AB „Klaipėdos energija“ ir toliau išlaiko vieną mažiausių šilumos kainų Lietuvoje Klaipėdos ir Gargždų gyventojams. Nuo šio šildymo sezono pradžios bendrovės tiekiamos šilumos kaina yra maždaug 11 proc. mažesnė nei šalies vidurkis, o 2026 metų sausį, tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų, „Klaipėdos energijos“ šilumos kaina bus antra mažiausia.
Sprendimai, keičiantys šilumos kainą
Kainų skirtumą aiškiai atskleidžia Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) šio šildymo sezono duomenys: vidutinė šilumos kaina Lietuvoje siekia 7,14 ct/kWh be PVM, tuo tarpu „Klaipėdos energijos“ tiekiamos šilumos kaina sudaro 6,25 ct/kWh be PVM.
2026-aisiais numatomi šilumos kainų pokyčiai. Sausį šilumos kaina gyventojams sieks 7,24 ct/kWh be PVM, arba 8,76 ct/kWh su 21 proc. PVM. Tai yra 2,4 proc. daugiau nei 2025 metų sausį, kai šiluma kainavo 7,07 ct/kWh be PVM, ir 6,5 proc. daugiau nei šių metų gruodį, kai kaina sudarė 6,80 ct/kWh be PVM.
Didžiausią įtaką šiam kainos augimui daro Seimo sprendimas nuo 2026 metų sausio visoje šalyje panaikinti PVM lengvatą šildymui. Iki šiol taikytas 9 proc. PVM tarifas didėja iki 21 proc. Nepaisant to, „Klaipėdos energija“ šį šildymo sezoną siekia, kad šilumos kainos, kiek tai priklauso nuo bendrovės pastangų, išliktų kuo artimesnės praėjusių metų lygiui.
Kita šilumos kainos augimo priežastis – sausio mėnesį išaugusios biokuro kainos, kurios lėmė 5,9 proc. didesnę superkamos šilumos kainą, palyginti su 2025 metų sausiu.
Šilumos kaina už kilovatvalandę susideda iš kelių dalių: pastoviosios kainos dedamosios, kintamosios dedamosios, papildomos dedamosios ir pridėtinės vertės mokesčio. Didžiausią galutinės šilumos kainos dalį sudaro kintamoji dedamoji – tai biokuro, gamtinių dujų, elektros energijos, vandens bei kitos kintamos sąnaudos, taip pat šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Likusią kainos dalį sudaro pastoviosios sąnaudos, kurias bendrovė patiria nepriklausomai nuo pagaminto ir vartotojams patiekto šilumos kiekio.
Būsto šildymas: nuo šilumos kainos iki vartojimo
Svarbu pažymėti, kad galutinė suma už būsto šildymą sąskaitoje priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo suvartoto šilumos kiekio. Jam didelę įtaką turi oro temperatūra, pastato sandarumas bei individualūs gyventojų šilumos vartojimo įpročiai. Gyventojams rekomenduojama įvertinti, ar šiluma naudojama efektyviai – ar ji neprarandama per nesandarius langus, duris ir sienas, ar tinkamai veikia pastato vidaus šildymo sistema. Kuo pastatas sandaresnis ir šiluma naudojama taupiau, tuo mažesnės gali būti būsto šildymo sąskaitos.
Daugiabučių namų gyventojai pastebėję, kad radiatoriai nešyla ar šyla netolygiai, turėtų kreiptis į savo namo administratorių ar bendrijos pirmininką. „Klaipėdos energija“ šilumą tiekia iki pastato įvado, o už vidines pastato šildymo ir karšto vandens sistemas atsakingas jų prižiūrėtojas.
AB „Klaipėdos energija“ kryptingai plečia veiklą, nuolatos investuodama į modernias ir aplinkai draugiškas technologijas. Bendrovė siekia mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, didinti energetinį efektyvumą ir užtikrinti patikimą šilumos tiekimą vartotojams.
Investicija į tvarią ateitį
Vienas iš svarbiausių žingsnių – įgyvendintas investicinis projektas „Organinio Renkino ciklo ir membraninio deaeratoriaus technologijų pritaikymas ir įrengimas Klaipėdos Lypkių katilinėje“. Šio projekto tikslas – sumažinti iškastinio kuro vartojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Planuojama, kad per metus jų sumažės iki 1 621 t. Ši investicija tiesiogiai prisideda prie bendrovės strateginių tikslų: didinti veiklos efektyvumą, patikimumą ir mažinti poveikį aplinkai.
