Geltona, žalia ir raudona – trys spalvos, Lietuvos tautai simbolizuojančios šviesą, laisvę ir drąsą. Šią savaitę šios spalvos spindės „Klaipėdos energijos“ Centrinės katilinės administracinio pastato languose (Šilutės pl. 26). Bendrovė tokiu būdu prisideda prie šventinės atmosferos kūrimo ir kviečia visus kartu švęsti Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną.  

Lietuvos valstybės vėliavos šviesų instaliacija džiugins klaipėdiečius bei miesto svečius visą savaitę – iki vasario 17 d. Tai ne tik meninis akcentas, bet ir prasminga žinutė: „Branginkime savo laisvę, puoselėkime vienybę, didžiuokimės Lietuva!“ 

„Siekiame, kad ši šviesų instaliacija primintų kiekvienam iš mūsų – nepriklausomybė nėra tik istorinė pergalė, tai kasdienis įsipareigojimas ją saugoti ir puoselėti. Tegul šis simbolinis trispalvės akcentas įkvepia bendrystei, skatina patriotizmą ir kviečia švęsti mūsų valstybės stiprybę“, – pažymi „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis. 

Kiekvieną vakarą trispalvė šviesa tampa miesto veidu, skleidžiančiu šilumą ir tautos dvasią. Šis reginys – kvietimas stabtelėti, pakelti akis į šviesą ir pasidžiaugti Lietuvos Nepriklausomybe.

„Kodėl šiemet sąskaitos už šildymą tokios pat, kaip ankstesnėmis žiemomis, kai lauke būdavo -10°C ar -15°C? Šią žiemą temperatūra beveik visada yra teigiama.“ Tokių ir panašių pastebėjimų sulaukiame iš savo klientų.

Mes atsakome, kas turi įtakos šildymo sąskaitos dydžiui:

• pats pastatas – dydis, techninė būklė, vieta, eksploatavimo kokybė ir kiti faktoriai;
• šilumos poreikis svyruoja kiekvieną mėnesį, atitinkamai kinta ir sąnaudos, kurios būtinos tai šilumai pagaminti. Tai išlaidos kurui, pirktai iš gamintojų šilumai apmokėti, elektrai, reagentams ir t.t.;
• visa šilumos tiekimo infrastruktūra turi būti palaikoma darbinėje „karštoje“ būklėje – tai yra eksploatuojama, remontuojama, aptarnaujama, atnaujinama, saugoma, valoma.

Plačiau skaityti Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pranešime – čia.

AB „Klaipėdos energija“ ir toliau išlaiko vieną žemiausių tiekiamos centralizuotos šilumos kainos tarifų tarp didžiųjų Lietuvos miestų. Vasario mėnesį jis išliks toks pat kaip ir pernai tuo pačiu laikotarpiu, tačiau, palyginus su šių metų sausiu, jis padidės 4,59 proc. Visgi, nepaisant šildymo sezono keliamų iššūkių, bendrovė siekia užtikrinti, kad šilumos kainos šį sezoną būtų mažesnės arba bent panašios į praėjusių metų lygį.

Paskutinį žiemos mėnesį Klaipėdos ir Gargždų gyventojams šiluma kainuos 7,41 ct/kWh be PVM arba 8,08 ct/kWh su 9 % PVM. Paprastai patalpų šildymo kainų pikas pasiekiamas sausio–vasario mėnesiais, o atėjus pavasariui ir sumažėjus šilumos poreikiui kainos ima kristi.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kainą sudaro pastovioji kainos dedamoji, kintamoji kainos dedamoji, papildoma dedamoji ir pridėtinės vertės mokestis (PVM). Didžiausią kainos dalį sudaro kintamoji dalis, kuri apima biokuro, dujų, elektros energijos, vandens, kitų kintamų sąnaudų bei šilumos, superkamos iš nepriklausomų gamintojų, kaštus.

Vasarį šilumos kainos padidėjimą lėmė biokuro ir gamtinių dujų, naudojamų šilumos gamybai, brangimas – šios žaliavos pabrango 21–23%. Taip pat 10% išaugo vidutinė šilumos aukcione superkamos šilumos kaina.

Likusią šilumos kainos dalį sudaro pastoviosios sąnaudos. Tai sąnaudos, kurias bendrovė patiria nepriklausomai nuo pagaminto ir vartotojams patiekto šilumos kiekio.

