Klaipėdos pramonininkų asociacija (KPA), vienijanti didžiausias uostamiesčio verslo bendroves, praėjusiais metais ėmėsi aplinkosauginės iniciatyvos – įmonių vadovai, KPA Aplinkos apsaugos komiteto nariai, visuomeninių organizacijų atstovai betarpiškai supažindinami su daugiausiai dėmesio sulaukiančiomis Klaipėdos įmonėmis. Tęsiant susitikimų ciklą šią savaitę darbinis vizitas įvyko vieno iš KPA narių – AB „Klaipėdos energija“ – pagrindiniame gamybos padalinyje, Šilutės plente esančioje rajoninėje katilinėje.

„“Klaipėdos energija“ pasirinkta neatsitiktinai. Tai strateginės svarbos įmonė, tiekianti šilumą 80 proc. miesto vartotojų. Dėl visame pasaulyje brangstančių energijos išteklių aktualūs tampa ne tik aplinkosauginiai, bet ir ekonominiai aspektai, tad nenuostabu, kad į pažintį su energetikos įmone užsiregistravusių dalyvių skaičius buvo itin gausus, ypač iš visuomeninių organizacijų“, – sakė Jolanta Girdvainė, KPA administracijos direktorė.

Svečius sutikęs ir bendrovės valdas aprodęs AB „Klaipėdos energija“ technikos direktorius Marius Prelgauskis juokavo, jog aplinkosaugininkai jų įmonės padaliniuose yra ne svečiai, o kone nuolatiniai gyventojai – reguliariai stebimi visi bendrovės veiklos procesai. Pasak vadovo, pastaruoju metu iš inspektuojančių institucijų pastabų nesulaukiama. Didžiausias iššūkis bendrovei šiuo metu yra ne Europoje ir Lietuvoje griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai, o šilumos kainos stabilizavimas.

„Nuo 2013 m. nuosekliai tampame žaliosios energijos įmone. Vis mažiname iškastinio kuro naudojimą, dabar jau 85 procentus mūsų sudeginamo kuro sudaro biokuras. Per paskutiniuosius trejus metus rekonstravome 20,86 km šilumos trasų. Metiniai bendrovės nuostoliai trasose sumažėjo iki 9 proc., o tai leido sumažinti CO² išmetimus 6689 tonomis, sutaupyta kuro už maždaug 960 tūkst. eurų“, – pastarųjų metų pokyčius vardino technikos direktorius.  

Pasak M. Prelgauskio, kuro kainos priklauso nuo pasaulinių tendencijų – kai jos brangsta, pajaučia visi. Tad energetikai šilumos kainos stabilizavimui turi tik dvi išeitis: naudoti kuo pigesnį kurą ir gamybos procese maksimaliai išnaudoti visas energijos taupymo galimybes. Būtent laiku pasirinkta teisinga strategija – pastatyti 6 biokuro katilai, įrengti ekonomaizeriai, saulės baterijų parkai ant bendrovės stogų, absorbcinis šilumos siurblys ir kitos techninės naujovės  –  leidžia bendrovei išlikti tarp šilumos kainų lyderių šalyje. Ir šį šildymo sezoną AB „Klaipėdos energija“ tiekiamos šilumos kaina yra mažesnė už Lietuvos vidurkį.

Susitikimo pabaigoje į svečių klausimus atsakęs AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius Antanas Katinas akcentavo, jog visų kuro rūšių brangimo situacija labai gerai parodė, kas yra kas: AB „Klaipėdos energija“ šią žiemą, kaip niekad iki šiol, sulaukė daugybės interesantų užklausų apie galimybę prisijungti prie centralizuotų šilumos tinklų ir atsisakyti dujinio šildymo.

