Balandžio 16 dieną pasibaigęs šildymo sezonas buvo palankesnis nei ankstesniais metais. AB „Klaipėdos energija“ siekė užtikrinti, kad vartotojams šilumos kaina būtų mažesnė arba išliktų panaši, lyginant su praeito sezono šildymo laikotarpiu. Šios pastangos davė gerų rezultatų – bendrovės gaminamos ir tiekiamos centralizuotos šilumos energijos kaina visą 2024-2025 metų šildymo periodą buvo viena mažiausių šalyje.

Mažesnės šilumos kainos nei šalies vidurkis

2024-2025-ųjų šildymo laikotarpį vidutinė šilumos kaina uostamiestyje ir Gargžduose siekė 6,51 ct/kWh (be PVM), tai yra 3 % mažiau nei praėjusį sezoną, kai kaina siekė 6,74 ct/kWh (be PVM). Siekiant užtikrinti tikslų palyginimą, kainos pateikiamos be PVM, nes pernai gegužę pagal Seimo sprendimą buvo panaikinta dvejus metus galiojusi 0 % PVM lengvata centralizuotai tiekiamai šilumai gyventojams. O šį sezoną jau pradėtas taikyti 9 % PVM tarifas.

2024 m. lapkritį ir gruodį Klaipėdos ir Gargždų gyventojams tiekiamos šilumos kaina buvo mažiausia tarp 5 didžiųjų šalies miestų, o 2025 m. balandį – žemiausia visoje Lietuvoje. Likusiais mėnesiais „Klaipėdos energija“ tarp kitų šilumos tiekėjų išsiskyrė viena žemiausių šilumos kainų Lietuvoje. Per visą šildymo sezoną bendrovė nuosekliai išlaikė konkurencingą kainą, kuri svyravo tarp 5,49 ct/kWh ir 7,41 ct/kWh (be PVM), kai tuo metu šalies vidutinė šilumos kaina svyravo nuo 7,9 ct/kWh iki 8,7 ct/kWh (be PVM).

Visgi didžiausia šilumos kaina fiksuota 2025 m. vasarį, kai brango žaliavos. Biokuras ir gamtinės dujos pabrango 21–23%, taip pat 10% išaugo vidutinė šilumos aukcione superkamos šilumos kaina.

Veiksniai, lėmę šilumos kainų pokyčius

Šildymo laikotarpiu apie 75 proc. visos šilumos kainos sudaro kintamoji dalis, kuri apima biokuro, dujų, elektros energijos, vandens ir kitų kintamų sąnaudų bei šilumos superkamos iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąnaudas.

Iš šių dedamųjų dalių didžiausią įtaką šilumos kainos pokyčiams daro kuro kainos. Šilumos gamyba iš pagrindinio bendrovės kuro – biokuro – buvo apie 9 % didesnė, o kaina sumažėjo 6 %  nei ankstesniu šildymo sezonu.

Teigiamos įtakos kainų mažėjimui turėjo ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) 2024-ųjų rugpjūtį nustatytos ir patvirtintos naujos šilumos kainos dedamosios, kurios sumažėjo nuo 2,61 ct/ kWh iki 2,10 ct/ kWh.

Mažėjo vidutinės išlaidos už būsto šildymą

50 m² buto Klaipėdos mieste vidutinės išlaidos patalpų šildymui sudarė apie 45 Eur (be PVM), kai tuo pačiu laikotarpiu ankstesniu šildymo sezonu buvo 12 proc. didesnės – apie 52 Eur (be PVM). Nepaisant mažesnės šilumos kainos ir šiltesnės lauko temperatūros bei įvertinus tai, kad šį sezoną gyventojams centralizuotai tiekiamai šilumai buvo taikomas 9 proc. PVM tarifas, gyventojai už būsto šildymą vidutiniškai mokėjo 4 proc. mačiau – apie 50 Eur su PVM.

