Nuo gegužės 12-osios Klaipėdoje pradedami kasmetiniai centralizuotos šilumos tinklų hidrauliniai bandymai. Jų metų yra vykdoma vamzdynų patikra, todėl „Klaipėdos energijos“ klientams laikinai nebus tiekiamas karštas vanduo. Bandymai vyks šešiais etapais skirtingose miesto teritorijose. Planuojama, kad kiekviename etape darbai truks apie vieną parą. Gyventojai apie tikslias bandymų datas savo rajone bus informuojami iš anksto.

Vamzdynų patikra prasidėjo sklandžiai

Dažniausiai šilumos tiekimo metu išryškėja trūkumai, todėl vos pasibaigus šildymo sezonui yra atliekama vamzdynų patikra.  Šis patikrinimas padeda laiku pastebėti ir pašalinti gedimus, kad iki kito šildymo sezono būtų užtikrintas saugus ir patikimas šilumos tiekimas.

Viena iš svarbiausių patikros dalių – hidrauliniai bandymai, kurių metu yra tikrinamas vamzdynų stiprumas, juose laikinai padidinant slėgį. Kadangi pastatuose esantys šilumokaičiai, gaminantys karštą vandenį, nėra pritaikyti padidintam slėgiui, bandymų metu jie būna atjungiami nuo šilumos tiekimo sistemos. To nepadarius šilumokaičiai gali būti pažeisti ar net pratrūkti.

Dėl šios priežasties hidraulinių bandymų laikotarpiu karšto vandens tiekimas gyventojams laikinai nutraukiamas. Apie šiuos darbus ir jų trukmę gyventojai informuojami iš anksto.

Šiemet tokie bandymai Klaipėdoje pradėti gegužės 12 dieną – tuomet vyko pirmojo etapo šilumos trasų patikra teritorijoje nuo Pušyno iki J. Janonio gatvių, taip pat I. Kanto, H. Manto, Vytauto ir J. Karoso gatvėse. Darbai vyko sklandžiai, todėl jau kitą dieną buvo atnaujintas šilumos tiekimas karšto vandens ruošimui pastatams, kurių šilumos tinklai sėkmingai išlaikė bandymą.

Karšto vandens tiekimas atnaujintas beveik visuose planuotuose objektuose, išskyrus dviejuose pastatuose. Po atliktos vamzdynų patikros buvo nustatyti defektai Danės g. 35 ir Priestočio g. 9A.

Danės gatvėje vamzdyno remontas buvo baigtas gegužės 13 dienos popietę, o Priestočio gatvėje remonto darbai bus vykdomi gegužės 16 dieną. Apie laikinus nepatogumus dėl vykdomų remonto darbų gyventojai buvo papildomai informuoti – jiems išsiųsti atskiri pranešimai.

Ruošiamasi antram vamzdynų patikros etapui

Antrasis etapas mieste vyks nuo gegužės 19 dienos 8.00 valandos ryto iki gegužės 20 dienos 7.00 valandos ryto. Šių bandymų metu karšto tiekimas bus nutrauktas vienai parai. Jei po vamzdynų patikros juose bus nustatyti defektai, jų šalinimo darbai gali užtrukti dar vieną parą.

Sklendes name užsuka ir atsuka namo prižiūrėtojas, taigi kada karštas vanduo bus atjungtas ir kaip greitai jis pasieks vartotojų patalpas priklauso nuo pastato administratoriaus. Kokia įmonė prižiūri konkrečius pastatus, galima patikrinti čia.

Hidraulinių bandymų metu rekomenduojama užsukti patalpos įvadinę karšto vandens sklendę, kad už šaltą vandenį nereikėtų mokėti kaip už karštą.

Vartotojai, kuriems dėl defektų, rastų šilumos trasose, karšto vandens tiekimas nebus atnaujintas iki planuotos datos, bus informuoti papildomai.

Informuojama, kad Klaipėdoje II hidraulinių bandymų etapas vyks nuo 2024-05-19 iki 2024-05-20.

