Balandžio 16 dieną Klaipėdos mieste oficialiai baigiamas 2024–2025 metų šildymo sezonas. Kada tiksliai radiatoriai nustos šildyti patalpas, priklauso nuo konkretaus pastato šildymo sistemų prižiūrėtojų.

Šildymo sezono pabaigą, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato Klaipėdos miesto savivaldybė. Kiti šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, gali pratęsti arba baigti šildymą savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų. Tam reikia kreiptis į namo administratorių ir gauti daugumos savininkų sutikimą. Nepasinaudojus šia galimybe visi vartotojai baigia šildymo sezoną pagal savivaldybės sprendimu nustatytą grafiką.

Jei vartotojai dar savo nuožiūra nėra baigę šildymo sezono, bet pastebėjo, kad radiatoriai nešyla, šyla per daug ar netolygiai, taip pat turėtų kreiptis į savo pastato administratorių ar bendrijos pirmininką. „Klaipėdos energija“ šilumą tiekia iki pastato įvado, o už pastato vidaus  šildymo ir karšto vandens sistemas atsakingas jų prižiūrėtojas.  

Primename, kad 2024 metų šildymo sezonas Klaipėdos mieste prasidėjo spalio 14 dieną. Tačiau jau nuo spalio 9-osios pradėti šildyti sveikatos apsaugos, ugdymo ir socialinės pagalbos įstaigų pastatai.

Šiemet, dėl šiltesnių orų, šildymo sezonas baigiamas kiek anksčiau nei pastaruosius kelerius metus. Tradiciškai šildymo sezonas uostamiestyje baigiamas balandžio pabaigoje. Dėl vėsesnių oro sąlygų pastaraisiais metais pastatų šildymą baigdavo vėliau, balandžio pabaigoje arba gegužės pirmosiomis dienomis.

Šildymo sezono pabaiga Klaipėdos mieste:

2022 m. – gegužės 5 d.

2023 m. – gegužės 3 d.

2024 m. – balandžio 29 d. 

Gargždų miestas šildymo sezoną baigs balandžio 17 d.

AB „Klaipėdos energija“, tiekianti centralizuotą šilumą uostamiesčio ir Gargždų gyventojams, jau parengė ir išsiuntė sąskaitas už kovo mėnesį suvartotą šilumą. Tikėtina, kad išlaidos už būsto šildymą bus vidutiniškai 6 proc. mažesnės nei pernai kovą ir vidutiniškai 35 proc. mažesnės nei šių metų vasarį. Tokį sumažėjimą lėmė keletas priežasčių: mažesnė šilumos kaina, mažesnis šilumos suvartojimas bei šiltesni orai.

Veiksniai, lemiantys išlaidas už būsto šildymą

Didžiausią įtaką sumai už patalpų šildymą daro šilumos kaina. „Klaipėdos energija“ nuosekliai siekia palaikyti šilumos kainas mažesnes arba panašias, kaip ir praėjusį šildymo sezoną. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos duomenys rodo, kad šį sezoną bendrovės tiekiama šilumos energija yra viena pigiausių tarp Lietuvos didmiesčių, o balandį – pigiausia visoje šalyje.

Klaipėdoje ir Gargžduose kovą šilumos kaina siekė 6,85 ct/kWh (be PVM) arba 7,47 ct/kWh (su 9 proc. PVM). Tai yra bemaž 4 proc. mažiau nei 2024 m. kovą ir 8 proc. mažiau nei šių metų vasarį. Būtina pažymėti, kad kainos lyginamos be PVM.

Gyventojai turėtų nepamiršti, kad šį šildymo sezoną valstybės taikyta PVM lengvata centralizuotam šildymui nebėra taikoma. Ji galiojo 2022–2023 ir 2023–2024 metų šildymo sezonais.

Kitas svarbus veiksnys, lemiantis mokesčių dydį už būsto šildymą – mažesnis šilumos kiekio suvartojimas. Kuo lauko oro temperatūra aukštesnė, tuo įprastai mažiau šilumos energijos suvartojama patalpoms šildyti. Šiemet kovas buvo 0,1 °C šaltesnis nei 2024-ųjų kovas.

