Kovo sąskaitos už šildymą gyventojams – mažesnės nei vasario

AB „Klaipėdos energija“ paruošė sąskaitas už kovo mėnesio šildymą, kurių dalis jau pasiekė uostamiesčio ir rajono gyventojus. Šių metų pirmasis pavasario mėnuo buvo šiltesnis nei vasaris, todėl ir sąskaitos už šildymą mažėjo.

Šių metų kovo mėnesio šilumos kaina buvo 8 procentais mažesnė nei pernai kovo ir 7 procentais mažesnė nei šių metų vasario. Pirmąjį pavasario mėnesį gyventojams šilumos kilovatvalandė kainavo 7,10 ct be PVM, prieš metus kovą – 7,87 ct be PVM, o šių metų vasarį – 7,41 ct be PVM.

Orams šylant šildymo sąskaitos traukiasi

Viena pagrindinių priežasčių, lemiančių mažesnes sumas už šildymą – mažesnis šilumos kiekio suvartojimas. Kuo lauko oro temperatūra didesnė, tuo įprastai mažiau šilumos energijos sunaudojama būstams šildyti. Šiemet kovas buvo 1,8 laipsnio šiltesnis nei pernai kovą ir 1,6 laipsnio šiltesnis nei šį vasarį.

Už šių metų kovą naujos statybos arba visiškai renovuotame pastate esančio standartinio 2 kambarių buto, apie 50 kvadratinių metrų, gyventojai turėtų gauti vidutiniškai 27 eurų dydžio sąskaitą: 15 procentų mažiau nei pernai kovą ir 33 procentais mažiau nei šį vasarį. Tuo tarpu tokio paties ploto senos statybos, nerenovuoto būsto savininkai sulauks didesnės, vidutiniškai 51 euro dydžio, sąskaitos už šildymą, tai yra 18 procentų mažiau lyginant su pernai kovu ir 31 procentu mažiau nei šį vasarį. Įtaką sąskaitų už šildymą dydžiui taip pat daro gyventojų įpročiai bei elgesys, pastatų būklė.

Šildymo sezono pabaigą lemia lauko temperatūra

„Klaipėdos energija“ atkreipia vartotojų dėmesį, kad šildymo sezono pabaigą, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato miesto savivaldybė. Kiti šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, gali baigti šildymą savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų. Tam reikia kreiptis į namo administratorių ir gauti daugumos savininkų sutikimą. Nepasinaudojus šia galimybe visi vartotojai baigia šildymo sezoną pagal savivaldybės sprendimu nustatytą grafiką. Įprastai uostamiestyje šildymo sezonas būdavo baigiamas balandžio pabaigoje. Dėl nepalankių orų pernai šildymo sezonas Klaipėdoje buvo tęsiamas iki gegužės 3 dienos, 2022 metais – iki gegužės 5 dienos.

„Klaipėdos energija“ pristatė „Geotermos“ veiklos atnaujinimo ir geotermijos panaudojimo šilumos gamybai galimybių studiją

AB „Klaipėdos energija“ surengė geoterminės jėgainės „Geoterma“ veiklos atnaujinimo ir geotermijos panaudojimo galimybių darbo grupės posėdį, kurio metu pristatyta bendrovės specialistų parengta esamų pajėgumų ir veiklos atkūrimo galimybių bendroji analizė. Taip pat apžvelgtas geotermijos panaudojimo šilumos gamybai potencialas uostamiestyje. Posėdžio metu diskutuota ir apie kitas galimas koncepcijas bei alternatyvas geoterminių vandens išteklių panaudojimo Klaipėdos mieste įvairaus spektro paslaugoms teikti.

2022 metais Klaipėdos miesto savivaldybės taryba „Klaipėdos energijai“ perdavė valdyti 2019 metais bankrutavusios geoterminės jėgainės, buvusios AB „Geotermą“, turtą. Darbo grupė apžvelgė bei dalinosi įžvalgomis apie buvusioje jėgainėje likusių įrenginių būklę, nusidėvėjimo lygį, remonto bei galimas tolimesnes atstatymo ir eksploatavimo galimybes bei problemas.