Žingsnis į savarankišką žalią elektros gamybą
Reaguodama į elektros energijos kainų svyravimus rinkoje, „Klaipėdos energija“ siekia dalį reikalingos elektros energijos pasigaminti pati. Šį gruodį Klaipėdos Lypkių katilinėje pradėta eksploatuoti Organinio Renkino ciklo (ORC) turbina.
ORC technologija skirta elektros energijos generavimui, pasinaudojant šilumos gamybos procesu. ORC turbinos galia siekia 500 kW ir jos generuojamos žalios elektros energijos užteks 100 % padengti Klaipėdos Lypkių katilinės elektros energijos patiriamas sąnaudas katilinės eksploatacijai ir šilumos gamybai viso šildymo sezono metu.
Ši technologija vietoje vandens naudoja sunkiąsias organines medžiagas, kurios užverda žemesnėje temperatūroje. Tai leidžia gaminti elektros energiją naudojant žemesnio potencialo šilumos šaltinius. ORC – viena iš nedaugelio technologijų, tinkamų elektros gamybai, kai šilumos šaltinio temperatūra žemesnė nei 300 ˚C.
Pagaminta elektra bus naudojama bendrovės veiklai, todėl bus išvengta elektros pirkimo rinkoje ir sumažinamos su tuo susijusias išlaidas – nuo energijos tiekimo kainos iki perdavimo ir skirstymo mokesčių bei akcizų.
Technologija, leidžianti atsisakyti gamtinių dujų
Klaipėdos Lypkių katilinėje įdiegtas ir pradėtas eksploatuoti membraninis deaeratorius yra moderni vandens paruošimo technologija, patikimai ir taupiai sauganti šilumos tiekimo sistemas nuo korozijos. Ši technologija pašalina ištirpusias deguonies dujas iš vandens, kurios sukelia vamzdynų ir katilų korozijos procesus.
Įdiegus šią technologiją, visiškai atsisakoma iškastinio kuro (dujų) vandens paruošimui šilumos tiekimo tinklų papildymui. Tai leidžia sutaupyti brangių dujų įsigijimo sąnaudas, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir užtikrinti ilgesnį šilumos tinklų ir katilų tarnavimo laiką.
Anksčiau dujų pašalinimui buvo naudojamas atmosferinis deaeratorius, kuriame vanduo šildomas iki 103-105 °C perkaitinto garo pagalba, pagaminto deginant gamtines dujas. Tai sukeldavo energijos nuostolius.
Membraninė dujų pašalinimo iš vandens sistema, būdama kompaktiška, užtikrina aukštą dujų pašalinimo efektyvumą be papildomų chemikalų. Ji veikia žemoje temperatūroje (≤ 45 °C), todėl vandens pašildymui pakanka grįžtamos termofikacinio vandens temperatūros, nepatiriant energijos nuostolių. Tai ekonomiška, pažangi technologija, nereikalaujanti papildomų energijos ar žmogiškųjų išteklių.
Investicija, kurianti vertę
Įgyvendintas projektas sudaro sąlygas patikimam ir tvariam bendrovės veiklos vystymui. ORC turbina leidžia generuoti žalią elektros energiją, o membraninis deaeratorius – efektyviai paruošti vandenį, visiškai atsisakant iškastinio kuro. Taip mažinamos bendrovės sąnaudos, išlaikoma stabili šilumos kaina vartotojams ir reikšmingai sumažinamas poveikis aplinkai.
Projektas įgyvendintas pasitelkiant bendrovės nuosavas lėšas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros finansavimą pagal programą „Juridinių asmenų investicijos į iškastinio kuro naudojimo pakeitimą ar mažinimą ir (ar) atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas“. Projektui skirta parama – 320 081,21 Eur.
Centralizuoto šildymo tiekėja Klaipėdos ir Gargždų gyventojams – AB „Klaipėdos energija“ – ir toliau išlaiko vieną mažiausių šilumos kainų tarp didžiųjų šalies miestų. Pirmąjį šios žiemos mėnesį bendrovės tiekiamos šilumos kaina, palyginti su lapkričiu, didėja 12 proc., o lyginant su praėjusių metų gruodžiu – apie 2 proc.
Šilumos kainų lygis išlieka panašus
Gruodį „Klaipėdos energijos“ tiekiama šiluma Klaipėdos ir Gargždų gyventojams kainuos 6,80 ct/kWh (be PVM) arba 7,41 ct/kWh (su 9 proc. PVM). Tai apie 12 proc. daugiau nei lapkritį, kai šilumos kaina siekė 6,05 ct/kWh (be PVM) arba 6,59 ct/kWh (su 9 proc. PVM) ir beveik 2 proc. daugiau nei prieš metus – 2024-ųjų gruodį šiluma kainavo 6,68 ct/kWh (be PVM) arba 7,28 ct/kWh (su 9 proc. PVM).