Renovuoti pastatai už būsto šildymą turėtų mokėti mažiau

Mokesčiai skiriasi ir dėl pastatų būklės. Pavyzdžiui, už naujos statybos arba visiškai renovuotame pastate esančio standartinio 2 kambarių buto, apie 50 m², gyventojai vidutiniškai turėtų mokėti 25 eurus už būsto šildymą – beveik 4 proc. mažiau nei pernai kovą ir beveik 30 proc. mažiau nei vasarį. Tuo tarpu tokio paties ploto senos statybos, nerenovuoto būsto savininkams išlaidos už būsto šildymą gali siekti vidutiniškai 47 eurus, tai yra 5 proc. mažiau lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu ir apie 25 proc. mažiau nei vasarį.

Be to, mokestį už būsto šildymą lemia gyventojų įpročiai bei elgesys, atskiros pastatų savybės ir jų energetinė kokybė. Svarbu pasirūpinti, kad šiluma būtų naudojama efektyviai: neišeitų pro nesandarius langus, duris, sienas, o vidinė pastato šildymo sistema veiktų efektyviai. Kuo pastatas sandaresnis, taupiau naudojama šiluma, tuo sąskaitos mažesnės. Gyventojai moka už suvartotos šilumos kiekį, kuris išmatuojamas namo šilumos punkte įrengtu įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu.

Daugiabučių namų gyventojai pastebėję, kad radiatoriai nešyla, šyla per daug ar netolygiai, turėtų kreiptis į savo namo administratorių ar bendrijos pirmininką. „Klaipėdos energija“ šilumą tiekia iki pastato įvado, o už pastato vidaus  šildymo ir karšto vandens sistemas atsakingas jų prižiūrėtojas.  

Baigti šildymą gali ir patys gyventojai 

„Klaipėdos energija“ primena, kad šildymo sezono pabaigą, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato miesto savivaldybė. Kiti šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, gali baigti šildymą savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų. Tam reikia kreiptis į namo administratorių ir gauti daugumos savininkų sutikimą. Nepasinaudojus šia galimybe visi vartotojai baigia šildymo sezoną pagal savivaldybės sprendimu nustatytą grafiką. Įprastai uostamiestyje šildymo sezonas būdavo baigiamas balandžio pabaigoje. 

Pastaruosius kelerius metus šildymo sezonas Klaipėdoje buvo baigiamas:

2022 m. – gegužės 5 d.

2023 m. – gegužės 3 d.

2024 m. – balandžio 29 d. 

Jau antrus metus iš eilės „Klaipėdos energijos“ kolektyvas, bendradarbiaudamas su VĮ Valstybinių miškų urėdija, tęsia tradiciją – miško sodinimo šventę, į kurią noriai įsitraukia ir darbuotojų šeimos. Šiemet ši iniciatyva įgavo dar gilesnę prasmę – miškininkai kvietė ne tik sodinti medžius, bet ir simboliškai pažymėti Laisvę, kurią Lietuva šiemet švenčia jau 35 metus.

Kuria prasmingą tradiciją

„Grąžiname gamtai tai, ką sudeginame šildydami miestą“, – tokios minties vedini balandžio 5-osios rytą darbuotojai rinkosi į mišką. Nors tądien pūtė stiprus vėjas ir snigo, tai nė kiek nesumažino entuziazmo – noras prisidėti prie miško atkūrimo buvo stipresnis už bet kokius iššūkius.

Miškininkai pasidžiaugė, kad trumpam sugrįžus žiemai, „Klaipėdos energijos“ darbuotojai nepabūgo atšiauraus oro ir atvyko sodinti medžių.

„Džiugu dirbti su žmonėmis, kurie atsakingai žiūri į miško sodinimą, nebijo darbo, šalčio ir sniego. Maloniai nustebino, kad prie miškasodžio prisijungęs „Klaipėdos energijos“ kolektyvas dalyvavo su šeimos nariais – buvo vaikų, iš kurių neišgirdome nė vieno nusiskundimo, kad miške yra šalta ar neįdomu“, – džiaugėsi Šernų girininkijos girininkas Arūnas Samoška.