„Centralizuotas šildymas miestuose yra ekologiškiausias, pigiausias ir saugiausias šilumos energijos tiekimo būdas. Iš esmės Klaipėdoje dominuojanti dauguma naujos statybos objektų – daugiabučių kvartalai, prekybos ir pramogų centrai, biurai – jungiasi prie mūsų tinklų. Tai lemia ekonominės priežastys. Be to, mūsų tiekiama šiluma atitinka A++ energinio naudingumo klasės pastatų reikalavimus, kuris jau privalomas naujai statomiems objektams“, – kalbėjo A. Katinas, primindamas, jog bendrovės profesionalai teikia visą paslaugų kompleksą: įrengia šilumos punktus ir juos prižiūri tiek verslo paskirties pastatuose, tiek daugiabučiuose namuose.

Paklaustas apie šilumos kainos mažėjimą ateityje AB „Klaipėdos energija“ vadovas stebuklų nežadėjo: biokuras per metus pabrango dvigubai, dujos – kelis kartus, elektros energija net virš 500 proc. Dėl karo Ukrainoje kilusios sumaišties prognozuojama, kad visame pasaulyje energijos ištekliai tik brangs.

„Darome, ką galime. Artėjame prie bankrutavusios UAB „Geoterma“ perėmimo ir tikimės atgaivinti šilumos gamybą iš žemės gelmėse esančių karštų versmių. Ieškome alternatyvų, technologinių sprendimų, kad naudoti pigiausias ir ekologiškiausias kuro rūšis, mažinti energijos sąnaudas. Bet, kad ir kaip besistengtume, 80 proc. šilumos kainos sudaro kuro kaina. Jei mūsų pagrindinis kuras mediena, gamtinės dujos – rinkoje brangs, šiluma nebus pigesnė“, – reziumavo Antanas Katinas.

Kovo mėnesį šilumos kaina Klaipėdoje mažės. Kilovatvalandė šilumos energijos AB „Klaipėdos energija“ klientams kainuos 7,28 ct be  PVM.

Nors, lyginant su vasariu, pigimas simbolinis – apie 1 proc., visos Lietuvos kontekste tai yra viena mažesnių centralizuotai tiekiamos šilumos kainų.

„Klaipėda patenka tarp mažiausiai už centralizuotai tiekiamą šilumą mokančių šalies miestų. Drastiškai pabrangus gamtinėms dujoms, mus nuo kainų šoko gelbsti biokuras. Laiku investavome į 6 biokuro katilų statybą ir šiuo metu medienos skiedras naudojame kaip pagrindinį kurą, o gamtinės dujos bendrame kuro balanse sudaro apie 15 proc. Šį brangų iškastinį kurą naudojame tik per didžiuosius šalčius“, – sakė A. Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Pasak vadovo, šiuo metu bendrovė sulaukia itin daug užklausų iš uosto įmonių, viešbučių, biurų, kurie teiraujasi apie galimybes atsisakyti dujinio šildymo ir prisijungti prie centralizuoto šildymo tinklų.

Šilumos kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose kovo mėnesį

Kaip jau skelbta, Klaipėdos miesto savivaldybė ruošiasi savo kontroliuojamai akcinei bendrovei „Klaipėdos energjja“ perduoti iš valstybės perimamą bankrutavusią įmonę „Geoterma“. Tikimąsi, kad atgaivinus  šilumos gamybą iš žemės gelmėse esančių karšto vandens telkinių, uostamiesčiui bus galima tiekti ekologišką šilumą už konkurencingą kainą. Kokios būklės yra perimamas turtas antradienį atvyko apžiūrėti Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys, lydimas AB „Klaipėdos energija“ generalinio direktoriaus Antano Katino ir paskutiniojo „Geotermos“ direktoriaus Sigito Petrausko.

„Geoterminis vanduo yra agresyvus, jame daug druskų, mineralų. Norint įvertinti įrenginių techninę būklę reikia ekspertų. Nereikia pamiršti, kad įranga daug metų buvo nenaudojama, o čia kaip ir su daug metų nenaudotu automobiliu – nežinia ar užsives“, – apžiūrėjęs jėgainę sakė Sigitas Petrauskas.