Gegužės 14 dieną, Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimu, sveikatos priežiūros, ugdymo ir socialinės pagalbos įstaigose vėl įjungtas patalpų šildymas.

Primename, kad šildymo sezono pabaigą nustato Klaipėdos miesto savivaldybė, atsižvelgdama į lauko oro temperatūrą. Tačiau kiti šilumos vartotojai, taip pat ir daugiabučių namų gyventojai, gali nuspręsti šildymą pratęsti. Norint tai padaryti, reikia kreiptis į namo administratorių ir gauti daugumos gyventojų sutikimą.

Informuojame, kad nuo gegužės 12-osios Klaipėdoje pradedami kasmetiniai centralizuotos šilumos tinklų hidrauliniai bandymai. Jų metų yra vykdoma vamzdynų patikra, todėl „Klaipėdos energijos“ klientams laikinai nebus tiekiamas karštas vanduo. Bandymai vyks šešiais etapais skirtingose miesto teritorijose. Planuojama, kad kiekviename etape darbai truks apie vieną parą. Gyventojai apie tikslias bandymų datas savo rajone bus informuojami iš anksto. 

Gargžduose bandymai prasidės gegužės 21 dieną ir vyks dviem etapais.

Net jei kai kuriuose pastatuose šildymas bus vėl įjungtas, hidrauliniai bandymai vis tiek vyks pagal numatytą grafiką. Tuo metu šiuose pastatuose laikinai nebus tiekiamas karštas vanduo ir šildymas būstui. Po bandymų karšto vandens tiekimas ir patalpų šildymas bus atnaujinti.

Hidraulinių bandymų metu sklendes name užsuka ir atsuka namo prižiūrėtojas, taigi kada karštas vanduo bus atjungtas ir kaip greitai jis pasieks klientų patalpas priklauso nuo pastato administratoriaus.

Nors šildymo sezonas jau baigėsi, AB „Klaipėdos energija“ veikla nesustoja net ir šiltuoju metų laiku. Dažniausiai šilumos tiekimo metu išryškėja trūkumai, todėl vos pasibaigus šildymo sezonui yra atliekama vamzdynų patikra, kad būtų užtikrintas patikimas šilumos tiekimas iki kito sezono pradžios. Todėl šiemet nuo gegužės 12 iki liepos 1 dienos bendrovė vykdys kasmetinius centralizuotos šilumos tinklų hidraulinius bandymus. Jų metu vartotojams bus laikinai nutrauktas karšto vandens tiekimas.

Klaipėdos mieste bandymai vyks šešiais etapais skirtingose mažesnėse teritorijose, Gargžduose – dviem etapais. Planuojama, kad šie darbai kiekviename etape užtruks apie vieną parą.

Vamzdynai ruošiami kitam šildymo sezonui 

Hidraulinių bandymų metu yra tikrinamas vamzdynų stiprumas, juose laikinai padidinant slėgį. Atliekant bandymus, būtina atjungti vamzdyną nuo šilumos tinklų sistemų, nes pastatų šilumos punktuose esantys šilumokaičiai, gaminantys karštą vandenį, nepritaikyti padidintam slėgiui ir jų neatjungus, gali pratrūkti. Dėl šios priežasties hidraulinių bandymų metu vartotojams laikinai nutraukiamas karšto vandens tiekimas. Vamzdynų tikrinimas atliekamas po šildymo sezono pabaigos, kad būtų galima iki kito šildymo sezono pradžios sutvarkyti rastus defektus. 

Naujas vamzdynu patikros būdas pasiteisina

Iki 2022 metų hidraulinių bandymų metu Klaipėdos miestas buvo skirstomas į dvi dalis: šiaurinę ir pietinę. Dėl didelių teritorijų ir ilgų vamzdynų darbų apimtys išaugdavo, todėl vamzdynų patikros procesas paprastai užtrukdavo apie keturias paras.

Siekdama palengvinti šiuos procesus, „Klaipėdos energija“ pradėjo hidraulinius bandymus organizuoti šešiais etapais. Tokiu būdu kiekviename etape darbus pavykdavo atlikti per vieną parą.