„Klaipėdos energijos“ vykdoma veikla ir dalyvavimas tokiose iniciatyvose yra tiesiogiai susiję. Vienas iš mūsų tikslų – mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Miškasodis yra vienas iš būdų prie to prisidėti. O kartu tai puiki priemonė skatinti darbuotojų įsitraukimą, siūlant jiems dalyvauti įvairiose skirtingose veiklose. Be to, tai galimybė visam kolektyvui praleisti dieną prasmingai, gamtoje kuriant ryšį su aplinka ir vieni su kitais“, – pabrėžia iniciatyvos reikšmę „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis.

Naujas miškas – darbuotojų rankomis

Šiemet sodinamas vyko Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Palangos girininkijos miško kvartale, kur 2023 metais brandus medynas buvo iškirstas plynu kirtimu. 2024-ųjų spalį paruošta dirva, kuri sudaro palankesnes sąlygas pasodintiems medeliams prigyti, taip pat atsirasti – sudygti savaiminėms medžių rūšims.  Čia augs mišrūs želdiniai, pagrindinės medžių rūšys – eglė, pušis, beržas ir juodalksnis.

Per 3 valandas „Klaipėdos energijos“ darbuotojai susiskirstę poromis, atkūrė 1,8 hektaro miško plotą – iš viso buvo pasodinta 4200 eglučių, kurias nemokamai parūpino Valstybinių miškų urėdija.

Po darbų visi rinkosi į poilsiavietę, kur prie kavos ar arbatos puodelio klausėsi miškininkų pasakojimų apie miško atkūrimo subtilybes, sodmenų auginimą ir miškininkystės tradicijas.

Patirtis, kuri įkvepia

Renginio pabaigoje darbuotojai dalijosi įspūdžiais:

„Man miškasodis – tai gyvybės ir žalumos prieglobstis. Buvo gera matyti, kaip mano vaikai mokosi saugoti gamtą, suprasti miško reikšmę ekosistemai ir kad jų kiekvienas veiksmas gali turėti teigiamos įtakos pasauliui“.

„Nors gamta mūsų nelepino – šaltis ir vėjas išbandė ištvermę, bet sodinti eglutes buvo nepaprastai įkvepianti patirtis. Tai prasmingas darbas dėl mūsų visų ateities bei smagi, nuotykių pilna diena su bendradarbiais“, – pritarė kolega.

Miško sodinimo šventė – tai ne tik simbolinė dovana gamtai, bet ir bendrystės tradicija, kuri vienija „Klaipėdos energijos“ kolektyvą bei jų šeimas. Tai įkvepiantis pavyzdys, kaip prasmingi darbai gali auginti ne tik medžius, bet ir atsakomybę, sąmoningumą bei pagarbą aplinkai. Kiekvienas pasodintas medis tampa mažu, bet svarbiu žingsniu tvaresnės ateities link.

AB „Klaipėdos energija“ skelbia balandžio mėnesio centralizuotos šilumos kainą uostamiesčio ir Gargždų gyventojams. Lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, bendrovė ir toliau išlaiko mažėjančią šilumos kainą – balandį ji bus apie 3 proc. mažesnė nei praėjusių metų balandį ir beveik 25 proc. mažesnė nei šį kovą (kainas lyginant be PVM). 

Artėjant šildymo sezono pabaigai pastebima šilumos kainos mažėjimo tendencija, kuri tęsiasi ir šį balandį – kaina krenta iki 5,49 ct/kWh be PVM (5,98 ct/kWh su PVM). Kovą gyventojams šilumos kilovatvalandė kainavo 6,85 ct/kWh be PVM, o pernai balandį – 5,68 ct/kWh be PVM.  

Gyventojai turėtų atkreipti dėmesį, kad šį šildymo sezoną visoje Lietuvoje nebegalioja nuo 2022-ųjų taikyta PVM lengvata centralizuotam šildymui. Tai reiškia, kad gyventojai sąskaitose šilumos kainą matys su 9 % PVM tarifu, kuris yra mokamas valstybei. 