„Mūsų tikslas buvo pristatyti „Klaipėdos energijos“ komandos atliktą studiją, taikant praktinę patirtį, įgytą pernai geotermijos forume Danijoje bei kovo pradžioje vykusiame forume apie geotermijos vystymą Vokietijoje. Turime sukaupę pakankamai įvairių įžvalgų, kuriomis norėjome pasidalinti. Taip pat šiuo posėdžiu siekėme išgirsti iš darbo grupės kritinių pastabų, nuomonių, išvystyti diskusiją“, – teigė „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis.

Posėdžio metu pristatytas geoterminės jėgainės veiklos atnaujinimui atliktas pirminis šilumos gamybos savikainos vertinimas pagal egzistuojantį geoterminės jėgainės veikimo modelį – išgaunamo geoterminio vandens pašildymą dujomis kūrenamų katilų pagalba. Vertinimo metu esamų atstatytų pajėgumų savikaina buvo lyginama su bendrovėje sėkmingai veikiančiais esamais biokuro katilais, kurie šiuo metu yra naudojami kaip pagrindinis šilumos energijos gamybos šaltinis. Atlikus vertinimą paaiškėjo pirminis indikatyvus geotermijos pagalba išgaunamos šilumos konkurencingumo lygis ir galimų investicijų įtaka pagamintos šilumos savikainai.

„Klaipėdos energija“ pateiktoje analizėje pabrėžė geoterminės energijos išgavimo tipų svarbą, kurie buvo lyginami pagal technologinius, socialinius, aplinkosauginius ir kitus veiksnius. Taip pat buvo identifikuotos suinteresuotosios šalys ir kiekvienos iš jų galimas indėlis į projektą arba iš projekto gaunama tiek tiesioginė, tiek netiesioginė nauda.

„Šis projektas visų pirma turi būti ekonomiškai gyvybingas – mažinti šilumos gamybos savikainą ir nedidinti išlaidų vartotojams. Turime išvystyti tvarų verslo modelį, kuris teiktų naudą tiek bendrovei, tiek visiems vartotojams. Kaip matome iš galimybių studijos, yra daug rizikų, tačiau sieksime jas eliminuoti ir ieškoti būdų įgyvendinti projektą, kuris būtų visapusiškai naudingas miestui ir suinteresuotoms šalims“, – darbo grupės posėdį reziumavo R. Baltuonis.

„Geotermos“ veiklos atnaujinimo darbo grupę sudarė „Klaipėdos energijos” atstovai: bendrovės generalinis direktorius Rolandas Baltuonis, finansų vadovas Karolis Kilius, šilumos tiekimo vadovas Darius Zakarauskas, gamybos vadovas Erlandas Kidolius, veiklos aptarnavimo vadovas Egidijus Preibys bei Klaipėdos universiteto atstovai: buvęs „Geotermos“ direktorius Sigitas Petrauskas, rektoriaus patarėjas Modestas Vitkus, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė Roma Stubrienė.

Balandį paskaičiuota mažiausia šilumos kaina nuo šildymo sezono pradžios

AB „Klaipėdos energija“ skelbia balandžio mėnesio centralizuotos šilumos kainas uostamiesčio ir Gargždų gyventojams. Jos bus beveik 18 procentų mažesnės nei praėjusių metų balandį ir 20 procentų mažesnės nei šį kovą.

Kovą klaipėdiečiams ir gargždiškiams šilumos kilovatvalandė kainavo 7,10 ct/kWh be PVM, o prieš metus balandį – 6,91 ct/kWh be PVM. Nuo šių metų pradžios pastebima šilumos kainos mažėjimo tendencija, kuri išlieka ir šį balandį – šiluma pinga iki 5,68 ct/kWh be PVM.