Šis sprendimas pasiteisino, todėl hidrauliniai bandymai tokia pačia tvarka bus vykdomi ir šiemet. Rezultatai rodo, kad gaunama vis mažiau vartotojų nusiskundimų dėl laikino karšto vandens tiekimo nutraukimo. Be to, gyventojai teigiamai vertina patobulintą patikros tvarką ir dalijasi palankiomis nuomonėmis.

„Klaipėdos energija“ ir toliau sieks dar labiau sutrumpinti karšto vandens tiekimo atjungimo laiką arba ateityje galimai apskritai išvengti jo, diegiant pažangesnius vamzdynų patikros būdus.

Vamzdynų patikra – pagal suplanuotą grafiką

„Klaipėdos energijos“ klientai yra iš anksto informuojami, kad karšto vandens tiekimas jiems bus nutrauktas vienai parai, tačiau jei būtų aptikti gedimai, jų šalinimas gali užtrukti dar vieną parą. Hidraulinių bandymų metu sklendes name užsuka ir atsuka namo prižiūrėtojas, taigi kada karštas vanduo bus atjungtas ir kaip greitai jis pasieks klientų patalpas priklauso nuo pastato administratoriaus.

Kol vartotojams nebus tiekiama šiluma karštam vandeniui ruošti, rekomenduojama užsukti patalpos įvadinę karšto vandens sklendę, kad už šaltą vandenį nereikėtų mokėti kaip už karštą.

Vartotojai, kuriems dėl defektų, rastų šilumos trasose, karšto vandens tiekimas nebus atnaujintas iki planuotos datos, bus informuoti papildomai.

Klaipėdoje I hidraulinių bandymų etapas vyks nuo 2025-05-12 iki 2025-05-13; II etapas – nuo 2025-05-19 iki 2025-05-20; III etapas – nuo 2025-05-26 iki 2025-05-27; IV etapas – nuo 2025-06-02 iki 2025-06-03; V etapas – nuo 2025-06-09 iki 2025-06-10; VI etapas – nuo 2025-06-30 iki 2025-07-01. 

Gargžduose: I etapas – 2025-05-21; II etapas – 2025-06-11. 

Balandžio 16 dieną pasibaigęs šildymo sezonas buvo palankesnis nei ankstesniais metais. AB „Klaipėdos energija“ siekė užtikrinti, kad vartotojams šilumos kaina būtų mažesnė arba išliktų panaši, lyginant su praeito sezono šildymo laikotarpiu. Šios pastangos davė gerų rezultatų – bendrovės gaminamos ir tiekiamos centralizuotos šilumos energijos kaina visą 2024-2025 metų šildymo periodą buvo viena mažiausių šalyje.

Mažesnės šilumos kainos nei šalies vidurkis

2024-2025-ųjų šildymo laikotarpį vidutinė šilumos kaina uostamiestyje ir Gargžduose siekė 6,51 ct/kWh (be PVM), tai yra 3 % mažiau nei praėjusį sezoną, kai kaina siekė 6,74 ct/kWh (be PVM). Siekiant užtikrinti tikslų palyginimą, kainos pateikiamos be PVM, nes pernai gegužę pagal Seimo sprendimą buvo panaikinta dvejus metus galiojusi 0 % PVM lengvata centralizuotai tiekiamai šilumai gyventojams. O šį sezoną jau pradėtas taikyti 9 % PVM tarifas.

2024 m. lapkritį ir gruodį Klaipėdos ir Gargždų gyventojams tiekiamos šilumos kaina buvo mažiausia tarp 5 didžiųjų šalies miestų, o 2025 m. balandį – žemiausia visoje Lietuvoje. Likusiais mėnesiais „Klaipėdos energija“ tarp kitų šilumos tiekėjų išsiskyrė viena žemiausių šilumos kainų Lietuvoje. Per visą šildymo sezoną bendrovė nuosekliai išlaikė konkurencingą kainą, kuri svyravo tarp 5,49 ct/kWh ir 7,41 ct/kWh (be PVM), kai tuo metu šalies vidutinė šilumos kaina svyravo nuo 7,9 ct/kWh iki 8,7 ct/kWh (be PVM).