Visgi, buvęs „Geotermos“ direktorius  optimistiškai vertina jėgainės atgaivinimo galimybes. Pasak S. Petrausko, geoterminė energija nėra naujovė. Europoje virš 15 šalių turi daugiametės patirties, kaip valdyti šią žaliosios energetikos rūšį ir su tuo susijusias sudėtingas technologijas. Yra išlikę kontaktai su anksčiau Klaipėdoje dirbusiais vokiečių, islandų, olandų ekspertais ir specialistais. Tikėtina, jog tie patys partneriai galėtų suteikti  vertingą pagalbą atgaivinant Klaipėdos geoterminę jėgainę.

„Europos Sąjunga remia tokius projektus. Dar prieš uždarant „Geotermą“ buvo pradėti įgyvendinti technologiniai sprendimai, rasti finansavimo šaltiniai, kad sutvarkyti energijos gamybos  procesus. Deja, po paskelbto bankroto viskas sustojo ir skirtos lėšos nukeliavo į analogiško projekto vykdymą Vengrijoje“, – prisiminė S. Petrauskas.

Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys išskyrė tris „Geotermos“ veiklos kryptis, dominančias miestą.

„Pagal dabartinę būklę realiausia, kad perimti šilumos gamybos įrenginiai – dujiniai katilai, akumuliacinė talpa – artimiausiu laiku gali būti panaudoti šilumos gamybai. Kitas tikslas, kad su Klaipėdos universiteto pagalba ar užsienio ekspertais būtų grįžtama prie geoterminės energijos panaudojimo, o trečia kryptis galėtų būti geoterminio vandens panaudojimas rekreacinėms reikmėms“, – situaciją vertino A. Barbšys.

AB „Klaipėdos energija“ vadovas Antanas Katinas mano, kad dalį „Geotermos“ įrenginių realu naudoti jau kito šildymo sezono metu.

„Patys matote, kas darosi su gamtinių dujų kainomis – per metus jos brango šimtais procentų ir apie pigimą niekas nekalba. Todėl turime galvoti ir ieškoti galimybių, kaip šilumą pasigaminti pigiau. Pasinaudodami Lypkių rajoninės katilinės biokuro katilu ir „Geotermos“ akumuliacine talpa jau šių metų pabaigoje turėtume galimybę pasigaminti pigesnės šilumos. Naudodami perimamus „Geotermos“ mažesnės galios dujinius katilus – vėlgi galėtume sutaupyti. O jei pavyktų gauti ES ar Lietuvos fondų finansavimą ir atkurti geoterminės energijos gamybą – turėtume puikią alternatyvą brangiam iškastiniam kurui“, –  sakė A. Katinas.

Apie galimybę skirti finansinę paramą „Geotermos“ atgaivinimui kalbėjo ir prieš keletą savaičių Klaipėdoje viešėjęs Aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Beje, Šilumos ūkio įstatymo projekte numatoma, kad iš atsinaujinančių energijos išteklių, kuriems priskiriama ir geoterminė energija, pagaminta šilumos energija būtų superkama prioriteto tvarka.

Nors šis šildymo sezonas visiems Lietuvos gyventojams yra sunkus dėl išaugusių šilumos, elektros ir kitų kuro rūšių kainų, konkurencija Klaipėdos centralizuoto šildymo sistemoje ir pigiausių kuro rūšių naudojimas užtikrina, kad vidutinė šilumos kaina sausio mėnesį Klaipėdoje buvo 7,10 ct/kWh, t.y. 6% mažesnė nei vidutinė šilumos kaina Lietuvoje (7,55 ct/kWh) ir net 29% mažesnė nei Vilniuje, kuriame šilumos kaina praėjusį mėnesį siekė 10,07 ct/kWh.

