Nes šiluma – ne tik vamzdynuose, bet ir darbuose: AČIŪ komandai! 

Daugelis Šv. Valentino dieną gavo meilės laiškus, o mes – laišką apie šilumos tinklų avariją. Vasario 14 d. apie 14.30 val. mūsų tinklo valdymo dispečerį informavo apie pažeistą šilumos tiekimo vamzdyną „Geležinkelio stotyje“. Tinklo eksploatavimo ir Mechanikos grupių komandos nedelsdamos išvyko į incidento vietą, siekdamos kuo greičiau pašalinti pažeidimą.  

Mūsų darbuotojams atvykus į vietą paaiškėjo, kad rangovas, vykdydamas geležinkelio elektrifikacijos darbus ir gręždamas gręžinius specialiąja technika, dvejose vietose pragręžė šilumos tiekimo vamzdį. Pažeidimas įvyko AB „Lietuvos geležinkeliai“ stoties teritorijoje, šalia pėsčiųjų tilto per geležinkelį, jungiančio Kretingos bei Šaulių gatves. 

Remonto darbus apsunkino tai, kad prakirstas vamzdis buvo sumontuotas metaliniame dėkle, kurį reikėjo išmontuoti, taip pat ir sudėtingos kasimo sąlygos dėl gausybės kabelių, o žemėjanti oro temperatūra dar labiau lėtino procesą. Pažeistoje vamzdžio vietoje buvo įvirintas laikinas intarpas, leidęs atstatyti šilumos tiekimą AB „Lietuvos geležinkeliai” gamybiniam pastatui. Darbai buvo baigti, vamzdynas užpildytas ir pajungtas apie 01:00 val. nakties iš penktadienio į šeštadienį. 

„Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis ir visa komanda dėkoja darbuotojams, nedarbo metu dalyvavusiems, šalinat avarinio įvykio šilumos tinkluose pasekmes.

Dėkojame visiems už greitą reagavimą ir profesionalumą. 

Išlaidos už sausio mėnesio šildymą gyventojams sumažėjo apie 25 proc.

AB „Klaipėdos energija“, tiekianti centralizuoto šildymo paslaugas Klaipėdos ir Gargždų gyventojams, jau išsiuntė sąskaitas už sausio mėnesio suvartotą šilumą. Šiemet jos yra apie ketvirtadaliu mažesnės nei prieš metus. Tokius pokyčius lėmė kelios pagrindinės priežastys: mažesnė šilumos kaina, neįprastai šiltas sausis ir gyventojų šilumos vartojimo įpročiai.

Didžiausios įtakos išlaidoms už šildymą dydžiui turi šiluminės energijos kaina, kuri šiemet sausį siekė 7,07 ct/kWh be PVM arba 7,71 ct/kWh su 9% PVM. Tai beveik 6% mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

Kitas svarbus veiksnys – faktinis šilumos suvartojimas, kuris priklauso nuo pastato energetinės būklės ir lauko oro temperatūros. Kuo šiltesnis oras, tuo mažiau šilumos reikia patalpoms šildyti. Šiemet sausį vidutinė oro temperatūra buvo 5 °C aukštesnė nei pernai, todėl šilumos sąnaudos sumažėjo.

Sąskaitų dydžiai skiriasi ir dėl pastatų būklės. Pavyzdžiui, už naujos statybos arba visiškai renovuotame pastate esančio standartinio 2 kambarių buto, apie 50 m2, gyventojai turėtų gauti vidutiniškai 45 eurų dydžio sąskaitą – 28% mažiau nei pernai sausį. Tuo tarpu tokio paties ploto senos statybos, nerenovuoto būsto savininkams išlaidos už šildymą sieks vidutiniškai 58 eurus, tai yra beveik 25% mažiau lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Be to, sąskaitų dydžius lemia gyventojų įpročiai bei elgesys, atskiros pastatų savybės ir jų energetinė kokybė. Svarbu pasirūpinti, kad šiluma būtų naudojama efektyviai: neišeitų pro nesandarius langus, duris, sienas, o vidinė pastato šildymo sistema veiktų efektyviai. Kuo pastatas sandaresnis, taupiau naudojama šiluma, tuo sąskaitos mažesnės. Gyventojai moka už suvartotos šilumos kiekį.  

Uostamiestis nušvinta trispalve: „Klaipėdos energija“ siunčia žinutę miestui 

Geltona, žalia ir raudona – trys spalvos, Lietuvos tautai simbolizuojančios šviesą, laisvę ir drąsą. Šią savaitę šios spalvos spindės „Klaipėdos energijos“ Centrinės katilinės administracinio pastato languose (Šilutės pl. 26). Bendrovė tokiu būdu prisideda prie šventinės atmosferos kūrimo ir kviečia visus kartu švęsti Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną.  

