Šildymo sezonui pasiruošta, pasirūpinta ir energijos taupymu

Liko kiek daugiau nei mėnuo iki šildymo sezono pradžios. Mieste keliose vietose dar vyksta trasų rekonstrukcijos, katilinėse atliekami profilaktiniai darbai. Bet, pasak uostamiesčio energetikų, iš esmės šildymo sezoną būtų galima pradėti nors ir rytoj – visos sistemos jau ir dabar veikia tiekdamos klientams šilumą karšto vandens ruošimui. Skirtumas tik tas, kad šildymo sezono metu dirba daugiau įrenginių, sunaudojama daugiau kuro.

Prioritetas – biokurui

Būtent kuras energetikams kelia daugiausia rūpesčių. Jo yra, tačiau jis daug brangesnis nei pernai. Bendrovė turi sudariusi biokuro tiekimo sutartis pusei šildymo sezono ir stebi kainų situaciją. Šiuo metu biokuras Vakarų Lietuvoje kainuoja brangiausiai šalyje. Atsivežti jį iš vidurio Lietuvos ar kaimyninių valstybių, kur jis pigesnis, kol kas ekonomiškai nenaudinga. Tačiau Vyriausybė jau įpareigojo valstybines miškų urėdijas 20 proc. medienos paversti biokuru ir jį parduoti vietiniams šilumos gamintojams, tad tikėtina, kad ir Vakarų Lietuvoje netrukus atsiras pigesnio biokuro.

Jei bus šalta žiema, „Klaipėdos energijai“ gali prireikti gamtinių dujų. Jų tiekimą bendrovė yra užsitikrinusi sutartimis. Šilutės pl. katilinėje vykdoma dujas galinčio deginti katilo rekonstrukcija – instaliuojami naujausios kartos prancūzų gamintojo Five Pillard dujiniai degikliai, galintys deginti ir ateities kurą – vandenilio ir gamtinių dujų mišinį.

„Jei norime mažiau mokėti už šildymo paslaugas, energijos taupymas turi rūpėti visiems. Dar vasaros pradžioje kreipėmės į daugiabučių namų administratorius ir nekart raginome pasinaudoti valstybės parama, mūsų paslaugomis, kad būtų renovuoti seni elevatoriniai šilumos mazgai, subalansuotos šildymo sistemos, kur tai dar nepadaryta. Šie patobulinimai leidžia sutaupyti iki 15 proc. išlaidų šilumai, ir dar nevėlu priimti sprendimus, leisiančius sumažinti mūsų klientų sąskaitas“, – priminė Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Technologinės naujovės

Neįtikėtinai pabrangusi elektra energetikams padiktavo naujų investicinių sprendimų, kurie leis sumažinti suvartojimą ir tuo pačiu elektros energijos sąskaitas.

Šiluminėse trasose sumontuoti efektyvesni siurblių dažnio keitikliai. Nepabloginant įrenginių techninių savybių šis patobulinimas leis bendrovei sutaupyti iki 30 proc. elektros energijos.

„Vasarą bendrovės reikmėms visą būtiną elektros energiją pasigaminame trimis saulės elektrinėmis, kurias esame įsirengę ant administracinių pastatų stogų ir Lypkių katilinės teritorijoje. Jau pradėjome paruošiamuosius darbus dar 0,5 MW galios saulės jėgainių statybai“, – pasakojo Marius Prelgauskis, AB „Klaipėdos energija“ technikos direktorius.

Bendrovės Lypkių padalinyje planuojama diegti Organinio Renkino ciklo (ORC) pagrindu veikiantį įrenginį, naudojantį biokuro garo katile pagamintą garą. 0,5 MW elektrinės galios generatoriumi ORC pagaminta elektra bus sunaudojama savoms reikmėms, padidinant šilumos gamybos efektyvumą ir mažinant gaminamos šilumos energijos savikainą.

Kiek anksčiau atlikti šilumos energijos gamybos ir tiekimo projektai taip pat padės bendrovei taupyti energijos išteklius.

„Mūsų naudojami biokuro katilai turi ekonomaizerius, padedančius atgauti šilumą ir sutaupyti kuro ir energijos išteklius. Pernai paleistas absorbcinis šilumos siurblys – dar viena naujovė, padedanti pagrindiniame bendrovės padalinyje gaminti daugiau šilumos sunaudojant mažiau kuro“, – aiškino M. Prelgauskis. 

Efektyvus būdas mažinti išlaidas –  šilumos tinklų optimizacija. Į naujai statomus gyvenamuosius namus Bachmano kvartale nutiesta šilumos trasa leido atsisakyti Paupių katilinės, kuri buvo kūrenama gamtinėmis dujomis. Taip sumažintos personalo išlaikymo, pastatų elektros ir šilumos energijos sąnaudos.

„Permąstome visas taupymo priemones, kur tik įmanoma. Ir iš smulkmenų ilgainiui gaunasi apčiuopiami rezultatai. Pavyzdžiui, šiemet bendrovė rekonstravo apie 5 kilometrus šilumos vamzdynų. Metai iš metų investuodami į trasas pasiekėme, kad uostamiestyje šilumos perdavimo nuostoliai vieni mažiausių šalyje, siekiantys apie 11 proc. O tai kasmet virsta sutaupytais šimtais tūkstančių eurų kurui, mažesne oro tarša ir mažesne šilumos kaina mūsų klientams“, – argumentavo Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Taupyti padės ir darbuotojai

Pasitinkant, kaip prognozuojama, brangiausią šildymo sezoną, AB „Klaipėdos energija“ administracijos ir gamybos padaliniuose atliko energetinį auditą ir ėmėsi priemonių, leisiančių dar labiau taupyti energiją.

Senos kartos lempos, elektros prietaisai pakeisti naujais. Dabar bendrovėje naudojami elektros prietaisai atitinka A++ energijos taupumo kategoriją. Bendrovės padalinių lauko ir vidaus apšvietimui jau atnaujinta virš 70 proc. šviestuvų, o artimiausiu metu taupiomis LED lempomis bus pakeistos visos bendrovės apšvietimo sistemos.