Šilumos kainos augimas šaltuoju metų laikotarpiu yra įprastas reiškinys. Įsibėgėjus šildymo sezonui, mažėjant lauko temperatūrai, didėja šilumos vartojimas, o kartu brangsta ir pagrindinis šilumos gamybos kuras – biokuras. Šis pokytis ypač ryškus gruodį – vieną šalčiausių šildymo sezono mėnesių, kai šilumos poreikis ženkliai išauga.
Priežastys, diktuojančios kainos pokytį
Didėjant šilumos poreikiui, dalis jos perkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Lyginant su lapkričio mėnesiu, gruodį superkamos šilumos kiekis padidėjo 24 proc. Dėl išaugusio poreikio, bus superkama visa aukcione pasiūlyta šiluma, todėl vidutinė jos kaina pakilo beveik 45 proc. Šis kainos padidėjimas buvo pagrindinė priežastis, lėmusi galutinės šilumos kainos vartotojams augimą.
Priežastys, diktuojančios kainos pokytį
Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandės kainą, kurią moka vartotojai, sudaro pastovioji kainos dedamoji, kintamoji kainos dedamoji, papildoma dedamoji ir pridėtinės vertės mokestis (PVM). Didžiausią kainos dalį sudaro kintamoji dalis, kuri apima biokuro, dujų, elektros energijos, vandens, kitų kintamų sąnaudų bei šilumos, superkamos iš nepriklausomų gamintojų, kaštus.
Kokybiškas šilumos vartojimas – nauda gyventojams
Galutinė suma už būsto šildymą priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo suvartoto šilumos kiekio, oro temperatūros, pastato energetinės vertės bei gyventojų šilumos vartojimo įpročių. Būtina pasirūpinti, kad šiluma būtų naudojama efektyviai: neišeitų pro nesandarius langus, duris, sienas bei užtikrinti, kad vidinė pastato šildymo sistema veiktų tinkamai.
Jei pastebima, kad radiatoriai nešyla, šyla per daug ar netolygiai, vartotojai turėtų kreiptis į savo pastato administratorių ar bendrijos pirmininką. „Klaipėdos energija“ šilumą tiekia iki pastato įvado, o už šildymo kokybę ir tinkamą šilumos ūkio aptarnavimą daugiabučiame name yra atsakinga namo šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemas prižiūrinti įmonė ar bendrija.
Kasmet Klaipėdos energija kolektyvas jungiasi prie „Pyragų dienos“ iniciatyvos. Šią dieną mūsų komanda dalijasi ne tik saldžiais kepiniais, bet ir šiluma, bendrystės dvasia bei noru padėti.
Surinktos lėšos bus skirtos projektui „Niekieno vaikai“, kuris teikia emocinę paramą vaikams, likusiems be tėvų ar kitų teisėtų atstovų priežiūros ligoninėse.
Dalijimasis šiluma ir gerumu – tai mūsų komandos energija, kuri niekada neišsenka.
AB „Klaipėdos energija“, pagrindinė šilumos tiekėja Klaipėdoje ir vienintelė Gargžduose, šį lapkritį išlaiko mažiausią šilumos kainą tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų. Palyginti su praėjusių metų lapkričiu, šiluma šiemet uostamiesčio gyventojams kainuos pigiau.
Sezono pradžia – stabilia šilumos kaina
Paskutinį rudens mėnesį šiluma Klaipėdos ir Gargždų gyventojams kainuos 6,59 ct/kWh (su PVM). Tai maždaug 2 proc. daugiau nei spalį, kai šilumos kaina siekė 6,43 ct/kWh (su PVM), tačiau 1 proc. mažiau nei prieš metus – 2024-ųjų lapkritį šiluma kainavo 6,66 ct/kWh (su PVM).
Įprastai nuo šildymo sezono pradžios šilumos kainos palaipsniui didėja dėl augančio šilumos poreikio ir didėjančių kuro kainų. Labiausiai kainos išauga sausio–vasario mėnesiais, o artėjant pavasariui, kai poreikis mažėja, šilumos kainos ima kristi.
Kainų pokytį lemiantys procesai
Šiemet lapkritį šiluma bus šiek tiek pigesnė nei pernai tuo pačiu metu. Prie to labiausiai prisidėjo 7,4 proc. mažesnė vidutinė šilumos kaina, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Be to, pagrindinio bendrovės kuro – biokuro – kaina sumažėjo 4,6 proc., o rečiau naudojamų gamtinių dujų – 27 proc.