Visgi didžiausia šilumos kaina fiksuota 2025 m. vasarį, kai brango žaliavos. Biokuras ir gamtinės dujos pabrango 21–23%, taip pat 10% išaugo vidutinė šilumos aukcione superkamos šilumos kaina.

Veiksniai, lėmę šilumos kainų pokyčius

Šildymo laikotarpiu apie 75 proc. visos šilumos kainos sudaro kintamoji dalis, kuri apima biokuro, dujų, elektros energijos, vandens ir kitų kintamų sąnaudų bei šilumos superkamos iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąnaudas.

Iš šių dedamųjų dalių didžiausią įtaką šilumos kainos pokyčiams daro kuro kainos. Šilumos gamyba iš pagrindinio bendrovės kuro – biokuro – buvo apie 9 % didesnė, o kaina sumažėjo 6 %  nei ankstesniu šildymo sezonu.

Teigiamos įtakos kainų mažėjimui turėjo ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) 2024-ųjų rugpjūtį nustatytos ir patvirtintos naujos šilumos kainos dedamosios, kurios sumažėjo nuo 2,61 ct/ kWh iki 2,10 ct/ kWh.

Mažėjo vidutinės išlaidos už būsto šildymą

50 m² buto Klaipėdos mieste vidutinės išlaidos patalpų šildymui sudarė apie 45 Eur (be PVM), kai tuo pačiu laikotarpiu ankstesniu šildymo sezonu buvo 12 proc. didesnės – apie 52 Eur (be PVM). Nepaisant mažesnės šilumos kainos ir šiltesnės lauko temperatūros bei įvertinus tai, kad šį sezoną gyventojams centralizuotai tiekiamai šilumai buvo taikomas 9 proc. PVM tarifas, gyventojai už būsto šildymą vidutiniškai mokėjo 4 proc. mačiau – apie 50 Eur su PVM.

Būsto šildymo išlaidas mažino ir palankios oro sąlygos. Šį šildymo sezoną vidutinė lauko temperatūra Klaipėdos mieste siekė apytikriai 3 °C – buvo 1,24 °C šilčiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Patį šalčiausią mėnesį, vasarį, kai vidutinė temperatūra siekė -0,6 °C, gyventojai už būsto šildymą vidutiniškai mokėjo apie 55 Eur be PVM arba apie 60 Eur su PVM.

Įtaką mokesčiams už būsto šildymą taip pat turėjo gyventojų įpročiai, elgesys, pastatų būklė.

Gyventojai gali pratęsti arba baigti šildymą patys

Nors šildymo sezonas Klaipėdos ir Gargždų savivaldybių sprendimu jau baigtas, tačiau šilumos vartotojai gali baigti arba pratęsti šildymą savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų. Tam reikia kreiptis į namo administratorių ir gauti daugumos savininkų (50 proc. + 1) sutikimą.

Jei vartotojai savo nuožiūra dar nėra baigę šildymo sezono, bet pastebėjo, kad radiatoriai nešyla, šyla per daug ar netolygiai, jie taip pat turėtų kreiptis į savo pastato administratorių ar bendrijos pirmininką. „Klaipėdos energija“ šilumą tiekia iki pastato įvado, o už pastato vidaus  šildymo ir karšto vandens sistemas atsakingas jų prižiūrėtojas.  

Šildymo sezonas Klaipėdos mieste prasidėtas 2024 m. spalio 14 d. ir baigtas 2025 m. balandžio 16 d.

Vasarą ruošiamasi naujam šildymo sezonui

Pasibaigus šildymo sezonui darbai nesustoja – „Klaipėdos energija“ ir toliau tieks šilumos energiją karštam vandeniui ruošti Klaipėdos ir Gargždų vartotojams.