Klaipėdoje  šilumos kaina yra trečia žemiausia Lietuvoje, tarp 7 didžiausių šalies tiekėjų. Šilumos supirkimo aukcionas ir jame vykstanti konkurencija lemia, kad superkama visa pigiausia uostamiestyje pagaminama šilumos energija.

„Klaipėdoje šilumą į centralizuotus tinklus tiekia penki nepriklausomi gamintojai. Mes superkame visą jų pasiūlytą šilumą, nes ji gaminama iš  atsinaujinančio kuro, kuris šiuo metu yra kelis kartus pigesnis už gamtines dujas. Būtent mūsų pačių naudojamas biokuras ir nepriklausomų  gamintojų patiekta šiluma leidžia išlaikyti santykinai žemą šilumos kainą mūsų klientams“, – sakė Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Pasak šilumą iš atliekų gaminančios UAB „Gren Klaipėda“ direktoriaus Donato Petronio, visą šį šildymo sezoną įmonės pagaminta šilumos kaina yra viena mažiausių Klaipėdos mieste ir visa ji parduodama „Klaipėdos energijai“.

„Pavyzdžiui, šių metų sausio mėnesį iš atliekų pagaminta šiluma sudarė 53% viso uostamiesčiui reikalingo šilumos kiekio. Kita dalis klaipėdiečių naudojamos šilumos buvo pagaminta naudojant biokurą ir mažą dalį iškastinio kuro. Manau, kad toks kuro balansas lemia, kad uostamiesčio gyventojai šilumą gauna mokėdami vieną mažiausių kainų šalyje“, – teigė Donatas Petronis.

Nors šį šildymo sezoną šilumos kainos Lietuvoje yra itin išaugusios, tačiau jos dar nepasiekė 2012 metų lygio. Vidutinė šilumos kaina tais metais buvo 7,66 ct/kWh, t.y. 1,5% didesnė nei šių metų sausį.

Vasario pradžioje vykusiame Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko susitikime su aplinkos ministru Simonu Gentvilu ir viceministrais Raminta Radavičiene bei Danu Augučiu buvo aptarti aktualūs miestui klausimai. Miesto vadovas pasidžiaugė geranorišku Aplinkos ministerijos vadovų nusiteikimu, sprendžiant klausimus, kurie jei ne dabar, tai artimiausioje perspektyvoje vienaip ar kitaip bus svarbūs visiems klaipėdiečiams.

„Labai rimta ir išsami diskusija buvo apie „Geotermos“ situaciją, apie pasirengimą visos jos infrastruktūros gerinimui. Šioje vietoje girdime labai geranorišką Aplinkos ministerijos požiūrį“, – patvirtino meras. Tikimasi, kad netrukus bus priimti sprendimai, kurie leis atgaivinti nuo 2017 m. neveikiančią geoterminę jėgainę.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba praėjusių metų vasarį pritarė sprendimui perimti bankrutavusios ir likviduojamos bendrovės „Geoterma“ turtą.

Susitikime dalyvavęs AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius Antanas Katinas informavo ministrą ir miesto vadovą, kad bendrovė jau apžiūrėjo ir įvertino perimamus „Geotermos“ energijos gamybos įrenginius. Energetikų teigimu, akumuliacinė talpa ir dujiniai katilai yra geros būklės, tuo tarpu gręžiniai, iš kurių galima imti gelmėse esantį 38 laipsnių karštą vandenį ir jį panaudoti miesto šildymui ar rekreacinėms reikmėms, reikalauja technologinio atnaujinimo. Todėl bendrovė kreipėsi į Lietuvos ir ES institucijas ieškodama finansavimo šaltinių žaliosios energijos gamybos atnaujinimui. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas žadėjo rasti net iki 50 proc. finansavimo „Geotermos“ atgaivinimo projektui iš ministerijos kuruojamų institucijų fondų.

Jau dabar virš 70 proc. AB „Klaipėdos energija“ realizuojamos šilumos pagaminama iš atsinaujinančio kuro. Atnaujinus „Geotermos“ įrenginius Klaipėdoje atsirastų galimybė centralizuotos šilumos tiekime priartėti prie 100 proc. žaliojo kuro.