Krintančiai šilumos kainai taip pat įtakos turi biokuro, naudojamo  šilumos gamybai ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos krintančios kainos. Tai lemia ir besibaigiantis šildymo sezonas, kuris mažina biokuro poreikį rinkoje.

Viso šildymo sezono metu apie 75 procentus visos šilumos kainos sudaro kintamoji dalis – biokuro, dujų, elektros energijos, vandens ir kitų kintamų sąnaudų bei šilumos superkamos iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąnaudos, kurių dalis siekia 61 procentų kintamosios dalies.

Likusią šilumos kainos dalį sudaro pastoviosios sąnaudos. Tai sąnaudos, kurias įmonės patiria nepriklausomai nuo pagaminto ir vartotojams patiekto šilumos kiekio. Jas sudaro personalo, nusidėvėjimo (amortizacijos), einamojo remonto ir kitos sąnaudos bei reguliatoriaus nustatyta investicijų į turtą grąža. 

Šylant orams mažėja ir gaunamos sąskaitos už būsto šildymą

„Klaipėdos energija“ jau paruošė sąskaitas už vasario mėnesio šildymą, kurios netrukus pasieks Klaipėdos ir Gargždų gyventojus. Dėl bene šilčiausio vasario pastaruoju metu bei trumpesnio mėnesio, mažėjo ir šilumos suvartojimas.

Vasario šilumos kaina lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu – 15 procentų mažesnė nei praėjusių metų vasarį. Paskutinį žiemos mėnesį bendrovės vartotojams šilumos kilovatvalandė kainavo 7,41 ct (be PVM), praėjusiais metais tuo pat metu – 8,76 ct (be PVM), šį sausį – 7,49 ct (be PVM).

„Lauko oro temperatūros pokyčiai lemia gyventojų šildymo sąskaitų svyravimus, kurie susiję su šilumos poreikiu ir jos suvartojimo kiekiu. Kadangi šaltasis sezonas pamažu eina į pabaigą, tad ir būstams apšildyti šilumos reikia mažiau. Kitaip tariant, kuo šilčiau lauke, tuo sąskaitos už šildymą mažesnės“, – dėsto „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis.  

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, šis vasaris buvo vienas šiltesnių per pastaruosius kelis dešimtmečius. Vidutinė lauko oro temperatūra siekė 3 laipsnius šilumos. Šiemet buvo 1,3 laipsniu šilčiau nei pernai vasarį. Todėl už vasarį naujos statybos arba visiškai renovuotame pastate esančio standartinio 2 kambarių buto, apie 50 kvadratinių metrų, gyventojai turėtų gauti vidutiniškai 30 eurų dydžio sąskaitą. Tuo tarpu tokio paties ploto senos statybos, nerenovuoto būsto savininkai sulauks didesnės, vidutiniškai 57 eurų dydžio, sąskaitos už šildymą.

„Klaipėdos energija“ atkreipia vartotojų dėmesį,  kad įtaką sąskaitų už šildymą dydžiui taip pat daro gyventojų įpročiai bei elgesys, pastatų būklė.

 

Klaipėdos ir Gargždų gyventojams šildymo kainos nuo šių metų pradžios nuosekliai mažėja

Centralizuotas šildymo paslaugas Klaipėdos ir Gargždų gyventojams, įstaigoms ir verslo atstovams teikianti AB „Klaipėdos energija“ skelbia kovo šilumos kainas. Dėl prognozuojamo šiltesnio nei įprastai pirmojo pavasario mėnesio bei pingančio kuro, šildymas vartotojams taip pat gali kainuoti mažiau.

Kovo mėnesį centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė kainuos 7,10 ct be PVM – beveik 10 proc. mažiau nei praėjusių metų kovą ir 4 proc. mažiau nei šį vasarį.