Koronaviruso pandemija daugelį bendrovių išmokė dirbti nuotoliniu būdu. AB „Klaipėdos energija“ darbuotojai, kuriems leidžia sąlygos ir jie to pageidauja, ir toliau galės dirbti nuotoliniu būdu. Taip bendrovėje mažiau naudojama elektros ir šilumos energijos, o darbuotojams tai naudinga taupant transporto išlaidas bei išvengiant galimos COVID-19 užsikrėtimų rizikos.

„Administracinėse patalpose ant radiatorių esame įrengę reguliuojamus termostatus. Todėl nenaudojamose patalpose galime maksimaliai sumažinti šilumos vartojimą, jei darbuotojai pasirinks dirbti nuotoliniu būdu“, – teigė M. Prelgauskis.

Ekspertų prognozės nedžiugina: artėjantis šildymo sezonas Lietuvoje bus brangesnis už praėjusį. Brangus visiems: ir tiems, kurie šildosi malkomis, dujomis, elektra ar naudojasi centralizuota šildymo paslauga.

„Šilumos netrūks, tam esame pasiruošę. Kiek priklauso nuo mūsų, energetikų, stengsimės taupyti visur, kur įmanoma, o tuo pačiu prašome ir savo klientų – pasirūpinkite patalpų sandarumu, šildymo sistemomis ir jų tinkama rekonstrukcija bei priežiūra“, – ragino žiemai ruoštis Antanas Katinas.

Paskutinį mėnesį iki naujo šildymo sezono klaipėdiečiai ypatingai nerimauti neturėtų – šilumos kaina rugsėjį AB „Klaipėdos energija“ klientams išlieka antra pagal  pigumą tarp šalies didmiesčių. Panaši tendencija vyravo ir praėjusį šildymo sezoną.

Patarimai, kaip sumažinti sąskaitas už šildymą ir būti draugiškesniems aplinkai

Šiuo metu džiaugiamės vasaros teikiamais malonumais ir, rodos, apie šildymo sąskaitas galvoti dar anksti. Tačiau netrukus prasidės ruduo, o su juo ir naujas šildymo sezonas, kuris daug kam atneš papildomų finansinių rūpesčių. Šilumos tiekėjai daug metų stebi vis tą pačią tendenciją: šildymo sezono metu klientų skolos auga, vasarą – tirpsta. Žinoma, geriausia, jei skolų pavyksta išvengti. Mat laiku neapmokėjus sąskaitų skaičiuojami delspinigiai, atsiranda teisminės, antstolių išieškojimo išlaidos, o jei bus įsiskolinta daugiau kaip 90 kalendorinių dienų, gali būti laikinai sustabdytas karšto vandens tiekimas.

AB „Klaipėdos energija“ skolų valdymo grupės vadovė Daiva Drungilienė teigia: „Priežasčių dėl laiku neapmokėtų sąskaitų būna įvairių – finansiniai šilumos vartotojų sunkumai, lengvabūdiškas požiūris į sąskaitų apmokėjimą, tyčiniai vėlavimai. Pasitaiko ir kuriozinių situacijų, žmogiškųjų klaidų, todėl kaskart stengiamasi įsiklausyti į klientų poreikius ir pasiūlyti abipusiai priimtinus sprendimus“.

Būti skolininku – netoliaregiška. Finansų institucijos ir darbdaviai vis dažniau pasidomi, ar jų interesantas nėra buvęs ar esamas skolininkas. Sugadinta asmens ar įmonės finansinė reputacija gali sutrukdyti gauti paskolą būsto, automobilio ar daikto įsigijimui, ar net sužlugdyti kopimą karjeros laiptais. Todėl apie šildymo sezono išlaidas rekomenduojama galvoti jau dabar.

Patarimas taupantiems laiką:

  • Tiesioginis debetas. Tai automatinis sąskaitų apmokėjimo būdas, kai bendrovė informuoja banką, kiek jis turėtų nuskaičiuoti iš kliento sąskaitos. Pats klientas tokią teisę bankui suteikia pasirašydamas atitinkamą sutartį, paprastai po vieną kiekvienam paslaugos teikėjui. Puiki priemonė tiems, kurie yra labai užsiėmę ar kasmėnesinių sąskaitų apmokėjimą paprasčiausiai pamiršta.

Patarimas gaunantiems mažas pajamas:    

  • Kompensacijos. Gyventojams, kurie gauna mažas pajamas, yra skiriamos kompensacijos būsto šildymo išlaidoms padengti. Svarbu laiku pateikti reikiamus dokumentus apie sumažėjusias pajamas. Jei jau yra sudarytas susitarimas dėl skolos grąžinimo dalimis, jo būtina laikytis – nesilaikantiems nebus skiriama kompensacija už šilumą. Klaipėdos miesto gyventojai dėl kompensacijų gali kreiptis šiais kontaktais: [email protected], padalinio Vytauto g. 13 tel. (8 46) 41 08 40, padalinio Laukininkų g. 19A tel. (8 46) 32 46 96.

Patarimai senų namų savininkams:      

  • Racionalus šilumos energijos vartojimas, kuris priklauso nuo gyventojų kasdienių įpročių ir pastatų, kuriuose gyvename ar dirbame, būklės. Šilumos energija reikalinga ne tik temperatūros patalpose palaikymui, vandens pašildymui, bet ir šilumos nuostolių kompensavimui – kuo daugiau neatsakingų šilumos vartotojų Jūsų būste, tuo bus didesnės išlaidos šilumai.

Kompleksinis pastatų atnaujinimas yra neabejotinai geriausias sprendimas, suteikiantis visas galimybes efektyviai vartoti šilumą ir gauti mažesnes sąskaitas. Jei būstas vis dar nerenovuotas, yra paprastų priemonių, kurias įdiegus sumažės sąskaitos už šildymą ir pagerės gyvenamo sąlygos: langų užsandarinimas, balkonų ir lodžijų stiklinimas, tinkama šilumos mazgo karšto vandens tiekimo vamzdynų izoliacija. Taip pat, galima pritvirtinti lentyną virš radiatoriaus – šilto oro srautas nukryps į kambario vidų, užuot kilęs tiesiai iki lubų. Didesnius baldus reikėtų statyti prie išorinių sienų, neužstatyti radiatorių baldais ir dekoratyvinėmis grotelėmis, neuždengti užuolaidomis. Saulėtomis rudens, žiemos, pavasario dienomis atitraukus užuolaidas ir žaliuzes saulės spinduliai ne tik kelia nuotaiką, bet ir padeda sušildyti gyvenamųjų patalpų erdves.