Paruošta pagal https://www.klaipeda.lt informaciją

Praėjusią savaitę Valdovų rūmuose įteikti „Nacionaliniai atsakingo verslo apdovanojimai 2021“.  Lietuvoje veikiančių įmonių socialinės atsakomybės „Oskarais“ vadinamais apdovanojimais pagerbiamos bendrovės, kurios rūpinasi darbuotojų emocine gerove ir kuria jiems palankią aplinką, stiprina ryšius su bendruomenėmis, rūpinasi ir tausoja aplinką bei imasi įvairių inciatyvų, padedančių darbuotojams derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus.

„Nacionalinių atsakingo verslo apdovanojimų 2021“ konkursui 53 Lietuvos įmonės pateikė 79 paraiškas, iš kurių komisija rinko nominacijos laimėtojus mažų, vidutinių ir didelių įmonių kategorijose. Didžiausiųjų kategorijoje AB „Klaipėdos energija“ pripažinta „Šeimai palankiausia darboviete 2021“.

Pasak konkurso organizatorių, rengiamo Nacionalinių atsakingo verslo apdovanojimų tikslas atkreipti visuomenės dėmesį į socialiai atsakingo verslo svarbą ir naudą visuomenėje. Šiemet tradicines konkurso nominacijas „Metų darbovietė“, „Aplinkai draugiškiausia įmonė“ ir „Metų bendruomeniškiausia įmonė“ papildė dar viena nominacija „Šeimai palankiausia darbovietė“. Ji įsteigta atsižvelgiant į šeimos ir darbo arba asmeninio gyvenimo ir darbo interesų derinimo svarbą. Ir būtent šioje nominacijoje pasižymėjo AB „Klaipėdos energija“.

„Regis, nieko išskirtinio ir ypatingo nedarėme, bet buvome įvertinti už tai, kad atsižvelgiame į savo darbuotojų poreikius: leidžiame dirbti lanksčiu darbo grafiku, daugiavaikes šeimas paskatiname materialiai, studijuojantiems darbuotojams skiriame finansinę paramą, puoselėjame ilgametes kolektyvo švenčių tradicijas, sudarome sąlygas sportuoti. Pasirodo, kai suskaičiuoji visas lengvatas ir skatinimo priemones mūsų bendrovės darbuotojams, tai yra išskirtinis reiškinys, vertinant šalies mastu“, –  sakė Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Nacionalinis atsakingo verslo apdovanojimas – tai nuo 2008 m. vykdoma valstybės institucijų iniciatyva Lietuvoje. Šis konkursas skatina gerąją įmonių konkurenciją ne siekiant pelno, o didinant savo socialinę atsakomybę. Nuo 2013 m. šiuos apdovanojimus organizuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Aplinkos ministerija kartu su socialiniais partneriais.

Iki šiol neregėtas kuro kainų brangimas Europoje turės įtakos ir AB „Klaipėdos energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainai. Vasarį šiluma Klaipėdos ir Gargždų klientams, lyginant su sausiu, brangs 12,9 proc. ir kainuos 7,35 ct/kWh (be PVM).

„Tokio kuro kainų šuolio nei Klaipėda, nei Lietuva dar nėra mačiusi. Per metus mūsų perkamos gamtinės dujos pabrango 320 procentų, biokuras – 75 proc., nepriklausomų tiekėjų parduodama šiluma – 62 proc. Ir, lyg to būtų maža, už elektros energiją, būtiną šilumos gamybos ir perdavimo procesams, kurią mums tiekia „Ignitis“, mokame 500 proc. brangiau nei prieš metus“, – pasakojo Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Palyginimui A. Katinas  pateikė nedžiuginančią statistiką: 2020 metų lapkritį ir gruodį už dujas bendrovė tiekėjams „Get Baltic“ ir  ‚Amber Grid“ sumokėjo 843 988 eurus, o 2021 metų tais pačiais mėnesiais suma viršijo 4,5 mln. eurų, arba 540 proc. brangiau.