Tačiau galutinė sąskaitos už būsto šildymą suma priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo suvartoto šilumos kiekio. Daugiausiai įtakos tam turi pastato sandarumas – ar šiluma naudojama efektyviai, ar išeina pro nesandarius langus, duris, sienas, ar vidinė pastato šildymo sistema veikia efektyviai. Taip pat šildymo sąskaitų dydžiui įtakos turi gyventojų šilumos vartojimo įpročiai bei lauko oro temperatūra. 

Pigo biokuras ir superkama šiluma 

Didžiausią įtaką šilumos kainų pokyčiams daro biokuro rinka. Pagal ilgametes tendencijas, šildymo sezono antroje pusėje mažėja biokuro, naudojamo šilumos gamybai, poreikis rinkoje, dėl to pinga ir pats biokuras. Šių metų balandį biokuras atpigo 30 proc., palyginti su kovo mėnesiu. Toks reikšmingas kainos sumažėjimas sudarė palankias sąlygas „Klaipėdos energijai“ šilumos aukcione pasiūlyti mažesnę superkamos šilumos kainą. Dėl to bendra superkamos šilumos kaina sumažėjo 17 proc., o tai prisideda prie mažesnių šilumos kainų vartotojams. 

Kada baigti šildymą gali nuspręsti patys gyventojai 

„Klaipėdos energija“ primena, kad šildymo sezono pabaigą, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato Klaipėdos ir Gargždų savivaldybės. Kiti šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, gali baigti šildymą savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų. Tam reikia kreiptis į namo administratorių ir gauti daugumos savininkų sutikimą. Nepasinaudojus šia galimybe visi vartotojai baigia šildymo sezoną pagal savivaldybės sprendimu nustatytą grafiką.  

Pastaruosius kelerius metus šildymo sezonas buvo baigiamas: 2022 m. – gegužės 5 d., 2023 m. – gegužės 3 d., 2024 m. – balandžio 29 d. 

AB „Klaipėdos energija“ jau išsiuntė sąskaitas už vasario mėnesio centralizuotos šilumos suvartojimą Klaipėdos ir Gargždų gyventojams.  Gerokai žiemiškesnis nei pernai vasaris padidino šilumos kiekio poreikį būstams šildyti. Nors vasaris yra trumpesnis mėnuo, tačiau šilumos suvartojimas išaugo vidutiniškai 10 proc.

Kas lemia sąskaitos dydį?

„Klaipėdos energija“ nuosekliai išlaiko mažesnes šilumos kainas nei paėjusį šildymo sezoną. Šį sezoną nebeliko gyventojams taikytos PVM lengvatos centralizuotam šildymui, kurią iki tol 2022–2024 metų šildymo sezonui kompensavo valstybė. Vasario mėnesį Klaipėdoje ir Gargžduose šilumos kaina siekė 7,41 ct/kWh be PVM arba 8,08 ct/kWh su 9 proc. PVM.  2024 m. šilumos kaina buvo tokia pati kaip ir šiemet – 7,41 ct/kWh, tik su 0 proc. PVM , kai dar buvo taikoma PVM lengvata.

Tačiau sąskaitos dydį lemia ne tik šilumos kaina, bet ir faktinis suvartojimas, kuris priklauso nuo pastato energetinės būklės ir lauko oro temperatūros. Palyginti su šių metu sausiu bei pernai metų vasariu,  šiemet  vasaris buvo gerokai šaltesnis. 2024-ųjų vasarį uostamiestyje vidutinė mėnesio temperatūra siekė 3,0 ^oC, o šiemet ji nukrito iki -0,6 ^oC. Išorės oro temperatūros sumažėjimas padidino šilumos suvartojimą patalpų šildymui vidutiniškai 10 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Nauji ir renovuoti pastatai moka mažiau

Už naujos statybos arba visiškai renovuotame pastate esančio standartinio 2 kambarių buto, apie 50 m², gyventojai turėtų gauti vidutiniškai 39 eurų dydžio sąskaitą už patalpų šildymą. Tuo tarpu tokio paties ploto senos statybos, nerenovuoto būsto savininkams išlaidos už būsto šildymą sieks vidutiniškai 68 eurus.