Visgi galutinė sąskaita už šildymą priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo pastato sandarumo bei šilumos vartojimo įpročių. Gyventojai turėtų atkreipti dėmesį, ar šiluma nėra prarandama dėl nesandarių langų, durų ar sienų, taip pat ar pastato šildymo sistema veikia tinkamai. Kuo efektyviau naudojama šiluma ir kuo sandaresnis pastatas, tuo sąskaitos už šildymą gali būti mažesnės.

Sausio 17-osios vakarą Tradiciniame pėsčiųjų nakties žygyje „Klaipėdos sukilėlių keliais“ 2025 tarp virš 3 tūkstančių dalyvių kartu žygiavo ir „Klaipėdos energijos“ darbuotojai su šeimos nariais. Atlaikę visus iššūkius, kolegos dalijasi įspūdžiais:

„Aš šiame žygyje dalyvavau jau 11 kartą, tačiau šis žygis buvo vienas iš sudėtingiausių mano patirtų. Dalis trasos driekėsi per Minijos upės griovas: po liūčių upeliai ir pelkės apsunkino praėjimus, kurie tapo nemažu iššūkiu.

Po griovų kelias vedė per lauką, kuris buvo padengtas šlapiu moliu. Molis lipo prie žygio batų, tačiau tai tik dar labiau žadino azartą įveikti trasą. Viduryje žygio, ties 10 kilometru, mus pasitiko lauko virtuvė, kurioje vaišinomės tikra kariška grikių koše ir arbata.

Antra žygio pusė buvo kiek lengvesnė. Tačiau 13 kilometre laukė šlapia pieva, kurią įveikti reikėjo nuklystant kelis šimtus metrų į šoną. Nepaisant visų sunkumų, einant pastoviu tempu, žygis nepasirodė pernelyg sunkus.

Ypač smagu eiti naktį, kai matai tūkstančius žibintų, šviečiančių už nugaros – tai atrodo labai efektingai.

Iš viso nuėjome nuo Dovilų iki Socialinių mokslų kolegijos apie 22,5 km. Trasą įveikiau per 4 val. 50 min., o žygį baigiau apie 2 val. nakties.

Įspūdžiai išliko tik geri, nes kiekvienas žygis yra unikalus ir visada atneša naujų bei įdomių patirčių.“

„Šis žygis buvo įdomi patirtis. Per vieną vakarą tiek nuėjęs, staiga suvoki, kokia brangi yra ta transporto priemonė, kai 6 val. kelias tampa tiesiog 20 min. keliu. Nesu labai dažna žygeivė, bet kartas nuo karto metu sau iššūkį. Tai šis tikrai buvo vertas žodžio „iššūkis“. Nors visada gali būti ir sunkiau.“

„Tokiame žygyje dalyvavau pirmą kartą, tad įspūdžių ir emocijų su kaupu liko iki šiol. Labai įdomi patirtis, tikrai bus ką prisiminti.“

Tradicinį pėsčiųjų nakties žygį organizavo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos skyrius kartu su Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-iąja rinktine ir LK Klaipėdos įgulos karininkų ramove. Šiuo žygiu kasmet pažymimos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės (1923 m. sausio 15 d.). 2025 metų žygis buvo skirtas Ernestui Galvanauskui atminti – vienam iš svarbiausių 1923 metų Klaipėdos sukilimo organizatorių ir rėmėjų.

Dėkojame kolegoms, kurie nepasidavė iššūkiams ir bendrovės vardu skleidė pilietiškumo žinią.

AB „Klaipėdos energija“ paruošė gruodžio mėnesio šildymo sąskaitas, kurios jau pasiekė dalį Klaipėdos ir Gargždų gyventojų. Praėjusio mėnesio sąskaitos bus apytikriai 15% mažesnės nei 2023-ųjų gruodį.

Pagrindinis veiksnys, lemiantis sąskaitos už šildymą dydį, yra šilumos kaina. Bendrovė nuosekliai siekia užtikrinti mažesnes arba panašias šilumos kainas, lyginant su praėjusiu šildymo sezonu. Rezultatai rodo – „Klaipėdos energijos“ tiekiama šilumos energija šį šildymo sezoną išlieka viena pigiausių tarp šalies didmiesčių. Gruodį ji siekė 6,68 ct/kWh (be PVM) arba 7,28 ct/kWh (su 9 proc. PVM). Tai yra 4 procentais mažiau nei 2023-iųjų gruodį.