Nepaisant visuotinio energijos išteklių brangimo, bendrovės vadovas patikino, kad su kuro įsigijimu ar apyvartinių lėšų stygiumi, skirtingai nei sostinę šildanti bendrovė, AB „Klaipėdos energija“ nesusiduria.  

„Mus gelbsti biokuras. Nors ir pabrangęs, jis išlieka keleriopai pigesnis už gamtines dujas ir bendrame kuro balanse sudaro daugiau nei pusę mūsų naudojamo kuro. Ankstesnė bendrovės strategija – investuoti į biokuro katilus – pasiteisino ir nesikeičia. Imamės investicinių projektų, kad dar labiau sumažinti gamtinių dujų vartojimą bei patiems gaminti elektros energiją savo reikmėms“, – sakė Antanas Katinas.

Kaip jau skelbta, bendrovė savo katilinių teritorijose ir ant pastatų stogų plečia saulės elektrinių jėgaines, planuoja savo reikmėms statyti  kogeneracinę elektrinę. Finišo tiesiojoje yra bankrutavusios UAB „Geoterma“ įrenginių perėmimo procedūra. Dėl šių 1,5 kilometro gylyje esančių karšto vandens versmių panaudojimo šilumos gamybai bendrovė kreipėsi tiek į Lietuvos, tiek į ES institucijas, prašydama finansinės paramos technologiniam atnaujinimui. Bus bandoma išnaudoti „Geotermos“ akumuliacinę karšto vandens talpą, kaupiant dienos metu saulės suteikiamą energiją, o atgaivinus gręžinius – ir žemės šilumą. Svarstoma galimybė įsigyti bei Klaipėdoje pastatyti dar vieną blogiausios kokybės biokurą galintį deginti katilą.

„Turime suprasti, kad pasaulinių iškastinio kuro kainų negalime įtakoti. Bet galime ir turime pasitelkti vietinius atsinaujinančius gamtinius resursus, visas technologines naujoves, kad šilumos gamyba ir tiekimas būtų kuo efektyvesnis, pigesnis mūsų klientams“ – teigė A. Katinas.    

Per pastarąjį dešimtmetį brangesnė šiluma Klaipėdoje buvo tik 2012 m., kai šilumos kilovatvalandė kainavo 7,86 euro cento.

Praėjusių metų pabaigoje Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspektoriai lankėsi AB „Klaipėdos energija“ padaliniuose Danės gatvėje ir Šilutės plente, kur atliko planinius patikrinimus: tyrė bendrovės išmetimus į orą, naudojamus šilumos gamybos įrenginius, apžiūrėjo bei įvertino teritorijose esančius objektus, ar jie nekelia pavojaus aplinkai.

Elektrinėje mažai veiklos, mažai taršos

Iš Danės g. elektrinėje esančių 2 vandens šildymo ir 4 garo gamybos katilų pernai buvo naudojamas tik vienas. Nuo sausio iki  liepos mėnesio šioje katilinėje šilumą šiaurinei Klaipėdos miesto daliai gaminantis  katilas dirbo 540 valandų, arba maždaug 23 dienas, tad pagal TIPK leidimą leistini oro taršos kiekiai nepasiekti.

„Danės elektrinėje šilumos energijos gamybai naudojamos gamtinės dujos, kurios sudegdamos neišskiria  kietųjų dalelių ir pasižymi itin mažais kitų taršių medžiagų išmetimais. O mazutas šilumos gamybai čia jau senokai nebenaudojamas, net nebeturime nei šio kuro, nei talpų jam saugoti“, – sakė Marius Petraitis, AB „Klaipėdos energija“ Gamybos ir aplinkosaugos skyriaus viršininkas.