Lietuvos valstybės vėliavos šviesų instaliacija džiugins klaipėdiečius bei miesto svečius visą savaitę – iki vasario 17 d. Tai ne tik meninis akcentas, bet ir prasminga žinutė: „Branginkime savo laisvę, puoselėkime vienybę, didžiuokimės Lietuva!“ 

„Siekiame, kad ši šviesų instaliacija primintų kiekvienam iš mūsų – nepriklausomybė nėra tik istorinė pergalė, tai kasdienis įsipareigojimas ją saugoti ir puoselėti. Tegul šis simbolinis trispalvės akcentas įkvepia bendrystei, skatina patriotizmą ir kviečia švęsti mūsų valstybės stiprybę“, – pažymi „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis. 

Kiekvieną vakarą trispalvė šviesa tampa miesto veidu, skleidžiančiu šilumą ir tautos dvasią. Šis reginys – kvietimas stabtelėti, pakelti akis į šviesą ir pasidžiaugti Lietuvos Nepriklausomybe.

Jaunimas atranda tvarią energetiką

Vasario 7-ąją Klaipėdos centrinė katilinė kaito ne tik nuo šilumos energijos, bet ir nuo jaunatviškos energijos! Čia lankėsi Tauragės r. Žygaičių gimnazijos 11-12 klasių moksleiviai, atvykę ne šiaip pasižvalgyti, bet iš arti susipažinti su tvarios šilumos gamybos procesais, realiai veikiančiais įrenginiais, bendrovės veikla, profesijomis bei karjeros galimybėmis.
 
Vienas iš bendrovės tikslų – pasidalyti patirtimi su jaunais žmonėmis bei įkvėpti juos rinktis karjeros kelią tvarios energetikos srityje.

„Kodėl oras šiltas, o šildymo sąskaitos didelės?”: atsakome

„Kodėl šiemet sąskaitos už šildymą tokios pat, kaip ankstesnėmis žiemomis, kai lauke būdavo -10°C ar -15°C? Šią žiemą temperatūra beveik visada yra teigiama.“ Tokių ir panašių pastebėjimų sulaukiame iš savo klientų.

Mes atsakome, kas turi įtakos šildymo sąskaitos dydžiui:

  • pats pastatas – dydis, techninė būklė, vieta, eksploatavimo kokybė ir kiti faktoriai;
  • šilumos poreikis svyruoja kiekvieną mėnesį, atitinkamai kinta ir sąnaudos, kurios būtinos tai šilumai pagaminti. Tai išlaidos kurui, pirktai iš gamintojų šilumai apmokėti, elektrai, reagentams ir t.t.;
  • visa šilumos tiekimo infrastruktūra turi būti palaikoma darbinėje „karštoje“ būklėje – tai yra eksploatuojama, remontuojama, aptarnaujama, atnaujinama, saugoma, valoma.

Plačiau skaityti Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pranešime – čia.

Vasarį šilumos kaina uostamiestyje ir Gargžduose išliks panaši

AB „Klaipėdos energija“ ir toliau išlaiko vieną žemiausių tiekiamos centralizuotos šilumos kainos tarifų tarp didžiųjų Lietuvos miestų. Vasario mėnesį jis išliks toks pat kaip ir pernai tuo pačiu laikotarpiu, tačiau, palyginus su šių metų sausiu, jis padidės 4,59 proc. Visgi, nepaisant šildymo sezono keliamų iššūkių, bendrovė siekia užtikrinti, kad šilumos kainos šį sezoną būtų mažesnės arba bent panašios į praėjusių metų lygį.

 

Paskutinį žiemos mėnesį Klaipėdos ir Gargždų gyventojams šiluma kainuos 7,41 ct/kWh be PVM arba 8,08 ct/kWh su 9 % PVM. Paprastai patalpų šildymo kainų pikas pasiekiamas sausio–vasario mėnesiais, o atėjus pavasariui ir sumažėjus šilumos poreikiui kainos ima kristi.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kainą sudaro pastovioji kainos dedamoji, kintamoji kainos dedamoji, papildoma dedamoji ir pridėtinės vertės mokestis (PVM). Didžiausią kainos dalį sudaro kintamoji dalis, kuri apima biokuro, dujų, elektros energijos, vandens, kitų kintamų sąnaudų bei šilumos, superkamos iš nepriklausomų gamintojų, kaštus.

Vasarį šilumos kainos padidėjimą lėmė biokuro ir gamtinių dujų, naudojamų šilumos gamybai, brangimas – šios žaliavos pabrango 21–23%. Taip pat 10% išaugo vidutinė šilumos aukcione superkamos šilumos kaina.