Taigi, taupydami vis labiau brangstančią šilumos energiją, taupysite savo pinigus, o kartu prisidėsite prie tvaresnio gamtos išteklių naudojimo. Daugiau informacijos apie energijos taupymą skaitykite http://www.klenergija.lt/energijos-taupymas/

Artėja brangus šildymo sezonas – ruoškite roges vasarą!

Atnaujinkite šilumos punktus

Nuo liepos 28 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) priima paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui. Šiai priemonei finansuoti iš Klimato kaitos programos lėšų skirta 4 mln. eurų. Programą inicijuoja Aplinkos ministerija kartu su Energetikos ministerija.

Paraiškas gali teikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės energetinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumą tiekiančios įmonės, taip pat kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų. Pagal šį kvietimą planuojantiems diegti energetinio efektyvumo didinimo priemones numatyta nuo 45 iki 80 proc. valstybės parama. Gyventojai, siekiantys gauti valstybės paramą, privalo pakeisti elevatorinį šilumos punktą į naują automatizuotą arba įrengti atskirą šilumos punktą daugiabučiame name bei subalansuoti šildymo sistemą. Daugiau informacijos skaitykite: https://www.apva.lt/veiklos-sritys/projektu-finansavimas/aktualus-kvietimai/

Todėl praošus Jūros šventei „Klaipėdos energija” ragina daugiabučių namų administratorius ir toliau kviesti visų administruojamų namų gyventojus į susirinkimus priimti sprendimą renovuoti senus elevatorinius šilumos mazgus, kur tai dar nepadaryta. Norint daugiabutį šildyti efektyviau, pravartu pastatyti balansinius šildymo ir karšto vandens sistemų ventilius. Šilumos sistemų balansavimo įranga leidžia tolygiai reguliuoti namo vidaus šildymo sistemos srautus, cirkuliuojančius vidaus šildymo sistemoje bei užtikrinti, kad į visas patalpas pateks vienodas šilumos energijos kiekis. Tokiu atveju išvengiama problemos, kai vienoje pastato dalyje radiatoriai „pleškina“, o kitoje yra vėsūs. Tinkamai sumontuota ir prižiūrima šilumos balansavimo įranga name suteikia galimybę tolygiai paskirstyti šilumos energiją.

Namų adresai su elevatoriniais šilumos mazgais, kuriuose reikės pakeisti šilumos punktus, pateikiami čia: https://www.klenergija.lt/klaipedos-energija-skubina-ruostis-brangiam-sildymo-sezonui/

Maži patobulinimai taupo šilumą

Kai kurie šilumos energijos taupymo būdai yra ganėtinai paprasti ir padės sutaupyti dalį šilumos energijos be didelių investicijų ir laiko. Apie tai detaliau pasakoja Klaipėdos energijos Klientų aptarnavimo centro vadovas dr. Ignas Mikalauskas:

„Dažnu atveju šilumos energija į lauką išeina per nekokybiškus, senus langus ir lauko duris. Atsiradę plyšiai tarp lange esančio stiklo ir rėmo, nuo lango tarp sienos, išleidžia šilumos energiją iš Jūsų buto ar patalpų. Tokius plyšius geriausia užsandarinti tam skirtomis izoliacinėmis medžiagomis. Be sutaupytos šilumos energijos, pagerės būsto garso izoliacija, sumažės skersvėjų.

Kitas lengvas būdas yra už radiatorių įrengti šilumą atspindinčius ekranus (metalizuota polietileno plėvelė). Tokie ekranai neleidžia šilumos energijai įsigerti į sieną, atspindi didžiąją dalį infraraudonųjų spindulių ir gali net keliais laipsniais padidinti būsto vidaus temperatūrą. Tokius ekranus galima įsigyti daugumoje prekybos centrų, prekiaujančių statybinėmis medžiagomis. Taip pat primename, kad nuo radiatorių reikia reguliariai valyti dulkes, neužstatyti jų didelio gabarito baldais, kurie trukdytų šilumos energijai prasiskverbti į patalpas“, – rekomenduoja specialistas.

„Sandarinant ir šiltinant patalpas svarbu nepamiršti jų vėdinti, kad būtų pašalinti patalpose besikaupiantys kvapai ir drėgmė. Kiekvienas šilumos energijos vartotojas vėdinasi pagal savo poreikį ir komfortą, bet vis dėlto efektyviausias būdas yra „smūginis“ vėdinimas, kai trumpesniam laikui, iki 10 – 20 min., yra atidaromi visų langų viršutiniai vyriai, orlaidės, sudaromos sąlygos skersvėjui. Tokiu metu rekomenduojama trumpam palikti patalpas, kad susidariusi staigi oro cirkuliacija nesukeltų peršalimo ligų. Namuose su įrengtais termostatiniais ventiliais (dažnu atveju tai renovuoti ir naujos statybos namai), vėdinant patalpas, termostatinius ventilius reikia užsukti, nustatant juos ant žemiausios padalos (priklausomai nuo gamintojo, žemiausios padalos gali būti *, 0, 1 ar kt.)“, – teigia Klaipėdos energijos atstovas.