Būtent tai patikros akte konstatavo ir aplinkosaugininkai: rezervinis kuras mazutas Danės g. elektrinėje nebenaudojamas, rezervuarai ir visa mazuto tiekimo infrastruktūra demontuota, o likęs konstrukcijų metalo laužas  utilizuotas pagal  teisės aktų reikalavimus.

Patikrinimo metu apžiūrėta ir įmonės teritorija. Aplinkosaugininkų vertinimu, ji tvarkinga, pažeidimų nenustatyta.

Rajoninė katilinė – be pastabų

Šilutės plente veikianti AB „Klaipėdos energija“ rajoninė katilinė šiuo metų yra pagrindinis bendrovės gamybos padalinys. Jame veikia 2 garo ir net 7 vandens šildymo katilai, kurenami biokuru, gamtinėmis dujomis ir mazutu. Esant būtinybei kaip kuras čia gali būti naudojamos ir suskystintos dujos, kurios laikomas kaip rezervas, jei nutrūktų gamtinių dujų tiekimas.

Pagal TIPK leidimą per metus rajoninėje katilinėje kasmet į aplinkos orą leidžiama išmesti virš 1040 tonų teršalų, tačiau per atskaitinius metus ši katilinė išmetė vos daugiau nei trečdalį leistino kiekio – 372,7 tonas.

Tiek biokuro, tiek dujomis kūrenami katilai turi kondensacinius ekonomaizerius, kuriuose iš dūmų ir vandens garų išgaunama šiluma vėliau panaudojama gamybos procesuose. Dar viena bendrovės technologinė naujovė – absorbcinis šilumos  siurblys – ne tik išgauna iš dūmų likutinę šilumą, bet mažina ir vizualinę taršą: iš kamino išeinantis vėsesnis garas greičiau išsisklaido.    

Patikrinę rajoninės katilinės įrangą bei teritoriją aplinkosaugininkai pretenzijų neturėjo – pažeidimų nenustatyta.

„Visose mūsų katilinėse veikia sertifikuota aplinkos apsaugos vadybos sistema, atitinkanti tarptautinius ISO standartus. Tai reiškia, kad šilumos gamybos, perdavimo ir šildymo bei karšto vandens sistemų prežiūroje bendrovės darbuotojai atidžiai kontoliuoja visus procesus. Aplinkosaugos institucijų patikrinimai tik patvirtino, kad mūsų sistema veikia be priekaištų“, – reziumavo Marius Petraitis, AB „Klaipėdos energija“ Gamybos ir aplinkosaugos skyriaus viršininkas.

Nuo 2022 m. dvigubėja valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis, taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti. Taigi, kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau nepasiturinčių šalies gyventojų. Jiems kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (258 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (387 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

„Nepasiturintys šalies gyventojai papildomos finansinės naštos dėl pabrangusio šildymo neturėtų pajusti, valstybė jiems kompensuos būsto šildymo išlaidas. Šia parama kitais metais galės pasinaudoti ne viena sunkiau besiverčianti šeima ar vienišas asmuo“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Kam priklauso kompensacija už būsto šildymą?

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y.  tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis ar pan.).
 
Kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas: 
•    kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 m2; 
•    kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 m2; antram – 12 m2; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 m2.

Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 m2 naudingąjį būsto plotą. 
 
1 PAVYZDYS. Vienišo pensinio amžiaus asmens pajamos – 489 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą).
Būsto šildymo  išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:
(489 Eur – 387 Eur (3 VRP)) x 10 proc. = 10,20 Eur
Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas turi mokėti ne daugiau kaip 10,20 Eur, šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50  m2) kompensuojamos. Tad, jeigu vieno gyvenančio asmens sąskaita už būsto šildymą sudaro, pavyzdžiui, 50 Eur, jam būtų kompensuojama 39,80 Eur.