Šilumos tiekimo metu išryškėja trūkumai, todėl pasibaigus šildymo sezonui yra atliekami hidrauliniai bandymai. Jų metu nustatomi ir šalinami korozijos sukelti vamzdynų defektai bei įtrūkimai.

Klaipėdos mieste hidrauliniai bandymai bus vykdomi 6 etapais, o Gargžduose – 2 etapais. Vartotojai apie laikiną karšto vandens tiekimo nutraukimą bus informuoti iš anksto.

Patikrinti, kada konkrečiame name laikinai nebus tiekiamas karštas vanduo, galima čia.

Taip pat bus vykdomi įrenginių ir biokuro katilų remonto darbai, tikrinami matavimo prietaisai ir atliekami visi planiniai techninės priežiūros bei remonto darbai. Visa tai daroma, siekiant užtikrinti patikimą šilumos energijos tiekimą vartotojams iki naujo šildymo sezono pradžios.

Balandžio 16 dieną Klaipėdos mieste oficialiai baigiamas 2024–2025 metų šildymo sezonas. Kada tiksliai radiatoriai nustos šildyti patalpas, priklauso nuo konkretaus pastato šildymo sistemų prižiūrėtojų.

Šildymo sezono pabaigą, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato Klaipėdos miesto savivaldybė. Kiti šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, gali pratęsti arba baigti šildymą savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų. Tam reikia kreiptis į namo administratorių ir gauti daugumos savininkų sutikimą. Nepasinaudojus šia galimybe visi vartotojai baigia šildymo sezoną pagal savivaldybės sprendimu nustatytą grafiką.

Jei vartotojai dar savo nuožiūra nėra baigę šildymo sezono, bet pastebėjo, kad radiatoriai nešyla, šyla per daug ar netolygiai, taip pat turėtų kreiptis į savo pastato administratorių ar bendrijos pirmininką. „Klaipėdos energija“ šilumą tiekia iki pastato įvado, o už pastato vidaus  šildymo ir karšto vandens sistemas atsakingas jų prižiūrėtojas.  

Primename, kad 2024 metų šildymo sezonas Klaipėdos mieste prasidėjo spalio 14 dieną. Tačiau jau nuo spalio 9-osios pradėti šildyti sveikatos apsaugos, ugdymo ir socialinės pagalbos įstaigų pastatai.

Šiemet, dėl šiltesnių orų, šildymo sezonas baigiamas kiek anksčiau nei pastaruosius kelerius metus. Tradiciškai šildymo sezonas uostamiestyje baigiamas balandžio pabaigoje. Dėl vėsesnių oro sąlygų pastaraisiais metais pastatų šildymą baigdavo vėliau, balandžio pabaigoje arba gegužės pirmosiomis dienomis.

Šildymo sezono pabaiga Klaipėdos mieste:

2022 m. – gegužės 5 d.

2023 m. – gegužės 3 d.

2024 m. – balandžio 29 d. 

Gargždų miestas šildymo sezoną baigs balandžio 17 d.

AB „Klaipėdos energija“, tiekianti centralizuotą šilumą uostamiesčio ir Gargždų gyventojams, jau parengė ir išsiuntė sąskaitas už kovo mėnesį suvartotą šilumą. Tikėtina, kad išlaidos už būsto šildymą bus vidutiniškai 6 proc. mažesnės nei pernai kovą ir vidutiniškai 35 proc. mažesnės nei šių metų vasarį. Tokį sumažėjimą lėmė keletas priežasčių: mažesnė šilumos kaina, mažesnis šilumos suvartojimas bei šiltesni orai.

Veiksniai, lemiantys išlaidas už būsto šildymą

Didžiausią įtaką sumai už patalpų šildymą daro šilumos kaina. „Klaipėdos energija“ nuosekliai siekia palaikyti šilumos kainas mažesnes arba panašias, kaip ir praėjusį šildymo sezoną. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos duomenys rodo, kad šį sezoną bendrovės tiekiama šilumos energija yra viena pigiausių tarp Lietuvos didmiesčių, o balandį – pigiausia visoje šalyje.