Be to, mažesnes sąskaitas už patalpų šildymą taip pat lėmė ir mažesnis šilumos kiekio suvartojimas. Paprastai šilumos energijos poreikis būstams šildyti sumažėja, kai lauko temperatūra yra aukštesnė. Šį gruodį vidutinė lauko oro temperatūra buvo +2,3 ⁰C aukštesnė nei 2023 metų gruodžio mėnesį.

Mažiausiai šilumos energijos naudoja naujos statybos pastatai. Už standartinio 2 kambarių buto, apie 50 m², savininkai šildymui turėtų išleisti vidutiniškai 29 eurus be PVM (apie 32 eurus su PVM), tai yra beveik 15% mažiau nei 2023-iųjų gruodį. Tuo tarpu senos statybos, nerenovuotų pastatų butai šilumos sunaudoja daugiausiai. Jų gyventojai sulauks vidutiniškai 60 eurų be PVM (apie 65 eurų su PVM) dydžio sąskaitos už šildymą – tai yra 15% mažiau palyginti su 2023 metų gruodžio mėnesiu. Svarbu paminėti, kad šį šildymo sezoną gyventojams iš valstybės biudžeto nebekompensuojamas 9% PVM tarifas.

Visgi atskiruose pastatuose sąskaitos už šildymą gali skirtis. Jų dydį lemia gyventojų įpročiai, elgesys ir pastato sandarumas. Kad šiluma būtų naudojama efektyviai, gyventojai turėtų užtikrinti, jog ji neišeitų pro nesandarius langus, duris ar sienas, taip pat stebėti ar vidinė pastato šildymo sistema veikia tinkamai. Kuo pastatas sandaresnis, tuo šiluma naudojama taupiau, o sąskaitos gali būti mažesnės.  

AB „Klaipėdos energija“ šį šildymo sezoną sėkmingai įgyvendina užsibrėžtą tikslą – išlaikyti mažesnes nei pernai centralizuoto šildymo kainas. Lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, šį spalį, lapkritį ir gruodį Klaipėdos ir Gargždų vartotojams šildymas pigo 4-8 proc. Dar daugiau – „Klaipėdos energijos“ tiekiamos šilumos kaina buvo mažiausia tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų. 

2025-ųjų sausio šilumos kaina gyventojams sieks 7,07 ct/kWh be PVM arba 7,71 ct/kWh su PVM. Tai beveik 6 proc. mažiau nei 2024-ųjų sausį, kai šiluma kainavo 7,49 ct/kWh be PVM. 

Mažesnę šilumos kainą sausį lėmė nuo rugpjūčio 19,5 proc. sumažinta pastovioji šilumos kainos dedamoji dalis. Ji apima personalo sąnaudų, nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų, investicijų grąžos, einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų ir kitų pastovių sąnaudų dedamąsias.

Pažymėtina, kad šilumos kainą sudaro pastovioji kainos dedamoji, kintamoji kainos dedamoji, papildoma dedamoji ir pridėtinės vertės mokestis (PVM).  Tačiau didžiąją dalį visos šilumos kainos sudaro kintamoji dalis – biokuro, dujų, elektros energijos, vandens ir kitų kintamų sąnaudų bei šilumos, superkamos iš nepriklausomų šilumos gamintojų, sąnaudos. Likusią dalį – pastoviosios sąnaudos.

Tai sąnaudos, kurias įmonė patiria nepriklausomai nuo pagaminto ir vartotojams patiekto šilumos kiekio.

Vis dėlto suvartotos šilumos kiekis, o taip pat ir galutinė sąskaitos už šildymą suma, priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo pastato sandarumo bei individualių šilumos vartojimo įpročių. Todėl gyventojams svarbu įvertinti, ar šiluma naudojama taupiai: ar išeina pro nesandarius langus, duris, sienas, ar vidinė pastato šildymo sistema veikia tinkamai. Kuo pastatas sandaresnis, efektyviau naudojama šiluma, tuo sąskaitos yra mažesnės.

Daugiabučių namų gyventojai pastebėję, kad radiatoriai nešyla ar šyla netolygiai, turėtų kreiptis į savo namo administratorių ar bendrijos pirmininką. „Klaipėdos energija“ šilumą tiekia iki pastato įvado, o už vidines pastato šildymo ir karšto vandens sistemas atsakingas jų prižiūrėtojas. 

Vienintelė centralizuoto šildymo tiekėja Klaipėdos ir Gargždų gyventojams – AB „Klaipėdos energija“ – jau paruošė sąskaitas už suvartotą šilumos energiją lapkritį. Dėl sumažėjusios šilumos kainos ir šiltesnės nei įprastai rudens pabaigos, už būsto šildymą vartotojai mokės mažiau nei prieš metus. 