Būsto šildymo išlaidas mažino ir palankios oro sąlygos. Šį šildymo sezoną vidutinė lauko temperatūra Klaipėdos mieste siekė apytikriai 3 °C – buvo 1,24 °C šilčiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Patį šalčiausią mėnesį, vasarį, kai vidutinė temperatūra siekė -0,6 °C, gyventojai už būsto šildymą vidutiniškai mokėjo apie 55 Eur be PVM arba apie 60 Eur su PVM.

Įtaką mokesčiams už būsto šildymą taip pat turėjo gyventojų įpročiai, elgesys, pastatų būklė.

Gyventojai gali pratęsti arba baigti šildymą patys

Nors šildymo sezonas Klaipėdos ir Gargždų savivaldybių sprendimu jau baigtas, tačiau šilumos vartotojai gali baigti arba pratęsti šildymą savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų. Tam reikia kreiptis į namo administratorių ir gauti daugumos savininkų (50 proc. + 1) sutikimą.

Jei vartotojai savo nuožiūra dar nėra baigę šildymo sezono, bet pastebėjo, kad radiatoriai nešyla, šyla per daug ar netolygiai, jie taip pat turėtų kreiptis į savo pastato administratorių ar bendrijos pirmininką. „Klaipėdos energija“ šilumą tiekia iki pastato įvado, o už pastato vidaus  šildymo ir karšto vandens sistemas atsakingas jų prižiūrėtojas.  

Šildymo sezonas Klaipėdos mieste prasidėtas 2024 m. spalio 14 d. ir baigtas 2025 m. balandžio 16 d.

Vasarą ruošiamasi naujam šildymo sezonui

Pasibaigus šildymo sezonui darbai nesustoja – „Klaipėdos energija“ ir toliau tieks šilumos energiją karštam vandeniui ruošti Klaipėdos ir Gargždų vartotojams.

Šilumos tiekimo metu išryškėja trūkumai, todėl pasibaigus šildymo sezonui yra atliekami hidrauliniai bandymai. Jų metu nustatomi ir šalinami korozijos sukelti vamzdynų defektai bei įtrūkimai.

Klaipėdos mieste hidrauliniai bandymai bus vykdomi 6 etapais, o Gargžduose – 2 etapais. Vartotojai apie laikiną karšto vandens tiekimo nutraukimą bus informuoti iš anksto.

Patikrinti, kada konkrečiame name laikinai nebus tiekiamas karštas vanduo, galima čia.

Taip pat bus vykdomi įrenginių ir biokuro katilų remonto darbai, tikrinami matavimo prietaisai ir atliekami visi planiniai techninės priežiūros bei remonto darbai. Visa tai daroma, siekiant užtikrinti patikimą šilumos energijos tiekimą vartotojams iki naujo šildymo sezono pradžios.

Balandžio 16 dieną Klaipėdos mieste oficialiai baigiamas 2024–2025 metų šildymo sezonas. Kada tiksliai radiatoriai nustos šildyti patalpas, priklauso nuo konkretaus pastato šildymo sistemų prižiūrėtojų.

Šildymo sezono pabaigą, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato Klaipėdos miesto savivaldybė. Kiti šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, gali pratęsti arba baigti šildymą savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų. Tam reikia kreiptis į namo administratorių ir gauti daugumos savininkų sutikimą. Nepasinaudojus šia galimybe visi vartotojai baigia šildymo sezoną pagal savivaldybės sprendimu nustatytą grafiką.

Jei vartotojai dar savo nuožiūra nėra baigę šildymo sezono, bet pastebėjo, kad radiatoriai nešyla, šyla per daug ar netolygiai, taip pat turėtų kreiptis į savo pastato administratorių ar bendrijos pirmininką. „Klaipėdos energija“ šilumą tiekia iki pastato įvado, o už pastato vidaus  šildymo ir karšto vandens sistemas atsakingas jų prižiūrėtojas.  

Primename, kad 2024 metų šildymo sezonas Klaipėdos mieste prasidėjo spalio 14 dieną. Tačiau jau nuo spalio 9-osios pradėti šildyti sveikatos apsaugos, ugdymo ir socialinės pagalbos įstaigų pastatai.