Klaipėdoje ir Gargžduose kovą šilumos kaina siekė 6,85 ct/kWh (be PVM) arba 7,47 ct/kWh (su 9 proc. PVM). Tai yra bemaž 4 proc. mažiau nei 2024 m. kovą ir 8 proc. mažiau nei šių metų vasarį. Būtina pažymėti, kad kainos lyginamos be PVM.

Gyventojai turėtų nepamiršti, kad šį šildymo sezoną valstybės taikyta PVM lengvata centralizuotam šildymui nebėra taikoma. Ji galiojo 2022–2023 ir 2023–2024 metų šildymo sezonais.

Kitas svarbus veiksnys, lemiantis mokesčių dydį už būsto šildymą – mažesnis šilumos kiekio suvartojimas. Kuo lauko oro temperatūra aukštesnė, tuo įprastai mažiau šilumos energijos suvartojama patalpoms šildyti. Šiemet kovas buvo 0,1 °C šaltesnis nei 2024-ųjų kovas.

Renovuoti pastatai už būsto šildymą turėtų mokėti mažiau

Mokesčiai skiriasi ir dėl pastatų būklės. Pavyzdžiui, už naujos statybos arba visiškai renovuotame pastate esančio standartinio 2 kambarių buto, apie 50 m², gyventojai vidutiniškai turėtų mokėti 25 eurus už būsto šildymą – beveik 4 proc. mažiau nei pernai kovą ir beveik 30 proc. mažiau nei vasarį. Tuo tarpu tokio paties ploto senos statybos, nerenovuoto būsto savininkams išlaidos už būsto šildymą gali siekti vidutiniškai 47 eurus, tai yra 5 proc. mažiau lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu ir apie 25 proc. mažiau nei vasarį.

Be to, mokestį už būsto šildymą lemia gyventojų įpročiai bei elgesys, atskiros pastatų savybės ir jų energetinė kokybė. Svarbu pasirūpinti, kad šiluma būtų naudojama efektyviai: neišeitų pro nesandarius langus, duris, sienas, o vidinė pastato šildymo sistema veiktų efektyviai. Kuo pastatas sandaresnis, taupiau naudojama šiluma, tuo sąskaitos mažesnės. Gyventojai moka už suvartotos šilumos kiekį, kuris išmatuojamas namo šilumos punkte įrengtu įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu.

Daugiabučių namų gyventojai pastebėję, kad radiatoriai nešyla, šyla per daug ar netolygiai, turėtų kreiptis į savo namo administratorių ar bendrijos pirmininką. „Klaipėdos energija“ šilumą tiekia iki pastato įvado, o už pastato vidaus  šildymo ir karšto vandens sistemas atsakingas jų prižiūrėtojas.  

Baigti šildymą gali ir patys gyventojai 

„Klaipėdos energija“ primena, kad šildymo sezono pabaigą, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato miesto savivaldybė. Kiti šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, gali baigti šildymą savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų. Tam reikia kreiptis į namo administratorių ir gauti daugumos savininkų sutikimą. Nepasinaudojus šia galimybe visi vartotojai baigia šildymo sezoną pagal savivaldybės sprendimu nustatytą grafiką. Įprastai uostamiestyje šildymo sezonas būdavo baigiamas balandžio pabaigoje. 

Pastaruosius kelerius metus šildymo sezonas Klaipėdoje buvo baigiamas:

2022 m. – gegužės 5 d.

2023 m. – gegužės 3 d.

2024 m. – balandžio 29 d. 

Jau antrus metus iš eilės „Klaipėdos energijos“ kolektyvas, bendradarbiaudamas su VĮ Valstybinių miškų urėdija, tęsia tradiciją – miško sodinimo šventę, į kurią noriai įsitraukia ir darbuotojų šeimos. Šiemet ši iniciatyva įgavo dar gilesnę prasmę – miškininkai kvietė ne tik sodinti medžius, bet ir simboliškai pažymėti Laisvę, kurią Lietuva šiemet švenčia jau 35 metus.