Pigiau ir šilčiau nei pernai 

Šį šildymo sezoną bendrovė siekia užtikrinti, kad šilumos kainos mažėtų ar bent išliktų panašios kaip praėjusiais metais. Pastangos jau duoda rezultatų – lapkritį ir gruodį „Klaipėdos energijos“ klientams šildymas kainuos mažiausiai tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų. 

Lapkritį „Klaipėdos energijos” šilumos kaina buvo mažesnė 7 proc. lyginant su praėjusiais metais. Šiemet ji siekė 6,11 ct/kWh be PVM (6,66 ct/kWh su 9 proc. dydžio PVM). Šis pokytis yra svarbiausias veiksnys, sumažinęs klientų išlaidas už šildymą. 

Be to, mažesnes sumas sąskaitose lėmė ir sumažėjęs šilumos suvartojimas. Paprastai, kuo lauko oro temperatūra aukštesnė, tuo mažiau šilumos energijos sunaudojama būstams šildyti. Šiemet lapkritis buvo 2,6 laipsnio šiltesnis nei pernai – vidutinė lauko oro temperatūra siekė 6,1 laipsnius. 

Nauji ir renovuoti pastatai moka mažiau 

Už naujos statybos arba visiškai renovuotame pastate esančio standartinio 2 kambarių buto, apie 50 kvadratinių metrų, gyventojai turėtų gauti vidutiniškai 20 eurų be PVM (22 eurų su PVM) dydžio sąskaitą. Tai yra apie 18 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tuo tarpu tokio paties ploto senos statybos, nerenovuoto būsto savininkai sulauks  vidutiniškai 38 eurų be PVM (41 euro su PVM) dydžio sąskaitos už šildymą – tai yra 23 proc. mažiau palyginti su praėjusiais metais. Būtina prisiminti, kad nuo šio šildymo sezono pradžios visoje Lietuvoje nebetaikoma pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata, todėl už būsto šildymą gyventojai moka 9 proc. dydžio PVM.   

Sąskaitų už šildymą dydis priklauso nuo gyventojų įpročių, elgesio bei pastato sandarumo. Vartotojai turėtų šilumą naudoti efektyviai, kad ji neišeitų pro nesandarius langus, duris, sienas, stebėti ar vidinė pastato šildymo sistema veikia tinkamai. Kuo pastatas sandaresnis, taupiau naudojama šiluma, tuo sąskaitos mažesnės.  

AB „Klaipėdos energija“ skelbia gruodžio mėnesio centralizuotai tiekiamos šilumos kainą Klaipėdoje ir Gargžduose. Ji sieks 6,68 ct/kWh (be PVM) arba 7,28 ct/kWh (su 9 proc. PVM). Tai yra 4 procentais mažiau nei pernai gruodį, kai šilumos kilovatvalandė kainavo 6,96 ct be PVM.

Mažesnę šilumos kainą šį gruodį lėmė nuo rugpjūčio 19,5 proc. sumažinta pastovioji šilumos kainos dedamoji dalis. Be to, „Klaipėdos energija“, šilumos aukcione pasiūliusi žemesnes superkamos šilumos kainas, prisidėjo superkamos šilumos kainos kritimo 2,2 procentais.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kainą, kurią moka vartotojai, sudaro pastovioji kainos dedamoji, kintamoji kainos dedamoji, papildoma dedamoji ir pridėtinės vertės mokestis (PVM).  Svarbu paminėti, kad didžiąją dalį visos šilumos kainos sudaro kintamoji dalis – biokuro, dujų, elektros energijos, vandens ir kitų kintamų sąnaudų bei šilumos, superkamos iš Nepriklausomų šilumos gamintojų, sąnaudos. Likusią šilumos kainos dalį sudaro pastoviosios sąnaudos. Tai sąnaudos, kurias įmonė patiria nepriklausomai nuo pagaminto ir vartotojams patiekto šilumos kiekio.

Tačiau galutinė sąskaitos už šildymą suma priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo suvartoto šilumos kiekio. Daugiausiai įtakos tam turi pastato sandarumas – ar šiluma naudojama efektyviai, ar išeina pro nesandarius langus, duris, sienas, ar vidinė pastato šildymo sistema veikia efektyviai. Taip pat šildymo sąskaitų dydžiui įtakos turi gyventojų šilumos vartojimo įpročiai bei lauko oro temperatūra.