Likusią šilumos kainos dalį sudaro pastoviosios sąnaudos. Tai sąnaudos, kurias bendrovė patiria nepriklausomai nuo pagaminto ir vartotojams patiekto šilumos kiekio.

Visgi galutinė sąskaita už šildymą priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo pastato sandarumo bei šilumos vartojimo įpročių. Gyventojai turėtų atkreipti dėmesį, ar šiluma nėra prarandama dėl nesandarių langų, durų ar sienų, taip pat ar pastato šildymo sistema veikia tinkamai. Kuo efektyviau naudojama šiluma ir kuo sandaresnis pastatas, tuo sąskaitos už šildymą gali būti mažesnės.

„Klaipėdos energijos” komanda dalyvavo tradiciniame pėsčiųjų nakties žygyje „Klaipėdos sukilėlių keliais“ 2025

Sausio 17-osios vakarą Tradiciniame pėsčiųjų nakties žygyje „Klaipėdos sukilėlių keliais“ 2025 tarp virš 3 tūkstančių dalyvių kartu žygiavo ir „Klaipėdos energijos“ darbuotojai su šeimos nariais. Atlaikę visus iššūkius, kolegos dalijasi įspūdžiais:

Aš šiame žygyje dalyvavau jau 11 kartą, tačiau šis žygis buvo vienas iš sudėtingiausių mano patirtų. Dalis trasos driekėsi per Minijos upės griovas: po liūčių upeliai ir pelkės apsunkino praėjimus, kurie tapo nemažu iššūkiu.

Po griovų kelias vedė per lauką, kuris buvo padengtas šlapiu moliu. Molis lipo prie žygio batų, tačiau tai tik dar labiau žadino azartą įveikti trasą. Viduryje žygio, ties 10 kilometru, mus pasitiko lauko virtuvė, kurioje vaišinomės tikra kariška grikių koše ir arbata.

Antra žygio pusė buvo kiek lengvesnė. Tačiau 13 kilometre laukė šlapia pieva, kurią įveikti reikėjo nuklystant kelis šimtus metrų į šoną. Nepaisant visų sunkumų, einant pastoviu tempu, žygis nepasirodė pernelyg sunkus.

Ypač smagu eiti naktį, kai matai tūkstančius žibintų, šviečiančių už nugaros – tai atrodo labai efektingai.

Iš viso nuėjome nuo Dovilų iki Socialinių mokslų kolegijos apie 22,5 km. Trasą įveikiau per 4 val. 50 min., o žygį baigiau apie 2 val. nakties.

Įspūdžiai išliko tik geri, nes kiekvienas žygis yra unikalus ir visada atneša naujų bei įdomių patirčių.“

Šis žygis buvo įdomi patirtis. Per vieną vakarą tiek nuėjęs, staiga suvoki, kokia brangi yra ta transporto priemonė, kai 6 val. kelias tampa tiesiog 20 min. keliu. Nesu labai dažna žygeivė, bet kartas nuo karto metu sau iššūkį. Tai šis tikrai buvo vertas žodžio „iššūkis“. Nors visada gali būti ir sunkiau.“

„Tokiame žygyje dalyvavau pirmą kartą, tad įspūdžių ir emocijų su kaupu liko iki šiol. Labai įdomi patirtis, tikrai bus ką prisiminti.“

Tradicinį pėsčiųjų nakties žygį organizavo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos skyrius kartu su Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-iąja rinktine ir LK Klaipėdos įgulos karininkų ramove. Šiuo žygiu kasmet pažymimos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės (1923 m. sausio 15 d.). 2025 metų žygis buvo skirtas Ernestui Galvanauskui atminti – vienam iš svarbiausių 1923 metų Klaipėdos sukilimo organizatorių ir rėmėjų.

Dėkojame kolegoms, kurie nepasidavė iššūkiams ir bendrovės vardu skleidė pilietiškumo žinią.

Taupesnis šildymo sezonas: sąskaitos už šilumą mažesnės nei prieš metus

AB „Klaipėdos energija“ paruošė gruodžio mėnesio šildymo sąskaitas, kurios jau pasiekė dalį Klaipėdos ir Gargždų gyventojų. Praėjusio mėnesio sąskaitos bus apytikriai 15% mažesnės nei 2023-ųjų gruodį.

Pagrindinis veiksnys, lemiantis sąskaitos už šildymą dydį, yra šilumos kaina. Bendrovė nuosekliai siekia užtikrinti mažesnes arba panašias šilumos kainas, lyginant su praėjusiu šildymo sezonu. Rezultatai rodo – „Klaipėdos energijos“ tiekiama šilumos energija šį šildymo sezoną išlieka viena pigiausių tarp šalies didmiesčių. Gruodį ji siekė 6,68 ct/kWh (be PVM) arba 7,28 ct/kWh (su 9 proc. PVM). Tai yra 4 procentais mažiau nei 2023-iųjų gruodį.

