti Organinio Renkino ciklo (ORC) turbina. 

ORC technologija skirta elektros energijos generavimui, pasinaudojant šilumos gamybos procesu.  ORC turbinos galia siekia 500 kW ir jos generuojamos žalios elektros energijos užteks 100 % padengti Klaipėdos Lypkių katilinės elektros energijos patiriamas sąnaudas katilinės eksploatacijai ir šilumos gamybai viso šildymo sezono metu.  

Ši technologija vietoje vandens naudoja sunkiąsias organines medžiagas, kurios užverda žemesnėje temperatūroje. Tai leidžia gaminti elektros energiją naudojant žemesnio potencialo šilumos šaltinius. ORC – viena iš nedaugelio technologijų, tinkamų elektros gamybai, kai šilumos šaltinio temperatūra žemesnė nei 300 ˚C.  

Pagaminta elektra bus naudojama bendrovės veiklai, todėl bus išvengta elektros pirkimo rinkoje ir sumažinamos su tuo susijusias išlaidas – nuo energijos tiekimo kainos iki perdavimo ir skirstymo mokesčių bei akcizų. 

Technologija, leidžianti atsisakyti gamtinių dujų  

Klaipėdos Lypkių katilinėje įdiegtas ir pradėtas eksploatuoti membraninis deaeratorius yra moderni vandens paruošimo technologija, patikimai ir taupiai sauganti šilumos tiekimo sistemas nuo korozijos. Ši technologija pašalina ištirpusias deguonies dujas iš vandens, kurios sukelia vamzdynų ir katilų korozijos procesus.  

Įdiegus šią technologiją, visiškai atsisakoma iškastinio kuro (dujų) vandens paruošimui šilumos tiekimo tinklų papildymui. Tai leidžia sutaupyti brangių dujų įsigijimo sąnaudas, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir užtikrinti ilgesnį šilumos tinklų ir katilų tarnavimo laiką. 

Anksčiau dujų pašalinimui buvo naudojamas atmosferinis deaeratorius, kuriame vanduo šildomas iki 103-105 °C perkaitinto garo pagalba, pagaminto deginant gamtines dujas. Tai sukeldavo energijos nuostolius. 

Membraninė dujų pašalinimo iš vandens sistema, būdama kompaktiška, užtikrina aukštą dujų pašalinimo efektyvumą be papildomų chemikalų. Ji veikia žemoje temperatūroje (≤ 45 °C), todėl vandens pašildymui pakanka grįžtamos termofikacinio vandens temperatūros, nepatiriant energijos nuostolių. Tai ekonomiška, pažangi technologija, nereikalaujanti papildomų energijos ar žmogiškųjų išteklių.  

Investicija, kurianti vertę 

Įgyvendintas projektas sudaro sąlygas patikimam ir tvariam bendrovės veiklos vystymui. ORC turbina leidžia generuoti žalią elektros energiją, o membraninis deaeratorius – efektyviai paruošti vandenį, visiškai atsisakant iškastinio kuro. Taip mažinamos bendrovės sąnaudos, išlaikoma stabili šilumos kaina vartotojams ir reikšmingai sumažinamas poveikis aplinkai. 

Projektas įgyvendintas pasitelkiant bendrovės nuosavas lėšas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros finansavimą pagal programą „Juridinių asmenų investicijos į iškastinio kuro naudojimo pakeitimą ar mažinimą ir (ar) atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas“. Projektui skirta parama – 320 081,21 Eur. 

Centralizuoto šildymo tiekėja Klaipėdos ir Gargždų gyventojams – AB „Klaipėdos energija“ – ir toliau išlaiko vieną mažiausių šilumos kainų tarp didžiųjų šalies miestų. Pirmąjį šios žiemos mėnesį bendrovės tiekiamos šilumos kaina, palyginti su lapkričiu, didėja 12 proc., o lyginant su praėjusių metų gruodžiu – apie 2 proc.

Šilumos kainų lygis išlieka panašus

Gruodį „Klaipėdos energijos“ tiekiama šiluma Klaipėdos ir Gargždų gyventojams kainuos 6,80 ct/kWh (be PVM) arba 7,41 ct/kWh (su 9 proc. PVM). Tai apie 12 proc. daugiau nei lapkritį, kai šilumos kaina siekė 6,05 ct/kWh (be PVM) arba 6,59 ct/kWh (su 9 proc. PVM) ir beveik 2 proc. daugiau nei prieš metus – 2024-ųjų gruodį šiluma kainavo 6,68 ct/kWh (be PVM) arba 7,28 ct/kWh (su 9 proc. PVM).

Šilumos kainos augimas šaltuoju metų laikotarpiu yra įprastas reiškinys. Įsibėgėjus šildymo sezonui, mažėjant lauko temperatūrai, didėja šilumos vartojimas, o kartu brangsta ir pagrindinis šilumos gamybos kuras – biokuras. Šis pokytis ypač ryškus gruodį – vieną šalčiausių šildymo sezono mėnesių, kai šilumos poreikis ženkliai išauga.

Priežastys, diktuojančios kainos pokytį

Didėjant šilumos poreikiui, dalis jos perkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Lyginant su lapkričio mėnesiu, gruodį superkamos šilumos kiekis padidėjo 24 proc. Dėl išaugusio poreikio, bus superkama visa aukcione pasiūlyta šiluma, todėl vidutinė jos kaina pakilo beveik 45 proc. Šis kainos padidėjimas buvo pagrindinė priežastis, lėmusi galutinės šilumos kainos vartotojams augimą.

Priežastys, diktuojančios kainos pokytį

Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandės kainą, kurią moka vartotojai, sudaro pastovioji kainos dedamoji, kintamoji kainos dedamoji, papildoma dedamoji ir pridėtinės vertės mokestis (PVM). Didžiausią kainos dalį sudaro kintamoji dalis, kuri apima biokuro, dujų, elektros energijos, vandens, kitų kintamų sąnaudų bei šilumos, superkamos iš nepriklausomų gamintojų, kaštus.

Kokybiškas šilumos vartojimas – nauda gyventojams

Galutinė suma už būsto šildymą priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo suvartoto šilumos kiekio, oro temperatūros, pastato energetinės vertės bei gyventojų šilumos vartojimo įpročių. Būtina pasirūpinti, kad šiluma būtų naudojama efektyviai: neišeitų pro nesandarius langus, duris, sienas bei užtikrinti, kad vidinė pastato šildymo sistema veiktų tinkamai.

Jei pastebima, kad radiatoriai nešyla, šyla per daug ar netolygiai, vartotojai turėtų kreiptis į savo pastato administratorių ar bendrijos pirmininką. „Klaipėdos energija“ šilumą tiekia iki pastato įvado, o  už šildymo kokybę ir tinkamą šilumos ūkio aptarnavimą daugiabučiame name yra atsakinga namo šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemas prižiūrinti įmonė ar bendrija.