Klaipėdos energija atlieka šilumos punktų ir vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, pagal individualų susitarimą gali pasiūlyti ir kitas paslaugas susijusias su šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra bei remontu. Daugiabučių namų ir komercinių pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra yra vykdoma pagal pasirašytą šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimo (priežiūros) sutartį. Informacija apie konkretaus pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sąnaudas už atliekamus darbus yra pateikiama gavus šilumos vartotojo paklausimą tel. 8 46 392 768 arba el. p. [email protected]

Geležinkelio atšakos aukcionas

Parduodamas turtas, kuris yra išnuomotas nuomos sutartimi nuomininkui: Geležinkelis – privažiuojamasis kelias, unikalus Nr. 2199-7010-1014, Geležinkelio estakada, unikalus Nr. 2199-7010-1020, Pastatas – kuro siurblinė, unikalus Nr. 5598-9003-4021; Sugaudyto mazuto rezervuaras, unikalus Nr. 4400-5271-8606; Nulinė talpa su valdymo kamera, unikalus Nr. 2199-7010-1031; Aikštelė, unikalus Nr. 4400-5271-8710; Priešgaisrinis rezervuaras, unikalus Nr. 4400-0836-1039; Mazuto rezervuaras, unikalus Nr. 4400-5271-9246; Mazuto rezervuaras, unikalus Nr. 4400-5271-8775; Mazuto rezervuaras, unikalus Nr. 4400-5271-8597; Mazuto rezervuaras, unikalus Nr. 4400-5271-6548; Mazuto rezervuaras, unikalus Nr. 4400-5271-6537; Mazuto rezervuaras, unikalus Nr. 4400-5271-6526. Nuomos sutartis yra užregistruota VĮ ?Registrų centras?. Nuomos sutartis galioja iki 2022-10-27. Pirkėjas ir nuomininkas galės susitarti dėl naujų nuomos sąlygų po galiojančios sutarties pasibaigimo. Galiojant sutarčiai pirkėjas perims nuomos sutartimi nustatytas teises ir pareigas.

Turto apžiūra iš anksto susitarus darbo dienomis, darbo valandomis. Katilinės įrenginių inžinierius Lypkių rajoninėje katilinėje, Robertas Paulauskas, tel. Nr. +37065254941, [email protected]

„Klaipėdos energija“ skubina ruoštis brangiam šildymo sezonui

Energetikos ekspertai gerų žinių neturi. Brangsta visų rūšių kuras, nors vasarą visuomet būdavo priešingai. Kokios dujų, biokuro, mazuto kainos bus artėjantį šildymo sezoną – sunku ir prognozuoti, bet kad jos tikrai nebus mažesnės nei dabar, niekas neabejoja. O tai vėl reiškia didesnes sąskaitas už šilumą. Todėl AB „Klaipėdos energija“ ragina imtis visų įmanomų priemonių šilumos taupymui ir  kreipėsi į Klaipėdos daugiabučių administratoriams su pasiūlymu kuo greičiau atlikti dalinę renovaciją – pakeisti elevatorinius šilumos punktus į automatizuotus. Juo labiau, kad valstybė ženkliai padidino kompensacijas šiems darbams, o toks šildymo sistemų patobulinimas gali sumažinti daugiabučių gyventojų šildymo sąskaitas iki 15 proc.

Apsispręsti turi gyventojai

„Dar yra galimybė spėti į nuvažiuojantį renovacijos traukinį ir kuo skubiau atnaujinti senus šilumos punktus. Mes siūlome atlikti montavimo darbus, suteikti palankiausias išsimokėjimo sąlygas, jei to prireiktų“, – sakė Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

AB „Klaipėdos energija“ daugiabučių namų administratoriams nusiuntė sąrašus, kuriuose išvardinti namai neturintys automatizuotų šilumos punktų, ir ragina nedelsiant organizuoti minimų daugiabučių gyventojų susirinkimus bei pasiūlyti jiems pasikeisti seną elevatorinį mazgą į naują šilumos punktą.  

Jei iki liepos 31 d. administratoriai pateiks gyventojų sutikimus, „AB „Klaipėdos energija“ įsipareigos atlikti šilumos punkto atnaujinimo darbus per įmanomą trumpiausią laikotarpį pasirašant Jungtinės veiklos sutartį, o atsiskaitymą išdalinti per sutartyje nustatytą laikotarpį. Taip pat „Klaipėdos energijos“ atstovai yra pasiruošę atvykti į susitikimą su daugiabučio namo administratoriumi ar įgaliotu atstovu ir suteikti nemokamą konsultaciją. Dėl šilumos punkto atnaujinimo reikia kreiptis el. paštu [email protected]  arba darbo valandomis tel. (8 46) 39 27 80.

Valstybė kompensuos iki 80 proc. išlaidų

Energetikai akcentuoja, jog santykinai nebrangus ir greitai įvykdomas šildymo sistemų patobulinimas – šilumos punkto pakeitimas iš elevatorinio  į automatizuotą – yra dosniai remiamas valstybės. Šių metų birželio pabaigoje Seimas pritarė įstatymo pataisoms, jog Lietuvos valstybė nuo šiol kompensuos nebe 30, o iki 80 proc. šilumos punktų bei šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo kaštų. 

Ankstyvą rudenį ar pavasarį, kai saulė prikaitina vidaus patalpas, namai su elevatoriniais šilumos punktais neturi galimybės greitai sumažinti į namą vamzdynais tiekiamos šilumos srautą. Mat šiam procesui būtinas žmogus – prižiūrėtojas, rankiniu būdu turintis sukioti sklendę pagal lauko temperatūrą. Šildymo sistemas prižiūrinčios bendrovės neturi tiek žmonių, kad kelis kartus per dieną siųstų specialistus sukioti sklendžių, todėl nustatoma vidutinė temperatūra. Bet tai nėra nei ekonomiška, nei komfortiška: dieną gyventojų butuose per karšta, radiatoriai pleška, brangi šilumą leidžiama per atvirus langus, o šildymo sąskaitos – didžiulės. Tuo tarpu automatizuoti šilumos punktai be žmogaus įsikišimo reaguoja į oro temperatūros pasikeitimus ir į namą įleidžią tik būtiną šilumos kiekį.

Šilumos punkto atnaujinimas padeda sumažinti gyventojų šildymo sąskaitas, palaikyti komfortišką temperatūrą butuose, pagerina gyvenimo kokybę, o be to sumažėja daugiabučio namo poveikis gamtai – mažinamas šiltnamio efektas.

Beje, praėjusią savaitę Energetikos ministerija pranešė, jog siekiant sumažinti sąskaitas už namų šildymą, iki 2026 metų liepos turės būti modernizuotos visų daugiabučių šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos.

Foto: Automatizuotas šilumos punktas padeda užtikrinti tolygų patalpų šildymą ir mažesnes sąskaitas.