Centralizuotai tiekiamos šilumos kainą sudaro pastovioji kainos dedamoji, kintamoji kainos dedamoji, papildoma dedamoji ir pridėtinės vertės mokestis (PVM). Didžiausią kainos dalį sudaro kintamoji dalis, kuri apima biokuro, dujų, elektros energijos, vandens, kitų kintamų sąnaudų bei šilumos, superkamos iš nepriklausomų gamintojų, kaštus.
Atsakingas šilumos vartojimas – būdas sutaupyti
Kokią galutinę sąskaitą už būsto šildymą gaus vartotojai, gali lemti ne tik šilumos kaina, oro temperatūra, bet ir suvartotas šilumos kiekis. Pastarasis priklauso nuo daugelio veiksnių: pastato būklės, šildymo sistemos efektyvumo bei gyventojų individualių vartojimo įpročių.
Norint užtikrinti, kad namuose būtų šilta ir komfortiška, bet kartu šilumos energiją vartoti taupiai bei mokėti už šildymą mažiau, gyventojai kviečiami pasirūpinti savo būstais. Svarbu tinkamai sureguliuoti būsto plastikinius langus, užsandarinti būsto ir laiptinės langus, įstiklinti balkonus ir lodžijas, neuždengti radiatorių užuolaidomis, baldais ar dekoratyvinėmis grotelėmis. Daugiau informacijos, kaip taupyti šilumą, čia.
Jei šildymo sezono metu pastebima, kad radiatoriai nešyla, šyla per daug ar netolygiai, vartotojai turėtų kreiptis į savo pastato administratorių ar bendrijos pirmininką. „Klaipėdos energija“ šilumą tiekia iki pastato įvado, o už šildymo kokybę ir tinkamą šilumos ūkio aptarnavimą daugiabučiame name yra atsakinga namo šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemas prižiūrinti įmonė ar bendrija. Kuri įmonė prižiūri konkretų namą, galima patikrinti čia.
Visą praėjusį 2024–2025 m. šildymo sezoną bendrovės gaminamos ir tiekiamos centralizuotos šilumos energijos kaina išliko tarp trijų mažiausių penkiuose didžiausiuose šalies miestuose. „Klaipėdos energija“ ir šį sezoną sieks, kad šilumos kainos, kiek tai priklauso bendrovės pastangų, išliktų kuo artimesnės praėjusių metų lygiui.
Socialinė atsakomybė mums – tai siekis prisidėti prie miesto bendruomenės gerovės, švietimo ir jaunimo ugdymo. Tikime, kad investicijos į žinias ir jaunus žmones yra indėlis į tvarią ir pažangią ateitį.
Šiuo tikslu „Klaipėdos energija“ ir Klaipėdos Baltijos gimnazija pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria siekiama stiprinti inžinerinį ugdymą bei skatinti jaunimo domėjimąsi technologijomis ir inžinerijos sritimi.
Pagal sutartį gimnazistai turės galimybę lankytis bendrovėje ir susipažinti su gamybos procesais bei technologijomis. Taip pat – dalyvauti praktiniuose projektuose bei iš arčiau pažinti inžinieriaus profesiją ir karjeros galimybes.
Jau įvyko pirmieji susitikimai, kurių metu gimnazistai susipažino su Klaipėdos centrinės ir Lypkių katilinių veikla, eksportuojamais įrenginiais bei gamybiniais procesais.
Mūsų kolegos entuziastingai įsitraukė į šią veiklą – jie dalijasi savo profesinėmis žiniomis ir patirtimi, kurios prisidės prie sklandaus gimnazistų rengiamo projekto įgyvendinimo.
Tikime, kad šis bendradarbiavimas padės jaunimui atrasti inžinerijos pasaulį ir prisidės prie būsimų inžinierių auginimo.
Linkime gimnazistams, kad nauja patirtis įkvėptų atrasti, kurti ir augti!
Pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui, pagrindinės centralizuoto šildymo tiekėjos Klaipėdos ir Gargždų miestams – AB „Klaipėdos energija“ – veikla nesustojo. Bendrovė vartotojams ir toliau tiekė karšto vandens paslaugą, o tuo pat metu intensyviai ruošėsi naujam šildymo sezonui. Kelis mėnesius trukę darbai vyko tiek šilumos tinkluose, tiek katilinėse – nuo vamzdynų, įrenginių remonto iki naujų technologijų diegimo. Šie darbai atliekami tam, kad šaltuoju metų laiku šiluma gyventojus pasiektų nepertraukiamai, efektyviai ir kuo mažesnėmis sąnaudomis.
Pirmieji darbai – pastato viduje
Dar prieš prasidedant šildymo sezonui būtina užtikrinti, kad pastatų šilumos ir karšto vandens sistemos būtų paruoštos naujam šildymo sezonui ir atitiktų Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles. Pagal teisės aktus pastato valdytojas turi pasirašyti aktą ir privalo pateikti jo kopiją šilumos tiekėjui. Jei sistemoje numatomi trūkumai, juos pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas privalo pašalinti iki šildymo sezono pradžios. Nepateikus šio akto, šilumos vartoti pastate negalima.