Be to, mažesnes sąskaitas už patalpų šildymą taip pat lėmė ir mažesnis šilumos kiekio suvartojimas. Paprastai šilumos energijos poreikis būstams šildyti sumažėja, kai lauko temperatūra yra aukštesnė. Šį gruodį vidutinė lauko oro temperatūra buvo +2,3 0C aukštesnė nei 2023 metų gruodžio mėnesį.

Mažiausiai šilumos energijos naudoja naujos statybos pastatai. Už standartinio 2 kambarių buto, apie 50 m², savininkai šildymui turėtų išleisti vidutiniškai 29 eurus be PVM (apie 32 eurus su PVM), tai yra beveik 15% mažiau nei 2023-iųjų gruodį. Tuo tarpu senos statybos, nerenovuotų pastatų butai šilumos sunaudoja daugiausiai. Jų gyventojai sulauks vidutiniškai 60 eurų be PVM (apie 65 eurų su PVM) dydžio sąskaitos už šildymą – tai yra 15% mažiau palyginti su 2023 metų gruodžio mėnesiu. Svarbu paminėti, kad šį šildymo sezoną gyventojams iš valstybės biudžeto nebekompensuojamas 9% PVM tarifas.

Visgi atskiruose pastatuose sąskaitos už šildymą gali skirtis. Jų dydį lemia gyventojų įpročiai, elgesys ir pastato sandarumas. Kad šiluma būtų naudojama efektyviai, gyventojai turėtų užtikrinti, jog ji neišeitų pro nesandarius langus, duris ar sienas, taip pat stebėti ar vidinė pastato šildymo sistema veikia tinkamai. Kuo pastatas sandaresnis, tuo šiluma naudojama taupiau, o sąskaitos gali būti mažesnės.  

„Klaipėdos energija“ išlaiko mažiausias šildymo kainas tarp didžiųjų miestų

AB „Klaipėdos energija“ šį šildymo sezoną sėkmingai įgyvendina užsibrėžtą tikslą – išlaikyti mažesnes nei pernai centralizuoto šildymo kainas. Lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, šį spalį, lapkritį ir gruodį Klaipėdos ir Gargždų vartotojams šildymas pigo 4-8 proc. Dar daugiau – „Klaipėdos energijos“ tiekiamos šilumos kaina buvo mažiausia tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų. 

2025-ųjų sausio šilumos kaina gyventojams sieks 7,07 ct/kWh be PVM arba 7,71 ct/kWh su PVM. Tai beveik 6 proc. mažiau nei 2024-ųjų sausį, kai šiluma kainavo 7,49 ct/kWh be PVM. 

Mažesnę šilumos kainą sausį lėmė nuo rugpjūčio 19,5 proc. sumažinta pastovioji šilumos kainos dedamoji dalis. Ji apima personalo sąnaudų, nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų, investicijų grąžos, einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų ir kitų pastovių sąnaudų dedamąsias.

Pažymėtina, kad šilumos kainą sudaro pastovioji kainos dedamoji, kintamoji kainos dedamoji, papildoma dedamoji ir pridėtinės vertės mokestis (PVM).  Tačiau didžiąją dalį visos šilumos kainos sudaro kintamoji dalis – biokuro, dujų, elektros energijos, vandens ir kitų kintamų sąnaudų bei šilumos, superkamos iš nepriklausomų šilumos gamintojų, sąnaudos. Likusią dalį – pastoviosios sąnaudos.

Tai sąnaudos, kurias įmonė patiria nepriklausomai nuo pagaminto ir vartotojams patiekto šilumos kiekio.

Vis dėlto suvartotos šilumos kiekis, o taip pat ir galutinė sąskaitos už šildymą suma, priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo pastato sandarumo bei individualių šilumos vartojimo įpročių. Todėl gyventojams svarbu įvertinti, ar šiluma naudojama taupiai: ar išeina pro nesandarius langus, duris, sienas, ar vidinė pastato šildymo sistema veikia tinkamai. Kuo pastatas sandaresnis, efektyviau naudojama šiluma, tuo sąskaitos yra mažesnės.

Daugiabučių namų gyventojai pastebėję, kad radiatoriai nešyla ar šyla netolygiai, turėtų kreiptis į savo namo administratorių ar bendrijos pirmininką. „Klaipėdos energija“ šilumą tiekia iki pastato įvado, o už vidines pastato šildymo ir karšto vandens sistemas atsakingas jų prižiūrėtojas.