Namų adresai, kuriuose reikės pakeisti šilumos punktus

 (tai AB „Klaipėdos energija“ 2022 06 01 duomenys, ar situacija nėra pasikeitusi, teiraukitės savo namo administratoriaus):

Klaipėdoje:

Alksnynės g. 6A, 17, 19

Aukštoji g. 12

Baltijos pr. 7, 14, 83, 89

Baltikalnio g. 9

Bandužių g. 6, 7, 8, 11, 15, 16, 18

Bangų g. 9, 10, 11, 13, 15, 19, 20, 23

Birutės g. 17, 19, 23

Bokštų g. 1, 8

Brožynų g. 7, 8

Budelkiemio g. 12, 13, 15

Butsargių g. 11-13

Didžiojo Vandens g. 18, 21, 22 / Tomo g. 20

Danės g. 23, 25, 35

Dariaus ir Girėno g. 3, 9/11, 19

Daržų g. 13

Debreceno g. 9, 17, 21, 35, 37, 39, 45, 47, 51, 53, 55, 57, 59

Dzūkų g. 6

Galinio Pylimo g. 11, 26

Gedminų g. 2, 16

Geležinkelio g. 12

Gintaro g. 11

H. Manto g. 1, 8, 9A, 11A, 11B, 51

I. Kanto g. 8, 42

J. Janonio g. 18, 26, 28

J. Zauerveino g. 21, 22, 23

Jono g. 2, 3, 5, 6, 7, 8

Jurginų g. 16 (14, 18, 20), 17, (9, 11, 13, 15, 19, 21, 23)

Kalnupės g. 7

Kalvos g. 7, 5A

Kareivinių g. 2, 4

Karklų g. 8, 10, 10A, 10B, 11, 13, 17

Karoso g. 16

Kauno g.  39

Kepėjų g. 4, 5, 6, 8A, 12

Klevų g. 5

Kretingos g. 5, 52, 54, 56

Kulių Vartų g. 3, 5

Kuncų g. 9, 16

Kurpių g. 2, 4, 9, 5, 7, 11

L. Giros g. 5

Laukininkų g. 4, 12, 14

Liepų g. 3, 8, 20, 22, 26, 39, 40, 41, 53

Lietuvininkų g. 9-11

Lūžų g. 3, 5, 7                    

M. Mažvydo al. 9

Markučių g. 3, 5

Medžiotojų g. 8, 12           

Minijos g. 3, 122, 129, 134, 137, 139, 141, 142, 145

Mogiliovo g. 4, 13, 15

Mokyklos g. 15, 17, 19, 23

Naujojo Uosto g. 2

Naikupės g. 6, 7, 8, 9A, 11, 19

Naujakiemio g. 3, 4, 14, 15, 16, 17, 22

Nidos g. 50

Pietinė g. 15

Poilsio g. 16

Priestočio g. 14

Puodžių g. 24

Pušyno g. 10, 10A, 33, 33A

Rambyno g. 18, 20, 22

Ramioji g. 3, 4, 5, 8

Rumpiškės g. 3, 5, 7, 10, 27

Ryšininkų g. 8

S. Daukanto g. 4, 20, 23, 25-27, 33, 35

S. Nėries g. 6, 8, 10

S. Šimkaus g. 5, 8, 12, 16, 16A, 21

Šaulių g. 4, 14, 16, 22-20, 37, 39, 42-44

Sausio 15-os g. 4, 5, 6, 15, 17

Šiaulių g. 3A, 4, 7, 14, 15, 17

Šilutės pl. 4, 6, 8

Sodų g. 7-9

Sportininkų g. 10, 17, 21, 24

Statybininkų pr. 14, 16, 24

Sukilėlių g. 2, 4, 6, 18, 20

Sulupės g. 11, 13

Taikos pr. 6, 8, 10, 12, 13, 18, 21A, 29, 52, 94, 113

Teatro g. 5

Tiltų g. 3, 6A, 17, 19,20, 21, 23, 24, 25, 27, 29

Tilžės g. 31, 37

Tomo g. 10, 16

Turgaus a. 1, 2, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 17

V. Berbomo g. 1, 3, 15

Vaidaugų g. 9

Valstiečių g. 1

Varpų g. 16

Veterinarijos g. 4

Vilties g. 3, 6

Vingio g. 41, 43

Viršutinė g. 20

Vytauto g. 12, 34

Vyturio g. 11, 21A, 23

Žalgirio g. 1, 3, 5, 15

Žvejų g. 1, 15, 17, 19

Gargžduose:

Dariaus ir Girėno g. 15, 19, 21

J. Janonio g. 17, 22, 28

Klaipėdos g. 30, 31, 33

Melioratorių g. 10

Pušų g. 39, 46

Vingio g. 2

Renovuojantiems šilumos punktus – kompensacija iki 80 proc.

Valstybė nuo šiol kompensuos nebe 30, o iki 80 proc. šilumos punktų bei šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo kaštų.  Darbus reikės atlikti per ateinančius ketverius metus.
Parlamentarai 106 balsais už ketvirtadienį priėmė tokias Šilumos ūkio bei Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymų pataisas, kurios, tikimasi, paskatins mažąją renovaciją jai numatant didesnę valstybės paramą.  

Šilumos tiekėjai ar daugiabučių šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai privalės užtikrinti, kad šilumos punktai daugiabučiuose būtų pertvarkyti ne vėliau kaip per ketverius metus. Gyventojams taip pat turės būti suteikta galimybė reguliuoti šiluminės energijos sunaudojimą bei palaikyti pageidaujamą temperatūrą patalpose. 
Daugiau informacijos apie šilumos punktų renovaciją skaitykite čia

 

Klaipėdoje hidrauliniai bandymai baigti

AB „Klaipėdos energija“ informuoja, kad trečiadienį, birželio 8 dienos ryte, pabaigė pietinės Klaipėdos miesto dalies šilumos trasų hidraulinius bandymus ir pradeda atnaujinti šilumos tiekimą.

Jau šiandien dauguma pietinės miesto dalies šilumos vartotojų turės karštą vandenį, išskyrus dalį vartotojų tarp Baltijos pr. ir Statybininkų pr., kuriems dėl  vykdomų remonto darbų šilumos tiekimą planuojama atnaujinti ketvirtadienį ir  penktadienį (žr. lentelę žemiau).