Netvarkingų šilumos sistemų pasekmes pirmiausia pajunta patys gyventojai – šiluma pasiskirsto netolygiai, kai kurie radiatoriai lieka šalti, patalpose juntamas diskomfortas. Dėl besikeičiančios oro temperatūros ar nesubalansuotos sistemos padidėja šilumos suvartojimas, todėl gyventojai moka daugiau, nors šilumos į jų būstus daugiau nepatenka.
Reguliari priežiūra atsiperka
Šildymo įrenginiai šaltuoju metu dirba dideliu slėgiu ir aukštoje temperatūroje, todėl per sezoną gali nusidėvėti ar juose atsirasti pažeidimų. Patikrinus sistemą dar vasarą, galima iš anksto pasiruošti naujam šildymo sezonui ir išvengti netikėtų sutrikimų, kai šiluma reikalinga labiausiai.
Kaip įmanoma greičiau po šildymo sezono pabaigos, bendrovės specialistai pirmiausia tikrina šilumos trasas ir atlieka hidraulinius bandymus. Jų metu tikrinamas vamzdynų stiprumas, juose laikinai padidinant slėgį. Vasarą, bandymų metu, vartotojams 1 dienai buvo nutraukiamas karšto vandens tiekimas. Šių metų bandymų rezultatai džiugina – nustatyta mažiau defektų nei pernai. Tai rodo, kad reguliari tinklų priežiūra ir modernizacija duoda naudos – šilumos tiekimo sistema tampa vis atsparesnė ir patikimesnė. „Klaipėdos energija“ siekia ateityje dar labiau sutrumpinti laikiną karšto vandens tiekimo nutraukimo laiką, o galbūt jo visai atsisakyti, diegiant pažangesnius tinklų tikrinimo sprendimus.
Kartu su sistemingu tinklų tikrinimu bendrovė investuoja į jų atnaujinimą ir plėtrą. Iki naujo šildymo sezono pradžios Klaipėdos mieste rekonstruota apie 1880 m, o Gargžduose apie 166 m šilumos tinklų. Taip pat pastatyta naujų šilumos tinklų – apie 2196 m.
Šiuo metu „Klaipėdos energija“ eksploatuoja 232,4 km šilumos tinklų, iš kurių net 72 % yra rekonstruota. Tai vienas geriausių rodiklių tarp visų Lietuvos šilumos tiekimo įmonių, kuris patvirtina, kad didžioji dalis bendrovės šilumos sistemos atitinka šiuolaikinius patikimumo ir efektyvumo standartus.
Pasibaigus šildymo sezonui taip pat buvo vykdomi visų šilumos gamybos įrenginių techninės būklės vertinimo bei pasiruošimo naujam šildymo sezonui darbai. Pasitinkant naują šildymo sezoną buvo išvalyti biokuro katilai ir jų pakuros, atliktos įrenginių vidaus apžiūros, pakeisti susidėvėję elementai ir suremontuoti kiti gamybiniai įrenginiai. Taip pat patikrintos pagrindinių įrenginių saugumo automatikos sistemos bei atliktos matavimo prietaisų metrologinės patikros, sėkmingai atlikti visi privalomi katilinių įrenginių bei elektros tiekimo ir paskirstymo tinklų įrangos techninio aptarnavimo darbai ir bandymai.
Šilumos gamyba žengia modernumo ir tvarumo link
Šalia nepertraukiamai vykdomų eksploatuojamų įrenginių techninės priežiūros darbų, bendrovės specialistai nuolat ieško naujų idėjų, techninių sprendinių ir būdų, kaip padidinti šilumos gamybos ir tiekimo procesų patikimumą, pagerinti šių technologinių procesų efektyvumo rodiklius bei sumažinti bendrovės vykdomos veiklos neigiamą poveikį aplinkai. Todėl „Klaipėdos energija“ siekdama šių strateginių tikslų jau nuo pavasario pradėjo ir tęsia naujų technologijų diegimo, eksploatuojamų įrenginių rekonstrukcijos ir modernizavimo, procesų automatizavimo bei skaitmenizavimo investicinių projektų įgyvendinimą.