Šiemet, dėl šiltesnių orų, šildymo sezonas baigiamas kiek anksčiau nei pastaruosius kelerius metus. Tradiciškai šildymo sezonas uostamiestyje baigiamas balandžio pabaigoje. Dėl vėsesnių oro sąlygų pastaraisiais metais pastatų šildymą baigdavo vėliau, balandžio pabaigoje arba gegužės pirmosiomis dienomis.

Šildymo sezono pabaiga Klaipėdos mieste:

2022 m. – gegužės 5 d.

2023 m. – gegužės 3 d.

2024 m. – balandžio 29 d. 

Gargždų miestas šildymo sezoną baigs balandžio 17 d.

AB „Klaipėdos energija“, tiekianti centralizuotą šilumą uostamiesčio ir Gargždų gyventojams, jau parengė ir išsiuntė sąskaitas už kovo mėnesį suvartotą šilumą. Tikėtina, kad išlaidos už būsto šildymą bus vidutiniškai 6 proc. mažesnės nei pernai kovą ir vidutiniškai 35 proc. mažesnės nei šių metų vasarį. Tokį sumažėjimą lėmė keletas priežasčių: mažesnė šilumos kaina, mažesnis šilumos suvartojimas bei šiltesni orai.

Veiksniai, lemiantys išlaidas už būsto šildymą

Didžiausią įtaką sumai už patalpų šildymą daro šilumos kaina. „Klaipėdos energija“ nuosekliai siekia palaikyti šilumos kainas mažesnes arba panašias, kaip ir praėjusį šildymo sezoną. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos duomenys rodo, kad šį sezoną bendrovės tiekiama šilumos energija yra viena pigiausių tarp Lietuvos didmiesčių, o balandį – pigiausia visoje šalyje.

Klaipėdoje ir Gargžduose kovą šilumos kaina siekė 6,85 ct/kWh (be PVM) arba 7,47 ct/kWh (su 9 proc. PVM). Tai yra bemaž 4 proc. mažiau nei 2024 m. kovą ir 8 proc. mažiau nei šių metų vasarį. Būtina pažymėti, kad kainos lyginamos be PVM.

Gyventojai turėtų nepamiršti, kad šį šildymo sezoną valstybės taikyta PVM lengvata centralizuotam šildymui nebėra taikoma. Ji galiojo 2022–2023 ir 2023–2024 metų šildymo sezonais.

Kitas svarbus veiksnys, lemiantis mokesčių dydį už būsto šildymą – mažesnis šilumos kiekio suvartojimas. Kuo lauko oro temperatūra aukštesnė, tuo įprastai mažiau šilumos energijos suvartojama patalpoms šildyti. Šiemet kovas buvo 0,1 °C šaltesnis nei 2024-ųjų kovas.

Renovuoti pastatai už būsto šildymą turėtų mokėti mažiau

Mokesčiai skiriasi ir dėl pastatų būklės. Pavyzdžiui, už naujos statybos arba visiškai renovuotame pastate esančio standartinio 2 kambarių buto, apie 50 m², gyventojai vidutiniškai turėtų mokėti 25 eurus už būsto šildymą – beveik 4 proc. mažiau nei pernai kovą ir beveik 30 proc. mažiau nei vasarį. Tuo tarpu tokio paties ploto senos statybos, nerenovuoto būsto savininkams išlaidos už būsto šildymą gali siekti vidutiniškai 47 eurus, tai yra 5 proc. mažiau lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu ir apie 25 proc. mažiau nei vasarį.

Be to, mokestį už būsto šildymą lemia gyventojų įpročiai bei elgesys, atskiros pastatų savybės ir jų energetinė kokybė. Svarbu pasirūpinti, kad šiluma būtų naudojama efektyviai: neišeitų pro nesandarius langus, duris, sienas, o vidinė pastato šildymo sistema veiktų efektyviai. Kuo pastatas sandaresnis, taupiau naudojama šiluma, tuo sąskaitos mažesnės. Gyventojai moka už suvartotos šilumos kiekį, kuris išmatuojamas namo šilumos punkte įrengtu įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu.