Jeigu jūsų name ar biure nėra karšto vandens, apie priežastis teiraukitės namo administratoriaus ir šildymo sistemų prižiūrėtojo – jie atsako už šilumos patekimą į namą. Kas aptarnauja jūsų namą, galite sužinoti https://www.klenergija.lt/gyventojams/silumos-kokybe-jusu-name/

AB „Klaipėdos energija“ šilumos tiekimas bus atnaujintas šiais adresais:

Birželio 9 d.

Nidos g. 40A
Nidos g. 40C
Nidos g. 40
Nidos g. 40
Taikos pr. 72
Naikupės g. 25
Naikupės g. 25A
Naikupės g. 27
Naikupės g. 27A
Taikos pr. 68
Taikos pr. 68
Sulupės g. 26
Nidos g. 3
Nidos g. 5A
Naikupės g. 28
Naikupės g. 30
Naikupės g. 18
Nidos g. 54
Nidos g. 54
Nidos g. 56
Nidos g. 56
Nidos g. 56
Kalnupės g. 21
Kalnupės g. 21
Kalnupės g. 21
Naikupės g. 16
Naikupės g. 16
Naikupės g. 16
Darželio g. 4
Nidos g. 9
Rambyno g. 4
Rambyno g. 6
Kalnupės g. 25
Darželio g. 1
Kalnupės g. 2
Kalnupės g. 4
Darželio g. 8
Poilsio g. 10
Poilsio g. 10
Darželio g. 6
Poilsio g. 12
Rambyno g. 3
Minijos g. 153
Minijos g. 151
Naikupės g. 14
Minijos g. 147
Minijos g. 145
Minijos g. 149
Minijos g. 139
Minijos g. 141
Minijos g. 141A
Naikupės g. 17
Naikupės g. 17
Naikupės g. 19
Nidos g. 50
Nidos g. 50
Nidos g. 48
Nidos g. 48
Sulupės g. 18
Nidos g. 46
Sulupės g. 20
Sulupės g. 20
Naikupės g. 17A
Minijos g. 135A
Minijos g. 137
Minijos g. 137
Minijos g. 133
Minijos g. 131
Sulupės g. 11
Minijos g. 129
Minijos g. 127
Sulupės g. 13
Sulupės g. 13A
Naikupės g. 8
Naikupės g. 10
Minijos g. 136
Minijos g. 138
Minijos g. 140
Minijos g. 142
Kalnupės g. 9
Kalnupės g. 13
Kalnupės g. 15
Kalnupės g. 11
Kalnupės g. 11A
Naikupės g. 8A
Naikupės g. 10A
Naikupės g. 12A
Naikupės g. 4
Naikupės g. 6
Žalgirio g. 9
Žalgirio g. 11
Žalgirio g. 11A
Žalgirio g. 13
Žalgirio g. 15
Kalnupės g. 7
Nemuno g. 115
Nemuno g. 131
Nemuno g. 133
Kalnupės g. 1
Poilsio g. 31
Poilsio g. 33
Poilsio g. 35
Poilsio g. 37
Poilsio g. 39
Poilsio g. 41
Poilsio g. 43
Taikos pr. 80
Darželio g. 6
Minijos g. 157
Jūreivių g. 19
Kalnupės g. 6
Minijos g. 144
Minijos g. 157
Naikupės g. 14
Taikos pr. 68
Taikos pr. 80A
Darželio g. 3
Minijos g. 155
Naikupės g. 14
Minijos g. 136
Minijos g. 135
Sulupės g. 13
Naikupės g. 30
Naikupės g. 30
Nidos g. 72
Naikupės g. 2
Naikupės g. 25A

Birželio 10 d.

Taikos pr. 101
Taikos pr. 101
Taikos pr. 103
Debreceno g. 61
Taikos pr. 97
Taikos pr. 95
Taikos pr. 99
Debreceno g. 45
Debreceno g. 47
Debreceno g. 49
Debreceno g. 51
Debreceno g. 55
Debreceno g. 57
Debreceno g. 59
Debreceno g. 53
Naujakiemio g. 10
Naujakiemio g. 12
Naujakiemio g. 16
Naujakiemio g. 18
Naujakiemio g. 22
Naujakiemio g. 14
Naujakiemio g. 20
Naujakiemio g. 24A
Naujakiemio g. 24
Naujakiemio g. 2
Naujakiemio g. 4
Naujakiemio g. 8
Naujakiemio g. 6
Gedminų g. 10
Gedminų g. 8
Gedminų g. 3
Gedminų g. 2
Gedminų g. 4
Gedminų g. 6
Debreceno g. 35
Debreceno g. 33
Debreceno g. 31
Debreceno g. 37
Debreceno g. 43
Debreceno g. 39
Debreceno g. 41
Debreceno g. 29
Taikos pr. 109
Taikos pr. 111
Taikos pr. 113
Statybininkų pr. 26
Statybininkų pr. 28
Statybininkų pr. 30
Statybininkų pr. 32
Statybininkų pr. 24
Statybininkų pr. 22
Naujakiemio g. 11
Naujakiemio g. 13
Naujakiemio g. 15
Naujakiemio g. 17
Naujakiemio g. 23
Naujakiemio g. 21
Naujakiemio g. 19
Naujakiemio g. 25
Naujakiemio g. 27
Taikos pr. 105
Taikos pr. 107
Naujakiemio g. 1
Naujakiemio g. 7
Naujakiemio g. 9
Naujakiemio g. 3
Gedminų g. 14
Gedminų g. 5
Statybininkų pr. 12
Statybininkų pr. 8
Statybininkų pr. 6
Statybininkų pr. 4
Statybininkų pr. 16
Statybininkų pr. 14
Statybininkų pr. 20
Taikos pr. 101D
Taikos pr. 101
Naujakiemio g. 6A
Gedminų g. 16
Gedminų g. 18
Naujakiemio g. 5
Gedminų g. 18A
Taikos pr. 76
Taikos pr. 97
Taikos pr. 76
Gedminų g. 7
Gedminų g. 22
Gedminų g. 20
Baltijos pr. 69
Baltijos pr. 67
Baltijos pr. 65
Baltijos pr. 59
Baltijos pr. 61
Baltijos pr. 63
Baltijos pr. 71
Baltijos pr. 73
Baltijos pr. 75
Baltijos pr. 77
Baltijos pr. 79
Baltijos pr. 55
Baltijos pr. 53
Debreceno g. 70
Debreceno g. 72
Debreceno g. 60
Debreceno g. 58
Debreceno g. 56
Debreceno g. 62
Debreceno g. 64
Debreceno g. 66
Baltijos pr. 87
Baltijos pr. 97
Baltijos pr. 95
Baltijos pr. 99
Baltijos pr. 101
Taikos pr. 71
Baltijos pr. 89
Taikos pr. 75
Taikos pr. 73
Taikos pr. 77
Baltijos pr. 93
Baltijos pr. 91
Baltijos pr. 81
Baltijos pr. 83
Taikos pr. 70
Taikos pr. 83
Taikos pr. 85
Taikos pr. 87
Taikos pr. 89
Taikos pr. 81
Taikos pr. 81A
Taikos pr. 81A
Taikos pr. 81A
Debreceno g. 74
Debreceno g. 76
Debreceno g. 78
Debreceno g. 80
Debreceno g. 82
Debreceno g. 84
Debreceno g. 86
Debreceno g. 90
Debreceno g. 92
Debreceno g. 94
Debreceno g. 96
Debreceno g. 52
Debreceno g. 54
Taikos pr. 81
Taikos pr. 81
Baltijos pr. 83
Taikos pr. 81A
Taikos pr. 66A
Debreceno g. 58A
Debreceno g. 58B
Debreceno g. 58C
Debreceno g. 52
Debreceno g. 52
Taikos pr. 70
Taikos pr. 81A
Taikos pr. 66B
Baltijos pr. 99A