Didelę įtaką šildymo sąskaitos dydžiui turi pats pastatas ir jo energetinė vertė. Esant tai pačiai šilumos kilovatvalandės  kainai tą patį mėnesį sąskaita pastatų grupėse, atskiruose pastatuose ir butuose gali skirtis. Taip pat sąskaitų už šildymą dydis priklauso ir nuo gyventojų įpročių bei elgesio. Vartotojai turėtų šilumą naudoti efektyviai, kad ji neišeitų pro nesandarius langus, duris, sienas, stebėti ar vidinė pastato šildymo sistema veikia tinkamai. Kuo pastatas sandaresnis, taupiau naudojama šiluma, tuo sąskaitos gali būti mažesnės.  

Daugiabučių namų gyventojai pastebėję, kad radiatoriai nešyla, šyla per daug ar netolygiai, turėtų kreiptis į savo namo administratorių ar bendrijos pirmininką. „Klaipėdos energija“ šilumą tiekia iki pastato įvado, o už pastato vidaus  šildymo ir karšto vandens sistemas atsakingas jų prižiūrėtojas.  

Daugiau sužinoti, kaip taupyti šilumą, galite čia.

AB „Klaipėdos energija“, teikianti centralizuoto šildymo paslaugas Klaipėdos ir Gargždų gyventojams, skelbia kovo mėnesio šilumos kainą. Bendrovė ir toliau išlaiko mažėjančias kainas – šiluma kovą kainuos 7,56 % mažiau nei pernai tuo pačiu metu ir 3,52 % pigiau nei vasarį.

Paprastai aukščiausios šilumos kainos pastebimos sausio–vasario mėnesiais, o atėjus pavasariui, kai sumažėja šilumos poreikis būstams šildyti, kainos ima kristi.

Kovo mėnesį šilumos kaina sieks 6,85 ct/kWh be PVM arba 7,47 ct/kWh su 9 % PVM. Gyventojai turėtų atkreipti dėmesį, kad šį šildymo sezoną visoje Lietuvoje nebegalioja nuo 2022-ųjų taikyta PVM lengvata centralizuotam šildymui. Tai reiškia, kad sąskaitose bus taikomas 9 % PVM tarifas, mokamas valstybei, todėl sąskaitoje galutinė suma už šildymą gali kisti.

Kovo mėnesį šilumos kaina sumažėjo dėl pagrindinių energetinių išteklių – biokuro ir gamtinių dujų – bei iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kainų kritimo. Atšilus orams didžioji dalis šilumos gaminama naudojant biokurą, kuris yra pigesnis už gamtines dujas. Dėl to natūraliai mažėja brangesnių gamtinių dujų poreikis, prisidedantis prie bendro šilumos kainos mažėjimo.

Vis dėlto galutinė gyventojų mokama suma už šildymą priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo suvartoto kiekio. Tai lemia pastato sandarumas bei individualūs šilumos vartojimo įpročiai. Efektyvesnis šilumos naudojimas – sandarūs langai, durys, tinkamai veikianti vidaus šildymo sistema – gali padėti sumažinti sąskaitas už šildymą.

Bendrovė „Klaipėdos vanduo“, bendradarbiaudama su „Klaipėdos energija“, žengia į naują etapą – planuojama visiškai modernizuoti šalto ir karšto vandens apskaitą uostamiesčio daugiabučiuose. Palaipsniui juose bus įrengiami nuotolinės apskaitos skaitikliai, kurie automatiškai perduos vandens suvartojimo duomenis. Tai reiškia, kad gyventojams bus daug patogiau, kadangi patiems nebereikės rūpintis rodmenų deklaravimu, o atsiskaitymas už paslaugas taps aiškesnis ir paprastesnis.

Karšto vandens administravimą perims šilumos tiekėjas

Šiuo metu gyventojai tiek už karšto, tiek už šalto vandens suvartojimą moka įmonei „Klaipėdos vanduo“, o už vandens pašildymo paslaugas – „Klaipėdos energijai“. Tačiau, siekiant gerinti paslaugų teikimą, nuo 2025 m. iki 2030 m. daugiabučiuose planuojama vandens apskaitos prietaisus pakeisti į modernius, kurie leis vandens suvartojimo duomenis nuskaityti automatiškai nuotoliniu būdu, o kartu su šiuo pokyčiu visišką karšto vandens administravimo veiklą perims „Klaipėdos energija“.