Besiruošiant naujam šildymo sezonui buvo įgyvendinti ir iš anksto suplanuoti naujos įrangos diegimo, modernizavimo bei automatizavimo projektai, didinantys šilumos gamybos ir tiekimo įrenginių patikimumą ir efektyvumą. Gargždų katilinėje atnaujinta nuotolinio katilo parametrų stebėjimo ir automatizuoto valdymo sistema, Klaipėdos miesto tinkle modernizuota dviejų šilumos kamerų elektros ir automatikos įranga bei nuotolinio valdymo ir monitoringo sistema, Klaipėdos ir Gargždų katilinėse pakeisti 27 seni, neefektyvūs elektros varikliai naujais, svariai mažinančiais elektros sąnaudas šilumos gamybai.
Prasidėjus naujam šildymo sezonui bus toliau tęsiami akumuliacinės talpos, įrengtos Klaipėdos centrinėje katilinėje, testavimo tinkle darbai. Akumuliacinė talpa įrengta, siekiant kompensuoti paros šilumos energijos poreikio svyravimus tinkle. Esant didesniam šilumos poreikiui tinkle į sistemą yra patiekiama talpoje kaupiama šiluma, taip mažinant šilumos gamybą bendrovės pikiniais dujiniais įrenginiais, kartu mažinant gamtinių dujų sąnaudas ir poveikį aplinkai.
Siekiant dar efektyviau išnaudoti akumuliacinės talpos teikiamas naudas ir sykiu užtikrinti šilumos tiekimo tinklų patikimumą, šiuo metu yra vykdomas avarinio šilumos tinklų papildymo įrenginių automatizavimas, kurį užbaigus akumuliacinė talpa papildomai užtikrins 3000 m3 termofikacinio vandens rezervą šilumos tinklų ekstremalios avarijos atveju.
Klaipėdos centrinėje katilinėje baigiamas biokuro katilų pakurų degimo procesų modernizavimo projektas, kurio tikslas pritaikyti katilus pigesnio ir prastesnės kokybės biokuro deginimui, išlaikant gamintojo numatytas katilų šilumines galias ir gamybos efektyvumą. Katilų pakurų degimo procesų modernizavimas leis sumažinti gamybos įrenginių prastovų laiką pakurų valymui ir tuo pat metu patirti mažesnes sąnaudas šilumos gamybai, katilų techninei priežiūrai bei remontui.
Jau šį šildymo sezoną Klaipėdos Lypkių katilinėje planuojama pradėti eksploatuoti ORC (Organinio Renkino ciklo) turbiną. ORC technologija skirta elektros energijos generavimui šilumos gamybos proceso metu. Šiuo metu derinimo etape esančios ORC turbinos galia siekia 500 kW, kurios generuojamos žalios elektros energijos kiekis užtikrins visą Lypkių katilinės elektros poreikį ir mažesnes elektros energijos įsigijimo išlaidas. Be to, tai leis sumažinti taršą bei poveikį aplinkai, nes elektros gamybai nebus naudojami papildomi energetiniai ištekliai – iškastinis kuras. Tokiu būdu katilinė taps tvaresnė ir draugiškesnė aplinkai, o kartu – mažiau priklausoma nuo elektros kainos svyravimų.
Taip pat jau šiais metais Klaipėdos Lypkių katilinėje bus įdiegta ir pradėta eksploatuoti moderni vandens paruošimo technologija, leidžianti patikimai ir taupiai apsaugoti šilumos tiekimo sistemas nuo korozijos – membraninis deaeratorius. Šios technologijos paskirtis yra iš vandens pašalinti ištirpusias deguonies dujas, kurios sukelia vamzdynų ir katilų korozijos procesus. Įdiegus šią technologiją bus visiškai atsisakyta iškastinio kuro (dujų) šilumos tiekimo tinklų papildymui reikalingo vandens paruošimo technologiniame procese, bus sutaupytos ženklios sąnaudos brangių dujų įsigijimui, mažinama šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija, taip pat užtikrinamas ilgesnis šilumos tinklų vamzdynų ir katilų tarnavimo laikas.
Visą praėjusį 2024–2025 m.m. šildymo sezoną bendrovės gaminamos ir tiekiamos centralizuotos šilumos energijos kaina išliko tarp trijų mažiausių penkiuose didžiausiuose šalies miestuose.
Pirmąjį šio šildymo sezono mėnesį, spalį, klaipėdiečiams ir gargždiškiams nustatyta šilumos kaina siekia 5,90 ct/kWh be PVM (arba 6,43 ct/kWh su PVM). Tai šiek tiek mažiau nei pernai, kai kaina buvo 5,93 ct/kWh be PVM. Tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų spalį mažesnė kaina fiksuota tik Vilniuje.
Kiek gyventojai mokės už būsto šildymą viso sezono metu, daugiausia priklausys nuo oro. Švelnesnė savo oro temperatūra žiema gali lemti mažesnes sąskaitas, o šalta – didesnes. Be to, kainoms įtakos turės ir kintantys energijos išteklių – biokuro, dujų bei elektros – kainų svyravimai.