Daugiabučių namų gyventojai pastebėję, kad radiatoriai nešyla, šyla per daug ar netolygiai, turėtų kreiptis į savo namo administratorių ar bendrijos pirmininką. „Klaipėdos energija“ šilumą tiekia iki pastato įvado, o už pastato vidaus  šildymo ir karšto vandens sistemas atsakingas jų prižiūrėtojas.  

Baigti šildymą gali ir patys gyventojai 

„Klaipėdos energija“ primena, kad šildymo sezono pabaigą, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato miesto savivaldybė. Kiti šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, gali baigti šildymą savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų. Tam reikia kreiptis į namo administratorių ir gauti daugumos savininkų sutikimą. Nepasinaudojus šia galimybe visi vartotojai baigia šildymo sezoną pagal savivaldybės sprendimu nustatytą grafiką. Įprastai uostamiestyje šildymo sezonas būdavo baigiamas balandžio pabaigoje. 

Pastaruosius kelerius metus šildymo sezonas Klaipėdoje buvo baigiamas:

2022 m. – gegužės 5 d.

2023 m. – gegužės 3 d.

2024 m. – balandžio 29 d. 

Jau antrus metus iš eilės „Klaipėdos energijos“ kolektyvas, bendradarbiaudamas su VĮ Valstybinių miškų urėdija, tęsia tradiciją – miško sodinimo šventę, į kurią noriai įsitraukia ir darbuotojų šeimos. Šiemet ši iniciatyva įgavo dar gilesnę prasmę – miškininkai kvietė ne tik sodinti medžius, bet ir simboliškai pažymėti Laisvę, kurią Lietuva šiemet švenčia jau 35 metus.

Kuria prasmingą tradiciją

„Grąžiname gamtai tai, ką sudeginame šildydami miestą“, – tokios minties vedini balandžio 5-osios rytą darbuotojai rinkosi į mišką. Nors tądien pūtė stiprus vėjas ir snigo, tai nė kiek nesumažino entuziazmo – noras prisidėti prie miško atkūrimo buvo stipresnis už bet kokius iššūkius.

Miškininkai pasidžiaugė, kad trumpam sugrįžus žiemai, „Klaipėdos energijos“ darbuotojai nepabūgo atšiauraus oro ir atvyko sodinti medžių.

„Džiugu dirbti su žmonėmis, kurie atsakingai žiūri į miško sodinimą, nebijo darbo, šalčio ir sniego. Maloniai nustebino, kad prie miškasodžio prisijungęs „Klaipėdos energijos“ kolektyvas dalyvavo su šeimos nariais – buvo vaikų, iš kurių neišgirdome nė vieno nusiskundimo, kad miške yra šalta ar neįdomu“, – džiaugėsi Šernų girininkijos girininkas Arūnas Samoška.

„Klaipėdos energijos“ vykdoma veikla ir dalyvavimas tokiose iniciatyvose yra tiesiogiai susiję. Vienas iš mūsų tikslų – mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Miškasodis yra vienas iš būdų prie to prisidėti. O kartu tai puiki priemonė skatinti darbuotojų įsitraukimą, siūlant jiems dalyvauti įvairiose skirtingose veiklose. Be to, tai galimybė visam kolektyvui praleisti dieną prasmingai, gamtoje kuriant ryšį su aplinka ir vieni su kitais“, – pabrėžia iniciatyvos reikšmę „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis.

Naujas miškas – darbuotojų rankomis

Šiemet sodinamas vyko Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Palangos girininkijos miško kvartale, kur 2023 metais brandus medynas buvo iškirstas plynu kirtimu. 2024-ųjų spalį paruošta dirva, kuri sudaro palankesnes sąlygas pasodintiems medeliams prigyti, taip pat atsirasti – sudygti savaiminėms medžių rūšims.  Čia augs mišrūs želdiniai, pagrindinės medžių rūšys – eglė, pušis, beržas ir juodalksnis.

Per 3 valandas „Klaipėdos energijos“ darbuotojai susiskirstę poromis, atkūrė 1,8 hektaro miško plotą – iš viso buvo pasodinta 4200 eglučių, kurias nemokamai parūpino Valstybinių miškų urėdija.