„Tai yra neabejotinai žingsnis į priekį. Šie pokyčiai atneš du pagrindinius teigiamus dalykus gyventojams. Pirma, šalto ir karšto vandens suvartojimo duomenys bus nuskaitomi ir perduodami automatiškai, o tai reiškia, kad vandens vartotojams patiems nebereikės kiekvieną mėnesį fiksuoti bei deklaruoti rodmenų. Antra, bus užtikrintas aiškesnis ir paprastesnis atsiskaitymas, nes ateityje gyventojai iš mūsų gaus sąskaitą tik už suvartotą šaltą vandenį, o „Klaipėdos energijai“ atsiskaitys už visas su karšto vandens tiekimu susijusias paslaugas. Kitaip tariant, ne tik už vandens pašildymą, bet ir suvartotą jo kiekį“, – sako „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

„Ši atsiskaitymo už karšto vandens tiekimą tvarka yra numatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Ji siekia užtikrinti efektyvumą, skaidrumą ir vienodas sąlygas visiems gyventojams, tiekiant vandenį ir šilumą. Tokia praktika jau sėkmingai taikoma daugelyje kitų Lietuvos miestų. Iki šiol mūsų vartotojams buvo gana painu suprasti, kad mes nesame karšto vandens tiekėjai – mes tik pašildome jį. Žiūrint klientų akimis, šis pokytis aiškiai parodo naudą: „Klaipėdos vandens“ sąskaitose nebeliks mokesčio už karštą vandenį eilutės. Tuo tarpu „Klaipėdos energijos” sąskaitose klientai matys mokestį ne už vandens pašildymą, o už karšto vandens suvartojimą. Tai logiškas sprendimas, padėsiantis klientams atskirti ir geriau suvokti abiejų bendrovių teikiamas paslaugas”, – detalizuoja „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad įrengiant nuotolinės apskaitos skaitiklius gyventojams vandens kaina nesikeis. Nežymiai kis tik aptarnavimo mokestis už karšto vandens apskaitą. Nuo 2008 m. „Klaipėdos vanduo“ taiko 0,52 Eur dydžio mokestį, o įrengus nuotolinės apskaitos skaitiklį ir karšto vandens administravimą perėmus bendrovei „Klaipėdos energija“, nustatytas tarifas nuo 2010 m. yra 0,86 Eur.

Kokių dar naudų atneš šie pokyčiai?

Pokyčiai ne tik supaprastins geriamojo vandens apskaitos procesą, bet ir padės išvengti žmogiškųjų klaidų, kurių pasitaikydavo rankiniu būdu nurodant rodmenis, nes nuotoliniai skaitikliai yra itin tikslūs.

Be to, duomenys bus gaunami realiu laiku, todėl atsiras galimybė operatyviai pastebėti galimas avarijas ar gedimus bei taip išvengti vandens nuostolių.

Taip pat gyventojai nuolat atsinaujinančioje elektroninėje ataskaitoje galės stebėti ir analizuoti savo suvartojimo statistiką, o, esant poreikiui, keisti ir savo vartojimo įpročius bei kontroliuoti išlaidas.

Gyventojai jau dabar gali pasitikrinti, kada į jų būstą atkeliaus moderni apskaita

Anot „Klaipėdos vanduo“ generalinio direktoriaus, darbai vyks etapais, atsižvelgiant į esamų skaitiklių metrologinės patikros terminą. Planuojama, jog 2030 m. visi uostamiesčio daugiabučių gyventojai turės skaitmenizuotą vandens skaitiklių sistemą.

„Toks terminas numatytas tam, jog skirtume pakankamai laiko gyventojams, daugiabučių administratoriams ir bendrijoms pasiruošti šiems pokyčiams. Tikrai suprantame, kad gali kilti klausimų apie naujų prietaisų įrengimą, priežiūrą ir kt. Tačiau iš karto norime nuraminti, kad kol kas daryti nieko nereikia. Palaipsniui įgyvendinant pokyčius gyventojams nuolat teiksime informaciją, kurią jiems svarbu žinoti bei atsakysime į visus iškylančius klausimus“, – teigia Benitas Jonikas.