Šį šildymo sezoną, tikėtina, šilumos ir karšto vandens kainos gyventojams viduryje sezono šiek tiek padidės – apie 12 proc. Pagrindinė to priežastis – Seimo sprendimu visoje šalyje nuo 2026 m. sausio panaikinama PVM lengvata šildymui. Šiuo metu esamas 9 proc. tarifas didės iki 21 proc. Tačiau „Klaipėdos energija“ šį sezoną sieks, kad šilumos kainos, kiek tai priklauso bendrovės pastangų, išliktų kuo artimesnės praėjusių metų lygiui.
Kol kas pagrindinių šilumos gamybos išteklių – biokuro, gamtinių dujų ir iš nepriklausomų gamintojų superkamos šilumos – kainos išlieka stabilios arba net šiek tiek mažesnės nei praėjusį šildymo sezoną. Tad šiuo metu rinkoje nėra ženklų, kad šių žaliavų kainos artimiausiu metu kiltų.
Pastovioji šilumos kainos dalis – tai išlaidos, kurios nepriklauso nuo sunaudojamo šilumos kiekio (pavyzdžiui, šilumos tinklų priežiūra, darbuotojų atlyginimai, investicijos į įrangą ir pan.) – turėtų šiek tiek didėti dėl augančių darbo užmokesčio, infliacijos ir atliktų investicijų. Ši pastovioji dalis sudaro iki trečdalio bendros šilumos kainos, todėl gyventojams šis padidėjimas neturėtų būti labai juntamas.
Atsakingas šilumos vartojimas – šiltesni namai
Kone kiekvienam gyventojui svarbu, kad namuose būtų šilta, bet kartu šilumos energiją vartoti taupiai bei mokėti už šildymą mažiau. Svarbu pasirūpinti, kad šiluma būtų naudojama efektyviai: neišeitų pro nesandarius langus, duris, sienas, o vidinė pastato šildymo sistema veiktų efektyviai. Kuo pastatas sandaresnis, taupiau naudojama šiluma, tuo sąskaitos mažesnės. Gyventojai moka už suvartotos šilumos kiekį, kuris išmatuojamas namo šilumos punkte įrengtu įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu.
Daugiabučių namų gyventojai pastebėję, kad radiatoriai nešyla, šyla per daug ar netolygiai, turėtų kreiptis į savo namo administratorių ar bendrijos pirmininką. „Klaipėdos energija“ šilumą tiekia iki pastato įvado, o už pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas atsakingas jų prižiūrėtojas.
Spalio 10-ąją, minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, „Klaipėdos energija” jungiasi prie nacionalinės akcijos „Žalia šviesa gyvenimui“ – vieno iš bendrovės pastatų langai šį vakarą nušvis žaliai.
Socialinė atsakomybė mums – ne tik žodžiai, bet ir veiksmai.
Prisijungiame prie Jaunimo linija iniciatyvos „Žalia šviesa gyvenimui“, nes tikime, kad rūpestis vieni kitais ir atviras pokalbis apie jausmus kuria šviesesnę bendruomenę.
Tegul ši šviesa primena: energija slypi ne tik šilumoje, bet ir žmogiškume.
Artėjant šaltajam sezonui, daugelis gyventojų ima galvoti apie vieną svarbiausių klausimų – kaip užtikrinti, kad namuose būtų šilta, komfortiška ir jauku, bet kartu šilumos energiją vartoti taupiai bei mokėti už šildymą mažiau. AB „Klaipėdos energija“ dalijasi keletu paprastų kasdienių įpročių ir darbų patarimų, kurie gali padėti tinkamai pasiruošti žiemai bei tvariau vartoti šilumos energiją.
Pirmoji apsauga nuo šalčio – sandarumo užtikrinimas
Tinkamai sureguliuoti plastikiniai langai – pirmasis žingsnis į jaukesnius namus. Gerai užsandarinti būsto ir laiptinės langai ne tik sulaiko šaltį bei skersvėjus, bet ir apsaugo nuo gatvės triukšmo. Taip pat pakyla patalpos temperatūra, o tai gali prisidėti prie mažesnių būsto šildymo sąskaitų. Prieš žiemos sezoną verta peržiūrėti visus langus, net jei jie atrodo tvarkingi – nereikėtų laukti, kol langas pradės girgždėti. Būtina nepamiršti ir balkono langų bei plastikinių durų. Nors toks darbas gali atrodyti nesudėtingas, jis reikalauja patirties, todėl geriausia kreiptis į specialistus, kurie ne tik sureguliuos, bet, jei reikia, pasiūlys ir naujus sprendimus.