Daugiabučių renovacijos iššūkiai aptarti susitikime su administratoriais

Siekiant aptarti daugiabučių renovacijos iššūkius ir būdus jiems įveikti Aplinkos projektų valdymo agentūra kartu su Aplinkos ministerija surengė konferenciją „Daugiabučių modernizavimas: iššūkiai ir ateities perspektyvos“, į kurią susirinko daugiabučių renovaciją administruojančių įmonių atstovai  bei kiti renovacijos proceso dalyviai.

Pagrindinis konferencijos tikslas buvo apžvelgti šiandienos daugiabučių renovacijos tendencijas bei kartu su administratoriais „išsigryninti“ esmines problemas ir galimus kelius joms spręsti.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas savo pranešime pristatė įgyvendintus pokyčius (procesų skaitmenizavimas, padidinti įkainiai už projektavimo ir administravimo paslaugas, procedūrų trumpinimas, kompetencijų didinimas, etc.) leidžiančius jau šiandien optimizuoti daugiabučių renovacijos procesus. Kalbėdamas apie artimiausius darbus, ministras akcentavo pastangas didinant rangovų skaičių CPO LT kataloge, taip pat kuriant naują renovacijos modelį bei naujus daugiabučių renovacijos finansavimo instrumentus.

Detalią informaciją apie įgyvendinamus projektus, paskutinio kvietimo rezultatus, projektų įgyvendinimo eigą atskirose šalies savivaldybėse bei pagrindinius renovaciją ribojančius faktorius apžvelgė Aplinkos projektų valdymo agentūros direktorius Vytautas Vrubliauskas.

Konferencijoje dalyvavusi CPO LT direktorė Neringa Andrijauskienė pristatė pokyčius rangos darbų pirkimų moduliuose, pateikė naujausią statistiką apie sudarytas rangos darbų sutartis bei įvardijo galimas priežastis, kodėl tiekėjai nedalyvauja daugiabučių renovacijos pirkimuose.

Į klausimą „Kaip statybų sektoriaus pokyčiai įtakos daugiabučių renovacijos rinką?“ išsamiai atsakė Statybų sektoriaus vystymo agentūros direktorius Aidas Vaičiulis, o renovacijos sėkmės istorijomis pasidalijo Klaipėdos daugiabučių namų renovaciją administruojančios įmonės direktorė Rasa Rimaitė,

Taip pat šioje konferencijoje buvo apdovanoti „Metų renovacijos projekto“ nugalėtojai, kuriais šiemet išrinkti net du Klaipėdos daugiabučiai namai – Vingio g. 35 ir Veterinarijos g. 29.

2022 m. birželio 7 d. Aplinkos projektų valdymo agentūros pranešimas.

Informacija apie hidraulinius bandymus Klaipėdoje nuo birželio 6 d.

AB „Klaipėdos energija“ nuo birželio 6 dienos vykdys kasmetinius šilumos tinklų hidraulinius bandymus pietinėje Klaipėdos miesto dalyje.

Informacija apie hidraulinių bandymų seką:

Birželio 6 d. vartotojai (šilumos ūkio eksploatuotojai) privalo užaklinti pastatų vidaus šildymo sistemas nuo termofikacinio vandens pusės.

Birželio 7 d. padidintu slėgiu (1,8 MPa) bus bandomi šilumos tinklai, esantys į pietus nuo Kauno gatvės. Pastatams Šilutės pl. 19; 19C; 27; 29 šilumos energijos tiekimas nebus nutrauktas.   

Birželio 8 d. nuo 12 val. pastatų šilumos ūkį eksploatuojančios bendrovės šilumos įvaduose turi nuimti akles ir paruošti vandens pašildymo įrenginius.

Birželio 8–10 d. po šilumos tinklų hidraulinio bandymo ir remonto darbų šilumos tiekimas karšto vandens ruošimui bus atnaujintas.

Vartotojus, kurių pastatams dėl defektų šilumos trasose nebus pajungtas šilumos tiekimas, informuosime papildomai. Naujausia informacija apie hidraulinius bandymus skelbiama www.klenergija.lt

Hidraulinių bandymų metu vartotojams nebus tiekiama šilumos energija karštam vandeniui ruošti, todėl rekomenduojame užsukti buto įvadinį karšto vandens ventilį, kad už šaltą vandenį nereikėtų mokėti kaip už karštą.