Po darbų visi rinkosi į poilsiavietę, kur prie kavos ar arbatos puodelio klausėsi miškininkų pasakojimų apie miško atkūrimo subtilybes, sodmenų auginimą ir miškininkystės tradicijas.

Patirtis, kuri įkvepia

Renginio pabaigoje darbuotojai dalijosi įspūdžiais:

„Man miškasodis – tai gyvybės ir žalumos prieglobstis. Buvo gera matyti, kaip mano vaikai mokosi saugoti gamtą, suprasti miško reikšmę ekosistemai ir kad jų kiekvienas veiksmas gali turėti teigiamos įtakos pasauliui“.

„Nors gamta mūsų nelepino – šaltis ir vėjas išbandė ištvermę, bet sodinti eglutes buvo nepaprastai įkvepianti patirtis. Tai prasmingas darbas dėl mūsų visų ateities bei smagi, nuotykių pilna diena su bendradarbiais“, – pritarė kolega.

Miško sodinimo šventė – tai ne tik simbolinė dovana gamtai, bet ir bendrystės tradicija, kuri vienija „Klaipėdos energijos“ kolektyvą bei jų šeimas. Tai įkvepiantis pavyzdys, kaip prasmingi darbai gali auginti ne tik medžius, bet ir atsakomybę, sąmoningumą bei pagarbą aplinkai. Kiekvienas pasodintas medis tampa mažu, bet svarbiu žingsniu tvaresnės ateities link.

AB „Klaipėdos energija“ skelbia balandžio mėnesio centralizuotos šilumos kainą uostamiesčio ir Gargždų gyventojams. Lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, bendrovė ir toliau išlaiko mažėjančią šilumos kainą – balandį ji bus apie 3 proc. mažesnė nei praėjusių metų balandį ir beveik 25 proc. mažesnė nei šį kovą (kainas lyginant be PVM). 

Artėjant šildymo sezono pabaigai pastebima šilumos kainos mažėjimo tendencija, kuri tęsiasi ir šį balandį – kaina krenta iki 5,49 ct/kWh be PVM (5,98 ct/kWh su PVM). Kovą gyventojams šilumos kilovatvalandė kainavo 6,85 ct/kWh be PVM, o pernai balandį – 5,68 ct/kWh be PVM.  

Gyventojai turėtų atkreipti dėmesį, kad šį šildymo sezoną visoje Lietuvoje nebegalioja nuo 2022-ųjų taikyta PVM lengvata centralizuotam šildymui. Tai reiškia, kad gyventojai sąskaitose šilumos kainą matys su 9 % PVM tarifu, kuris yra mokamas valstybei. 

Tačiau galutinė sąskaitos už būsto šildymą suma priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo suvartoto šilumos kiekio. Daugiausiai įtakos tam turi pastato sandarumas – ar šiluma naudojama efektyviai, ar išeina pro nesandarius langus, duris, sienas, ar vidinė pastato šildymo sistema veikia efektyviai. Taip pat šildymo sąskaitų dydžiui įtakos turi gyventojų šilumos vartojimo įpročiai bei lauko oro temperatūra. 

Pigo biokuras ir superkama šiluma 

Didžiausią įtaką šilumos kainų pokyčiams daro biokuro rinka. Pagal ilgametes tendencijas, šildymo sezono antroje pusėje mažėja biokuro, naudojamo šilumos gamybai, poreikis rinkoje, dėl to pinga ir pats biokuras. Šių metų balandį biokuras atpigo 30 proc., palyginti su kovo mėnesiu. Toks reikšmingas kainos sumažėjimas sudarė palankias sąlygas „Klaipėdos energijai“ šilumos aukcione pasiūlyti mažesnę superkamos šilumos kainą. Dėl to bendra superkamos šilumos kaina sumažėjo 17 proc., o tai prisideda prie mažesnių šilumos kainų vartotojams. 