2  PAVYZDYS. 4 asmenų šeima (2 suaugę + 2 vaikai), pajamos – 1066 Eur (2 MMA).
Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:
((1066 Eur – 25 proc. (neįskaitytina darbinių pajamų dalis) – 1032 Eur (2 VRP x 4 šeimos nariai)) x 10 proc. =  0 Eur
Tai reiškia, kad šeimai už normatyvinį būsto plotą (70 m2) būtų 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos.

SVARBU. Apskaičiuojant pajamas būsto šildymo išlaidų kompensacijai, neįskaitytina darbo užmokesčio, nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis (priklausomai nuo šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.), išmoka vaikui (vaiko pinigai).

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle. 

Kur kreiptis dėl kompensacijų skyrimo?

Gyventojai dėl būsto šildymo, taip pat karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę (prašymai priimami ir seniūnijose) arba elektroniniu būdu www.spis.lt

Karantino ir ekstremalios situacijos metu bei 6 mėnesius po jų atšaukimo nepasiturintiems gyventojams kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos (socialinės pašalpos ir būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų) jų turimas turtas nevertinamas.

Čia galite atsisiųsti ir atsispausdinti atmintinę apie kompensacijos tvarką.

 

Nuo sausio mėnesio Klaipėdos ir Gargždų miestų centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojams paslaugos vėl pabrangs.  Paskaičiuota, jog pirmąjį 2022 m. mėnesį šilumos kaina AB „Klaipėdos energija“ klientams bus 12,8 proc. didesnė nei gruodį.

Pagrindine priežastimi, visą šį šildymo sezoną lemiančią šilumos kainos augimą, išlieka kuro kainų kilimas: per metus gamtinės dujos pabrango 178 proc., biokuras 57 proc., iš nepriklausomų gamintojų pirkta šiluma 37 proc. Vien per pastarąjį mėnesį gamtinių dujų kaina išaugo 17,2 proc., o superkama šiluma – 21,8 proc.

Mažiausiai per pastarąjį mėnesį brango biokuras – nepilnai 1 proc.

„Investicijos į nuosavus biokurą deginančius katilus pasiteisino ir duodą akivaizdžią naudą mūsų klientams. Biokuras išlieka  pigiausia ir pagrindine mūsų naudojama kuro rūšimi. Dėl atšiauresnių oro sąlygų ir nedirbant keliems nepriklausomiems gamintojams šį šildymo sezoną mes pilnu pajėgumu išnaudojame savo šešis biokuro katilus. Jeigu vietoj biokuro tektų deginti gamtines dujas, šilumos kaina klaipėdiečiams būtų 33 proc. brangesnė“, – sakė Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Bendrovės ankstesniais metais sukauptos mazuto atsargos taip pat naudojamos šilumos gamybai. Mazutas net 63 proc. pigesnis už gamtines dujas, tad jo deginimas įtakoja šilumos kainos mažėjimą.

Pažymėtina, kad gruodį Klaipėdoje dirbantys nepriklausomi šilumos gamintojai nepatiekė tiek šilumos, kiek buvos suplanuota.

„Vienas nepriklausomas gamintojas šiaurinėje miesto dalyje sustojo dėl gedimo, kiti negali patiekti suplanuoto šilumos kiekio dėl techninių ar teisinių priežasčių. Todėl, siekiant patikimai aprūpinti šiluma šiaurinę Klaipėdos dalį, įjungiame Danės gatvėje esančios elektrinės katilus“, – aiškino Marius Prelgauskis, AB „Klaipėdos energija“ technikos direktorius.   

Suskaičiavus visus sausio mėnesio kuro kainų, perkamos šilumos pokyčius ir bendrovės pastoviąsias sąnaudas, kurios nedidėjo ir nesikeis visą šildymo sezoną, šilumos kilovatvalandė AB „Klaipėdos energija“ klientams pirmąjį 2022 m. mėnesį kainuos 6,51 cento (be PVM). Tarp 5 didžiųjų šalies miestų tai trečias rodiklis.

2022 m. sausio mėn. Lietuvos didžiųjų miestų šilumos kainos