Kuria prasmingą tradiciją

„Grąžiname gamtai tai, ką sudeginame šildydami miestą“, – tokios minties vedini balandžio 5-osios rytą darbuotojai rinkosi į mišką. Nors tądien pūtė stiprus vėjas ir snigo, tai nė kiek nesumažino entuziazmo – noras prisidėti prie miško atkūrimo buvo stipresnis už bet kokius iššūkius.

Miškininkai pasidžiaugė, kad trumpam sugrįžus žiemai, „Klaipėdos energijos“ darbuotojai nepabūgo atšiauraus oro ir atvyko sodinti medžių.

„Džiugu dirbti su žmonėmis, kurie atsakingai žiūri į miško sodinimą, nebijo darbo, šalčio ir sniego. Maloniai nustebino, kad prie miškasodžio prisijungęs „Klaipėdos energijos“ kolektyvas dalyvavo su šeimos nariais – buvo vaikų, iš kurių neišgirdome nė vieno nusiskundimo, kad miške yra šalta ar neįdomu“, – džiaugėsi Šernų girininkijos girininkas Arūnas Samoška.

„Klaipėdos energijos“ vykdoma veikla ir dalyvavimas tokiose iniciatyvose yra tiesiogiai susiję. Vienas iš mūsų tikslų – mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Miškasodis yra vienas iš būdų prie to prisidėti. O kartu tai puiki priemonė skatinti darbuotojų įsitraukimą, siūlant jiems dalyvauti įvairiose skirtingose veiklose. Be to, tai galimybė visam kolektyvui praleisti dieną prasmingai, gamtoje kuriant ryšį su aplinka ir vieni su kitais“, – pabrėžia iniciatyvos reikšmę „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis.

Naujas miškas – darbuotojų rankomis

Šiemet sodinamas vyko Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Palangos girininkijos miško kvartale, kur 2023 metais brandus medynas buvo iškirstas plynu kirtimu. 2024-ųjų spalį paruošta dirva, kuri sudaro palankesnes sąlygas pasodintiems medeliams prigyti, taip pat atsirasti – sudygti savaiminėms medžių rūšims.  Čia augs mišrūs želdiniai, pagrindinės medžių rūšys – eglė, pušis, beržas ir juodalksnis.

Per 3 valandas „Klaipėdos energijos“ darbuotojai susiskirstę poromis, atkūrė 1,8 hektaro miško plotą – iš viso buvo pasodinta 4200 eglučių, kurias nemokamai parūpino Valstybinių miškų urėdija.

Po darbų visi rinkosi į poilsiavietę, kur prie kavos ar arbatos puodelio klausėsi miškininkų pasakojimų apie miško atkūrimo subtilybes, sodmenų auginimą ir miškininkystės tradicijas.

Patirtis, kuri įkvepia

Renginio pabaigoje darbuotojai dalijosi įspūdžiais:

„Man miškasodis – tai gyvybės ir žalumos prieglobstis. Buvo gera matyti, kaip mano vaikai mokosi saugoti gamtą, suprasti miško reikšmę ekosistemai ir kad jų kiekvienas veiksmas gali turėti teigiamos įtakos pasauliui“.

„Nors gamta mūsų nelepino – šaltis ir vėjas išbandė ištvermę, bet sodinti eglutes buvo nepaprastai įkvepianti patirtis. Tai prasmingas darbas dėl mūsų visų ateities bei smagi, nuotykių pilna diena su bendradarbiais“, – pritarė kolega.

Miško sodinimo šventė – tai ne tik simbolinė dovana gamtai, bet ir bendrystės tradicija, kuri vienija „Klaipėdos energijos“ kolektyvą bei jų šeimas. Tai įkvepiantis pavyzdys, kaip prasmingi darbai gali auginti ne tik medžius, bet ir atsakomybę, sąmoningumą bei pagarbą aplinkai. Kiekvienas pasodintas medis tampa mažu, bet svarbiu žingsniu tvaresnės ateities link.