Pinga kuras

Pagrindinių energetinių išteklių – biokuro ir gamtinių dujų, naudojamų  šilumos gamybai, ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kainų mažėjimo tendencijos, leido sumažinti kovo mėnesio šilumos kainą. Dėl šiltos žiemos, mažesnių vartojimo poreikių ir aukšto Europos saugyklų užpildymo gamtinėmis dujomis pastebima, kad dujų kainos pamažu grįžta į 2021 metų lygį. Šiltesniais mėnesiais šilumos poreikis tinkle daugiausia yra dengiamas iš šilumos gamybos atsinaujinančiais ištekliais – biokuru. Dėl šios priežasties gamybos poreikis iš gamtinių dujų natūraliai yra mažesnis, lyginant su praėjusiais šildymo sezono mėnesiais.

„Besibaigiantis šildymo sezonas mažina ir pagrindinio šilumos gamybos kuro – biokuro poreikį rinkoje, taip pat mažindamas ir žaliavos kainą. Remiantis paskutiniais Lietuvos energetikos agentūros duomenimis Lietuvoje biokuras yra pigiausias tarp Baltijos šalių ir tikėtina, jog taip bus ir toliau. Šio proceso teigiamą pokytį, vykdydami šilumos tiekimo veiklą, pajautėme ir mes, todėl tai leido išlaikyti mažėjančias kainas ir gyventojams,“ – argumentuoja „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis. 

Oro temperatūros ir gyventojų įpročių įtaka

Šildymo sąskaitų dydžiui didžiausią įtaką daro lauko oro temperatūra.  

„Būtent lauko oro temperatūros pokyčiai lemia gyventojų sąskaitų svyravimus, kurie susiję su šilumos poreikiu ir jos suvartojimo kiekiu. Kadangi šaltasis sezonas pamažu eina į pabaigą, tad ir būstams apšildyti šilumos reikia mažiau“, – teigia R. Baltuonis.  

Galutinei sąskaitai už šilumą įtakos turi ir gyventojų įpročiai bei elgesys. Šilumos suvartojimą daugiabučiams namams ir kitiems pastatams šildyti lemia pastatų būklė. Sumažinti šilumos nuostoliams rekomenduojama renovuoti pastatą, palaikyti šilumos punkto įrenginių tinkamą techninę būklę, nustatyti optimalaus gyventojų poreikius atitinkančio energijos vartojimo grafiką automatizuotame šilumos punkte,  užsandarinti buto langus ir balkonus.

Kainą lemiantys procesai

Šildymo sezono metu apie 75 proc. visos šilumos kainos sudaro kintamoji dalis – biokuro, dujų, elektros energijos, vandens ir kitų kintamų sąnaudų bei šilumos superkamos iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąnaudos, kurių dalis siekia 61 proc. kintamosios dalies. Lyginant su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais, nedidelė nepriklausomų šilumos gamintojų konkurencija Klaipėdoje riboja galimybes tikėtis mažiausios superkamos šilumos kainos.

Tačiau šalčiausiais mėnesiais Klaipėdos miesto gyventojų aprūpinti šiluma neužtenka nepriklausomų šilumos gamintojų katiluose gaminamos šilumos galios, todėl trūkstamą šilumos poreikį bendrovė gamina deginant brangų iškastinį kurą. Taip pat ir biržoje Klaipėdos apskrityje susiformavusi biokuro kaina yra kiek didesnė nei kitose apskrityse. Tai irgi turi įtakos aukštesnei tiekiamos šilumos kainai vartotojams, lyginant su kitais Lietuvos miestais.

Likusią šilumos kainos dalį sudaro pastoviosios sąnaudos. Tai sąnaudos, kurias įmonės patiria nepriklausomai nuo pagaminto ir vartotojams patiekto šilumos kiekio. Jas sudaro personalo, nusidėvėjimo (amortizacijos), einamojo remonto ir kitos sąnaudos bei reguliatoriaus nustatyta investicijų į turtą grąža. 

Daugiau informacijos apie „Klaipėdos energijos“ tiekiamos šilumos kainas skelbiama čia.