Geoterminiai ištekliai – lobis po klaipėdiečių kojomis

Mokslininkai teigia, kad senkant planetos iškastinio kuro ir biokuro ištekliams netolimoje ateityje apie trečdalį energijos žmonija turės pasigaminti iš žemės gelmėse slypinčios šilumos. Būtent iš gilesniųjų žemės sluoksnių geoterminės energijos, kuri karšto vandens telkinių pavidalu glūdi ir po visu Vakarų Lietuvos regionu. Klaipėdos universiteto mokslininkų teigimu, po mūsų kojomis esančią geoterminę energiją galima „įdarbinti“ ne vien gaminant šilumą ar elektrą, o ir išnaudoti gydomąsias geoterminio vandens galias.

Nauja – tai užmiršta sena 

Klaipėdos Laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusi UAB „Geoterma“  geoterminė jėgainė 20 metų iš 1,1 km gylio gręžinių siurbė karštą vandenį gamino bei tiekė šilumą į Klaipėdos miesto centralizuotus šilumos tinklus. Procesas nutrūko 2017 m., kai dėl ženkliai pabrangusių dujų kainos neatlaikiusi kitų šilumos gamintojų konkurencijos bendrovė bankrutavo. Tik šį pavasarį valstybinė įmonė buvo išpirkta Klaipėdos miesto savivaldybės bei perduota valdyti AB „Klaipėdos energija“.

Energetikai neslepia ambicijų „Geotermoje“ atgaivinti šilumos gamybą. Juo labiau, kad iškastinio kuro era baigiasi ir pasaulis pereina prie švarios atsinaujinančios energijos – biokuro, vėjo, saulės, geoterminių išteklių – panaudojimo.

Ką galima „išspausti“ iš klaipėdiečių perimtos įmonės energetikai ir Klaipėdos universiteto mokslininkai diskutavo susirinkę į ES Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos (2014-2020) BSAM projekto seminarą „Klaipėdos miesto šildymo sistemos turto valdymas“.

Seminaras buvo organizuotas ES Pietų Baltijos programos BSAM projekto partnerio Klaipėdos universiteto lėšomis, bendradarbiaujant su AB “Klaipėdos energija“. Projekto tikslus ir pirminius rezultatus pristatė BSAM projekto partnerio Klaipėdos universiteto grupės vadovė prof. dr. Olga Anne, pakvietusi dalyvius diskusijai.

 „Klaipėdoje turime „Geotermą“ – vienintelę tokią šilumos gamybos įmonę Baltijos šalyse, bet mūsų kaimynystėje – Vokietijoje, Lenkijoje – yra virš 50 tokių veikiančių geoterminių jėgainių, Reikjavike taip pagaminama net 98 proc. miestui būtinos šilumos. Technologija nėra nauja, ji gali ir turi būti vystoma, išnaudojama visokeriopai“ – argumentavo prof. dr. Artūras Razbadauskas, Klaipėdos universiteto rektorius, primindamas, jog uostamiesčio mokslininkai per kelis dešimtmečius yra atlikę išsamius vietinio geoterminio vandens tyrimus.

Mokslinių tyrimų rezultatus, susijusius su AB “Klaipėdos energija“ turto valdymo, tinklų ilgaamžiškumo ir avarijos prevencija, pristatė KU prof. dr. Jolanta Janutėnienė. Pasak mokslininkės, tyrimai gali būti naudingi suvaldant technologinius šilumos gamybos procesus bei papildomai išnaudojant požeminių išteklių gydomąsias galias ir jų pritaikomumą ekologiniams tyrimams.

Sveikatos ir mineralų šaltinis

AB „Klaipėdos energija“ energijos gamybos ir skirstymo strategines kryptis pristatė įmonės atstovas dr. Ignas Mikalauskas, akcentuodamas naujų atsinaujinančių energijos gamybos šaltinių svarbą ne tik ekonominiu, bet ir aplinkosauginiu aspektu.   

Pasak AB „Klaipėdos energija“ technikos direktoriaus Mariaus Prelgauskio, kol kas energetikai mato perspektyvą išnaudojant „Geotermos“ antžeminę įrangą – dujinius katilus, akumuliacinę talpą, tačiau neabejojama, kad 1997 metais sumontuotus daniškus šilumos siurblius teks pakeisti modernesniais. O kelis metus nenaudoti gręžiniai dar neišbandyti, jų atnaujinimas irgi gali pareikalauti nemenkų investicijų.

„Per 20 metų, kol veikė „Geoterma“ iš jos gręžinių išgaunamo vandens temperatūra stabiliai buvo 38 laipsniai. Tai pakankamas kiekis šilumos gamybai. Bet nepamirškime, kad dar yra du gręžiniai Vydmantuose, kur 2,2 km gylyje esančio vandens temperatūra yra 78 laipsniai. Iš jo jau būtų galima „išspausti“ ir elektros energiją“, – teigė Sigitas Petrauskas, buvęs UAB „Geoterma“ direktorius.

Tuo tarpu mokslininkai priminė, jog kol veikė „Geoterma“, gręžinių vandenį noriai pirko pajūrio sanatorinės gydyklos.

„Mūsų geoterminės anomalijos saugo vandenį, kuriam apie 50 milijonų metų. Ir kuo gilesnis telkinys, tuo didesnė vandens mineralizacija. Pavyzdžiui, 1,1 km gylio Lypkių gręžinio telkinio druskingumas  siekia 108 gramus litrui, Vydmantuose, kur gylis siekia 2,2 km, druskos ir mineralų koncentracija dar didesnė. Tai yra neįkainojamas turtas, kurį galime išnaudoti rekreacinėms, sveikatinimo reikmėms“, – kalbėjo prof. dr. A. Razbadauskas. Pašnekovas kaip analogą paminėjo Negyvąją jūrą, kur iš mineralais turtingo vandens išgaunamas magnis, kalis, kalcis, manganas, jodas, kiti naudingi elementai.

Teoriškai Klaipėdos geoterminio vandens jėgainė, kaip AB “Klaipėdos energija“ turto dalis,  naujoje geopolitinėje situacijoje turi būti atgaivinta ir efektyviai valdoma panaudojant tinklų atstatymo bei energijos gamybos ir skirstymo išmaniąsias technologijas, mažinančias klimato kaitos poveikį aplinkai.