Kada baigti šildymą gali nuspręsti patys gyventojai 

„Klaipėdos energija“ primena, kad šildymo sezono pabaigą, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato Klaipėdos ir Gargždų savivaldybės. Kiti šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, gali baigti šildymą savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų. Tam reikia kreiptis į namo administratorių ir gauti daugumos savininkų sutikimą. Nepasinaudojus šia galimybe visi vartotojai baigia šildymo sezoną pagal savivaldybės sprendimu nustatytą grafiką.  

Pastaruosius kelerius metus šildymo sezonas buvo baigiamas: 2022 m. – gegužės 5 d., 2023 m. – gegužės 3 d., 2024 m. – balandžio 29 d. 

AB „Klaipėdos energija“ jau išsiuntė sąskaitas už vasario mėnesio centralizuotos šilumos suvartojimą Klaipėdos ir Gargždų gyventojams.  Gerokai žiemiškesnis nei pernai vasaris padidino šilumos kiekio poreikį būstams šildyti. Nors vasaris yra trumpesnis mėnuo, tačiau šilumos suvartojimas išaugo vidutiniškai 10 proc.

Kas lemia sąskaitos dydį?

„Klaipėdos energija“ nuosekliai išlaiko mažesnes šilumos kainas nei paėjusį šildymo sezoną. Šį sezoną nebeliko gyventojams taikytos PVM lengvatos centralizuotam šildymui, kurią iki tol 2022–2024 metų šildymo sezonui kompensavo valstybė. Vasario mėnesį Klaipėdoje ir Gargžduose šilumos kaina siekė 7,41 ct/kWh be PVM arba 8,08 ct/kWh su 9 proc. PVM.  2024 m. šilumos kaina buvo tokia pati kaip ir šiemet – 7,41 ct/kWh, tik su 0 proc. PVM , kai dar buvo taikoma PVM lengvata.

Tačiau sąskaitos dydį lemia ne tik šilumos kaina, bet ir faktinis suvartojimas, kuris priklauso nuo pastato energetinės būklės ir lauko oro temperatūros. Palyginti su šių metu sausiu bei pernai metų vasariu,  šiemet  vasaris buvo gerokai šaltesnis. 2024-ųjų vasarį uostamiestyje vidutinė mėnesio temperatūra siekė 3,0 ^oC, o šiemet ji nukrito iki -0,6 ^oC. Išorės oro temperatūros sumažėjimas padidino šilumos suvartojimą patalpų šildymui vidutiniškai 10 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Nauji ir renovuoti pastatai moka mažiau

Už naujos statybos arba visiškai renovuotame pastate esančio standartinio 2 kambarių buto, apie 50 m², gyventojai turėtų gauti vidutiniškai 39 eurų dydžio sąskaitą už patalpų šildymą. Tuo tarpu tokio paties ploto senos statybos, nerenovuoto būsto savininkams išlaidos už būsto šildymą sieks vidutiniškai 68 eurus.

Didelę įtaką šildymo sąskaitos dydžiui turi pats pastatas ir jo energetinė vertė. Esant tai pačiai šilumos kilovatvalandės  kainai tą patį mėnesį sąskaita pastatų grupėse, atskiruose pastatuose ir butuose gali skirtis. Taip pat sąskaitų už šildymą dydis priklauso ir nuo gyventojų įpročių bei elgesio. Vartotojai turėtų šilumą naudoti efektyviai, kad ji neišeitų pro nesandarius langus, duris, sienas, stebėti ar vidinė pastato šildymo sistema veikia tinkamai. Kuo pastatas sandaresnis, taupiau naudojama šiluma, tuo sąskaitos gali būti mažesnės.  

Daugiabučių namų gyventojai pastebėję, kad radiatoriai nešyla, šyla per daug ar netolygiai, turėtų kreiptis į savo namo administratorių ar bendrijos pirmininką. „Klaipėdos energija“ šilumą tiekia iki pastato įvado, o už pastato vidaus  šildymo ir karšto vandens sistemas atsakingas jų prižiūrėtojas.  

Daugiau sužinoti, kaip taupyti šilumą, galite čia.