Ne mažiau svarbios būsto vidaus ir lauko durys. Jos, kaip ir langai, turi būti sandarios – kitaip šaltas oras lengvai pateks į vidų. Tad durų montavimas ir remontas yra dar vienas naudingas darbas, kurį verta atlikti dar prieš prasidedant šildymo sezonui.
Dar vienas sprendimas – balkonų ir lodžijų stiklinimas. Tai ne tik pagerina garso izoliaciją, bet ir sumažina šilumos nuostolius. Tokia investicija itin pasiteisina artėjant žiemai, nes užtikrina papildomą šilumos sluoksnį tarp lauko ir gyvenamųjų patalpų.
Būtinas žingsnis šiltiems namams – šildymo sistemos priežiūra
Net ir užsandarinus langus bei duris, šiluma bus naudojama neefektyviai, jei name veikianti šildymo sistema nebus tinkamai prižiūrima.
Jei šildymo sezono metu pastebima, kad radiatoriai nešyla, šyla per daug ar netolygiai, vartotojai turėtų kreiptis į savo pastato administratorių ar bendrijos pirmininką. „Klaipėdos energija“ šilumą tiekia iki pastato įvado, o už šildymo kokybę ir tinkamą šilumos ūkio aptarnavimą daugiabučiame name yra atsakinga namo šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemas prižiūrinti įmonė ar bendrija. Prižiūrėtojai turi laikytis priežiūros reikalavimų, reguliariai išleisti orą iš radiatorių bei plauti sistemos vidų.
Tačiau dar prieš prasidedant šildymo sezonui būtina, kad pastatų šilumos ir karšto vandens sistemos būtų paruoštos naujam šildymo sezonui ir atitiktų Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles. Teisės aktuose numatyta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas turi atlikti privalomus darbus, surašyti jų pagrindu Pastato parengties šildymo sezonui aktą ir pateikti jį pastato valdytojui. Valdytojas, gavęs šiuos dokumentus, ne vėliau nei per 5 darbo dienas nuo akto pasirašymo dienos, pasirašo aktą ir privalo pateikti jo kopiją šilumos tiekėjui, arba nurodo trūkumus, kuriuos prižiūrėtojas privalo pašalinti iki šildymo sezono pradžios. Nepateikus šio akto, šilumos vartoti pastate negalima.
Tik tinkamai prižiūrima ir efektyviai veikianti namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistema gali padėti gyventojams sutaupyti nuo 5 iki 20 proc. išlaidų – tai reikšmingas skirtumas, ypač šaltą žiemą. Kas yra konkretaus namo šildymo sistemos prižiūrėtojas, galima sužinoti interneto svetainėje: www.klenergija.lt
Pokyčius lemia kasdieniai įpročiai
Efektyviausias sprendimas taupyti šilumą bei gauti mažesnes sąskaitas yra pastato renovacija. Tačiau kol pastatas nėra atnaujintas, gyventojams patiems verta prisiminti ir kasdien taikyti paprastus, bet veiksmingus šilumos taupymo būdus. Be jau minėtų veiksmų, verta prisiminti:
Laikyti uždarytas prieškambario, laiptinės bei kitų šaltų patalpų duris.
Neuždengti radiatorių užuolaidomis, baldais ar dekoratyvinėmis grotelėmis – tai trukdo šilumai sklisti į kambarį. Rekomenduojama rinktis užuolaidas iki palangės – taip daugiau šilto oro patenka į kambarį. Jei tokios galimybės nėra, bent jau nakčiai užuolaidas verta užkelti ant palangės. Naudinga ir reguliariai nuvalyti dulkes nuo radiatorių, kad šiluma sklistų efektyviau.
Saulėtomis dienomis atitraukti užuolaidas ar žaliuzes – taip natūraliai bus prišildomos patalpos.
Tinkamas namų vėdinimas – patalpas reikėtų vėdinti intensyviai, bet trumpai, kad nespėtų atvėsti lubos, sienos ir grindys.
Temperatūros sumažinimas – nebūnant namuose arba naktimis temperatūrą galima sumažinti iki 17–18 laipsnių. Taip sutaupoma 5–7 proc. šilumos.
Kruopštus pasiruošimas šaltajam sezonui – nuo būsto sandarumo užtikrinimo iki šildymo sistemos priežiūros ir atsakingų kasdienių įpročių – sudaro sąlygas gyventi šilčiau, jaukiau ir taupiau. Tai ne tik investicija į komfortą, bet ir į atsakingesnį bei tvaresnį šilumos energijos vartojimą, mažinantį poveikį aplinkai ir užtikrinantį efektyvesnį išteklių naudojimą.
